Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-557-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-18
Bylos Nr.
1A-106-557-2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00265-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
Nuteistasis
Š. Š., P. N.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-106-557/2011

Teisėja L. Paulauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00265-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistajam Š. Š. ir jo gynėjui Mariui Navickui,nuteistajam P. N. ir jo gynėjui Antanui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

Š. Š. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 11 d.;

P. N. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Š. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. birželio 10 d. tikslesnis laikas ir data nenustatyta, nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 1,049 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,576 g narkotinės medžiagos kokaino, 2010 m. liepos 10 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), perdavė dalį - 0,961 g - metamfetamino P. N., o likusią dalį 0,088 g metamfetamino ir 0,576 g kokaino laikė ir gabeno degtukų dėžutėje su savimi iki jo sulaikymo tos pačios dienos vakare (duomenys neskelbtini).

P. N. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. liepos 10 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), iš Š. Š. įgijo 0,961 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai ją laikė ir vežiojosi, važiuodamas dviračiu prie (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. liepos 10 d. 22.35 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. Š. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę bausmę, remdamasis šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

1. Dėl netinkamo veikos kvalifikavimo ir nepagrįsto nuteisimo

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką, padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas - išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai - neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį - taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (šiuo atveju BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (LAT plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). LAT šioje byloje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje psichotropinės medžiagos įgijimas ir laikymas pripažinti nustatytais, tačiau šios veikos nepagrįstos BPK nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės psichotropinės medžiagos įgijimo bei laikymo aplinkybės: konkrečiai kas, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo, kas patvirtina, kad medžiagos visą laiką buvo kaltininko ar kaltininkų žinioje, kur jis buvo laikomas ir pan., nenustatytos. Skundžiamame nuosprendyje konstatavimas, jog jis su savimi gabeno psichotropines medžiagas, taip pat savaime nereiškia, jog būtent jis neteisėtai ir įgijo bei laikė šias psichotropines medžiagas. Vienų nusikalstamų veikų egzistavimas negali būti preziumuojamas („išvedamas“) iš kitų teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų (šiuo atveju 0,088 g metamfetamino bei 0,576 g kokaino laikymo) veikų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Taigi skundžiamame nuosprendyje pripažinus jį kaltu dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje pripažįstama, kad šios aplinkybės teisminio bylos nagrinėjimo metu taip ir liko nenustatytos, todėl dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo jis turėtų būti išteisintas.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš šios teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai - teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (kasacinės bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-7-13/2007, 2K-233/2008, 2K-660/2007, 2K-383/2004). Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad šioje byloje jis buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė 0,088 g psichotropinės medžiagos amfetamino, gi nuteistas buvo dėl 0,088 psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėto, įgijimo, gabenimo ir laikymo. Toks teismo nuosprendis, keičiant vieną psichotropinę medžiagą kita, nesant prokuroro prašymo dėl veikos aplinkybių perkvalifikavimo, jam tapo procesine staigmena. Teismas savo iniciatyva apkaltinamajame nuosprendyje gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines bylos aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Teismas, pakeisdamas jam inkriminuojamos psichotropinės medžiagos rūšį (dalyką), tai traktavo kaip akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą. Vienok, pažymėtina, kad psichotropinė medžiaga amfetaminas, kaip ir psichotropinė medžiaga metamfetaminas, yra visiškai savarankiškos psichotropinės medžiagos, todėl šiuo atveju vieną jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyką nesant prokuroro prašymo pakeisti visiškai kitokiu dalyku teismas neturėjo teisinio pagrindo. Nors teismas ir nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų disponuojama amfetaminu, tačiau tai prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai, nes tai seka iš P. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose šis nurodė, kad jis įtarė įsigijęs būtent psichotropinę medžiagą amfetaminą. Tai, kad nuolat vartoja amfetaminą, P. N. patvirtino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu jis teismui paaiškino, iš kur savo reikmėms įsigijo pas jį rastas psichotropines medžiagas, taip pat paaiškino, dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau šias aplinkybes, kaip ir jo parodymus galinčius patvirtinti duomenis, teismas tirti atsisakė.

Skundžiamame teismo nuosprendyje jo kaltė dėl jam inkriminuotos BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t.y. kad P. N. pas jį rastą bei išimtą psichotropinę medžiagą - 0,961 g metamfetamino - įgijo iš jo, iš esmės yra grindžiama vien tik prieštaringais bei kintančiais, surinktai ikiteisminio tyrimo medžiagai prieštaraujančiais P. N. parodymais. Be šių P. N. parodymų, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jam inkriminuotas aplinkybes. Pas jį namuose atliktos kratos metu nebuvo rasta bei išimta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat nebuvo rasta ar išimta jokių svarstyklių šioms psichotropinėms medžiagoms sverti. Ant pas P. N. rastų psichotropinių medžiagų nebuvo aptikta jokių jo pėdsakų. Be to, pas P. N. buvo aptikta kur kas didesnė dalis psichotropinių medžiagų, nei pas jį. Gi P. N. ikiteisminio tyrimo metu pirmojo atpažinimo iš fotonuotraukų metu neatpažino jo kaip asmens, iš kurio jis įsigijo psichotropines medžiagas, ir šio atpažinimo metu nurodė visai kitą asmenį. Tik pakartotino atpažinimo iš fotonuotraukų metu (kuris buvo daromas pažeidžiant BPK 191-192 straipsnių nuostatas) P. N. atpažino jį kaip asmenį, iš kurio jis neva tai įsigijęs psichotropines medžiagas. O tos aplinkybės, kad pats P. N. galimai platino psichotropines medžiagas (tame tarpe ir jam), nors tokių duomenų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo gauta, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tikrinamos - pas P. N. namuose net nebuvo atlikta krata.

2. Dėl P. N. parodymų patikimumo

Nors teismas nuosprendyje ir konstatavo, kad neturi pagrindo manyti, kad P. N. būtų kieno nors įtakojamas apkalbėti jį, tačiau P. N. norą visą kaltę suversti jam paaiškina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės - P. N., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl BK 260 str. nusikalstamos veikos padarymo ir bijodamas, kad tuo atveju, jeigu jis (Š. Š.) bus sulaikytas su psichotropinėmis medžiagomis ir apklausos metu pareigūnams papasakos jas gavęs iš P. N., skubiai prisipažino ir pats jį apkaltino šio nusikaltimo padarymu.

Tai, kad P. N. užsiima narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu, ir kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nebuvo nuoširdus, patvirtina visa eilė ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kurios teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo patikrintos. Nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios byloje buvo duomenų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai, teismo nutartys) apie tai, kad P. N. platina narkotines bei psichotropines medžiagas, o jis pats nuošalioje vietoje susitikimo su liudytoju N. P. metu buvo sulaikytas su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau P. N. nuo pat tyrimo pradžios buvo pareikštas įtariamas tik dėl BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veiklos padarymo. Šių asmenų paaiškinimai dėl susitikimo tikslo taip pat visiškai skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. nurodė, kad nuošaliai susitikti su P. N. prie jūros norėjo tik dėl to, kad pastarajam ruošėsi atiduoti 30 litų skolą. Atidavęs skolą, jis pasiūlė P. N. važiuoti į karjerą išsimaudyti, ir šis su jo pasiūlymu sutiko. Pažymėtina, kad karjerai Palangoje yra už miesto, netoli Palangos aerouosto ir tam, kad važiuoti išsimaudyti į karjerus, susitikinėti Palangos pajūryje kopose nebuvo jokio reikalo. Gi P. N., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, apie jokį skolos grąžinimą ar karjerus net neužsiminė. Tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei N. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, P. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat „atsiminė“, kad susitikimo su N. P. tikslas buvo skolos atsiėmimas ir šio susitikimo metu jam N. P. grąžinęs 30 litų skolą. Tačiau ir šios aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai, nes iš byloje esančio iš karto po sulaikymo užfiksuoto P. N. asmens kratos protokolo, pas jį jokių pinigų rasta bei išimta nebuvo. Siekiant patikrinti nurodytas aplinkybes, jo gynėjas pareiškė prašymus apklausti liudytoją N. P. bei P. N. asmens kratą atlikusį pareigūną, tačiau teismas šiuos prašymus be jokių motyvų atmetė. Sulaikymo operacijoje dalyvavęs pareigūnas Ž. S. apklausos teisme metu patvirtino, kad buvo gavęs nurodymą iš šiam tyrimui vadovavusio kolegos R. G. sulaikyti P. N., nes turėjo duomenų, kad P. N. gabena narkotines medžiagas, kurias turi kažkam tai perduoti (t.y. išplatinti). Šias aplinkybes Palangos miesto apylinkės teismas taip pat atsisakė tirti, atmesdamas jo gynėjo prašymą iškviesti į teismą ir apklausti šiam tyrimui vadovavusį pareigūną R. G..

Paties P. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme taip pat buvo labai nenuoseklūs ir prieštaraujantys elementariai logikai. 2010 m. liepos 10 d. prisipažinime P. N. nurodė atėjęs pas jį pasikalbėti ir nusipirkti degtinės, tačiau degtinės nenusipirko, nes neturėjo pinigų (nesuprantama, kaip neturint pinigų galima eiti nusipirkti degtinės). Dar daugiau abejonių kelia tolimesni nuoširdžiame prisipažinime išsakomi argumentai, kad po pusvalandžio atėjęs antrą kartą, jis iš Š. Š. įsigijo amfetamino. Antras P. N. atėjimas pas jį kaip tik ir paaiškina jo duotus parodymus, kad antro atėjimo metu neturėdamas pinigų, jis jam (Š. Š.) pats pasiūlė įsigyti psichotropinių medžiagų. 2010 m. liepos 12 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu P. N. nurodė, kad apie pusę metų jis vartoja „žolę“ ir amfetaminą, nors iš jo amfetaminą jis įgijęs tik vieną kartą prieš mėnesį laiko. Šios apklausos metu jis apie jokį degtinės pirkimą iš jo (Š. Š.) jau net neužsimena. Be to, nurodo, kad psichotropines medžiagas jis (Š. Š.) neva tai jam perdavė namo kieme (pažymėtina, kad šių aplinkybių, t.y. psichotropinių medžiagų perdavimo kieme nėra užfiksuota juos stebėjusių pareigūnų slapto sekimo protokole). Kur paslėpė psichotropines medžiagas, P. N. po sulaikymo vėliau nusprendė parodyti pareigūnams, norėdamas palengvinti savo padėtį. Psichotropines medžiagas P. N. pasidėjo ant betoninės pakylos, kurios vėliau buvo nuneštos poros metrų atstumu. 2010 m. liepos 16 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu P. N. jau parodė, kad amfetaminą ir „žolę“ vartoja tik apie pusantro mėnesio, psichotropines medžiagas jis įkišęs į smėlį, nes bijojo parsinešti namo. Šios apklausos metu P. N. be kita ko pažymėjo, kad tarp jam atpažinimui pateiktų asmenų nebuvo asmens, iš kurio jis įsigijęs psichotropines medžiagas. Apklausos teisme metu P. N. nurodė, kad atėjęs pirmą kartą pas Š. Š. nusipirkti brendžio, bet Š. Š. jo neturėjo. Po valandos laiko jis dar kartą pas Š. Š. atėjo į namus, tačiau brendžio Š. Š. vis tiek neturėjo. Pastarieji taip pat jokios logikos neatitinkantys parodymai dar kartą patvirtina jo (Š. Š.) nurodytas aplinkybes, kad antrą kartą P. N. pas jį atėjo siekdamas pats pasiūlyti iš jo įsigyti psichotropinių medžiagų. Šios apklausos metu P. N. nurodė, kad iš viso jis tik vieną ar du kartus tėra vartojęs narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Psichotropinių medžiagų norėjo dėl to, kad ruošėsi eiti į klubą. Važiavo prie gelbėjimo stoties, nes ten turėjo vykti pasilinksminimai (taigi apie jokį ėjimą į klubą nebekalbama). Psichotropines medžiagas pasidėjo, nes ruošėsi eiti maudytis. Šios apklausos metu jau P. N., atsakydamas į savo gynėjos klausimus, nurodė apskritai nevartojantis narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Nurodė, kad po pirmo jų susitikimo ėjo namo atsinešti pinigų, tačiau nurodė neprisimenąs, ar alkoholio iš Š. Š. ir antrą kartą nepirko, kad neturėjo pinigų, ar kad nebuvo pasirinkimo. Teisme P. N. taip pat pripažino, kad pareigūnai jam nurodė, jog tuo atveju, jeigu jis neprisipažinsiąs, tai bus sulaikytas. Anot P. N., jis tuo metu planavo dalyvauti dviejuose baliuose, tačiau dar nebuvo apsisprendęs, kur ir su kuo eiti (vėl apie jokį klubą ar pasilinksminimą prie jūros nebeminima), tačiau tos pačios apklausos teisme metu nurodė, kad dar niekur nebuvo suplanavęs kur eiti, tik pats sau planavo, savo draugams dar nieko nebuvo pasakęs, nes jie dar dirbo. Jiems būtų tik vėliau pranešęs. Be to, kaip matyti iš byloje esančio slapto sekimo protokolo, P. N. ir kieme priėjęs prie vaikinų šiems kažką tai siūlė.

LAT 2003 m. birželio 20 d. senato nutarime Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą teismams yra išaiškinęs, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Taigi, šioje byloje nesilaikant aukščiau išdėstytų imperatyvių reikalavimų jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t.y. psichotropinių medžiagų platinimo pagal BK 260 str. 1 d. (psichotropinių medžiagų laikymo faktą neturint tikslo jų platinti jis teisminio bylos nagrinėjimo metu yra pripažinęs) grindžiama iš esmės vieninteliais prieštaringais kaltinamojo P. N. parodymais. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas psichotropinių medžiagų perdavimo vietą, ne iki galo patikėjo ir paties P. N. parodymais, kuriuose šis tvirtino, kad psichotropines medžiagas jis iš Š. Š. gavęs namo kieme.

Žemesnės instancijos teismas

3. Dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių.

Teismas, nuosprendyje cituodamas jo duotus parodymus iš esmės juos pakeitė, t.y. nuosprendyje nurodyta, kad jis neva tai teisme prisipažino pasiūlęs P. N. pabandyti pas jį turėtas narkotines medžiagas, kurias degtukų dėžutėje perdavė P. N.. Tokių aplinkybių jis niekada nesakė ir jo parodymai skundžiamame nuosprendyje buvo iš esmės pakeisti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaip tik tvirtino, kad jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis neturi ir niekada neturėjo, o pas jį rastos medžiagos buvo gautos iš P. N.. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje jau nurodoma, kad jis neigė perdavęs psichotropines medžiagas P. N. (kas atitinka tikrovę). Gi toliau nuosprendyje vėl konstatuojama, kad abu kaltinamieji patvirtino ir tą aplinkybę, kad 2010 m. liepos 10 d. jis alkoholinių gėrimų neturėjo, todėl pasiūlė P. N. metamfetamino. Šios teismo nuosprendyje neva tai nustatytos aplinkybės iš esmės prieštarauja ne tik jo duotiems parodymams, bet ir to paties teismo motyvuojamoje dalyje prieš tai išsakytai pozicijai. Dėl aukščiau išdėstyto yra pagrindo konstatuoti, kad Palangos miesto aplinkės teisme nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalis 2 punktas), sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Teismo nuosprendyje paminėti įrodymai neatitinka tikrovės, nebuvo atlikta byloje esančių duomenų analizė, duomenys, galintys patvirtinti jo parodymų pagrįstumą teismo buvo palikti netirti arba iškraipyta jų esmė. Nurodytų BPK normų reikalavimų pažeidimai traktuotini kaip esminiai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Taigi anksčiau apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės duoda pagrindo tvirtinti, kad skundžiamas Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ko pasekoje teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Teismo posėdyje nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis P. N. ir jo gynėjas prašė dėl apeliacinio skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

BK 2 str. 3 d. pasakyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o to paties straipsnio 4 d. – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. Š. 2010 m. birželio 10 d., tikslesnis laikas ir data nenustatyta, nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 1,049 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,576 g narkotinės medžiagos kokaino, 2010 m. liepos 10 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), perdavė dalį - 0,961 g - metamfetamino P. N., o likusią dalį 0,088 g metamfetamino ir 0,576 g kokaino laikė ir gabeno degtukų dėžutėje su savimi iki jo sulaikymo tos pačios dienos vakare (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir pats atlikęs įrodymų tyrimą konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis S. Š. neteisėtai įgijo 0,961 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 2010 m. liepos 10 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), perdavė ją P. N., o 0,088 g metamfetamino ir 0,576 g kokaino neteisėtai įgijo, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Pripažindamas S. Š. kaltu pagal BK 260 str. 1 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Klaipėdos apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo R. G. 2010-05-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Klaipėdos apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriuje 2010-05-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas Š. Š. atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog Š. Š. (duomenys neskelbtini) mieste platina narkotines ir psichotropines medžiagas bei ieško šių medžiagų pirkėjų, Š. Š. naudojasi MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad siekiant surinkti įrodymus tikslinga kreiptis į teismą dėl leidimo skirti slaptą sekimą bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos ir gaunamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą MRT Nr. (duomenys neskelbtini) Š. Š. atžvilgiu (t. 1, b. l. 35). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-25 nutartimi buvo leista šioje byloje prieš Š. Š. bei su juo susijusius asmenis (bendrininkus) policijos pareigūnams atlikti slaptus tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, bei atlikti slaptą sekimą (t. 1, b. l. 39-40).

Vyr. tyrėjo R. G. 2010-05-27 tarnybiniame pranešime, be jau aukščiau minėtų aplinkybių dėl galimai nusikalstamos Š. Š. veikos nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog Š. Š. bendrininkas yra P. N., kuris naudojasi MRT Nr. (duomenys neskelbtini). P. N., gavęs narkotines medžiagas, jas perparduoda kitiems asmenims, tuo tarpu Š. Š. užsiima tik „didmeniniu“ narkotinių medžiagų platinimu. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad siekiant surinkti įrodymus, tikslinga kreiptis į teismą dėl leidimo skirti slaptą sekimą bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos ir gaunamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą MRT Nr. (duomenys neskelbtini) P. N. atžvilgiu (t. 1, b. l. 41). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-28 nutartimi buvo leista šioje byloje prieš P. N. bei su juo susijusius asmenis (bendrininkus) policijos pareigūnams atlikti slaptus tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, bei atlikti slaptą sekimą (t. 1, b. l. 44-45).

Nors aptartuose tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad Š. Š. ir P. N. platina narkotines medžiagas veikdami bendrininkų grupe, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, netgi nėra prokuroro prašymo teismui leisti vykdyti šių asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamos ir gaunamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, nors tarnybiniame pranešime pažymėta, kad tai daryti yra tikslinga.

2010 m. rugpjūčio 31 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, jog: 1) P. N. 2010 m. liepos 10 d. slapto sekimo metu nustatyta: P. N. 19.58 val. iš adreso (duomenys neskelbtini) 20.04 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) (šiame name gyvena Š. Š.) laiptinę, po 3 minučių išėjo kartu su Š. Š., 9 minutes kalbėjosi eidami iki (duomenys neskelbtini) namo, po to išsiskyrė: Š. Š. sugrįžo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, o P. N. nuėjo prie grupės jaunuolių prie (duomenys neskelbtini) namo, su kuriais 30 minučių kalbėjosi. 20.46 val. P. N. išsiskyrė su jaunuoliais (pastarieji liko kieme bei buvo palikti be slapto sekimo), atėjo į (duomenys neskelbtini) namo požeminį garažą, iš kurio netrukus išvažiavo dviračiu, po 4 minučių dviračiu atvažiavo prie „Gelbėjimo stoties“, esančio (duomenys neskelbtini), kur sustojo ir kažko laukė. 20.56 val. (po 10 minučių) dviračiu privažiavo N. P., kažką perdavė P. N. iš rankų į rankas ir abu kalbėjosi. 21.00 val. P. N. su vyru buvo sulaikyti policijos pareigūnų; 2) Š. Š. 2010 m. liepos 10 d. slapto sekimo metu nustatyta: 22.15 val. Š. Š., nešinas sportinį krepšį, kartu su moterimi bei mažamečiu vaiku išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, 22.25 val. jiems einant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), Š. Š. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, sulaikymo metu Š. Š. išmetė ant žolės degtukų dėžutę (t. 1, b. l. 46-47). Iš aptarto slapto sekimo protokolo turinio matyti, jog nepaisant to, kad tą dieną Š. Š. ir P. N. buvo susitikę, galimai ir namo laiptinėje, kurios pareigūnai nestebėjo, protokole nėra užfiksuotas joks fizinis kontaktas tarp Š. Š. ir P. N., t. y. sekimo metu nefiksuota, jog Š. Š. perdavė P. N. degtukų dėžutę su psichotropinėmis medžiagomis, kurias, pasak P. N., pastarasis nusivežė prie jūros.

Negana to, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, išaiškėjo aplinkybės, keliančios abejonių slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų patikimumu, kurių pašalinti atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nepavyko. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. G. parodė, kad jis buvo ikiteisminio tyrimo pradžios iniciatorius nagrinėjamoje byloje. Pagal turimą informaciją, Š. Š. užsiėmė „didmenine“ narkotinių medžiagų prekyba, ir pats nebendraudavo su smulkiais vartotojais, įsigyjančiais šias medžiagas savo reikmėms. P. N. buvo vienas iš nuolatinių Š. Š. klientų ir užsiimdavo gautų iš Š. Š. narkotinių medžiagų „mažmenine“ prekyba. 2010 m. birželio – liepos mėnesiais jis atostogavo ir nuteistųjų sulaikymo operacijoje nedalyvavo. Išeidamas atostogų, visą surinktą medžiagą paliko skyriaus viršininkei, sulaikymo operacija buvo surengta be jo žinios. Grįžęs iš atostogų, 2010-08-31 jis surašė slapto sekimo protokolą (b. l. 46, t. 1). Šiame protokole jis nurodė duomenis, kuriuos jam perdavė slaptą sekimą vykdę pareigūnai. Negali nurodyti, kokie konkrečiai pareigūnai vykdė slaptą sekimą ir nurodė jam duomenis, kuriuos jis surašė į protokolą, negali pateikti ir jokių pirminių šių duomenų šaltinių (techninės priemonės sekimo metu nebuvo naudotos). Taigi iš aptartų pareigūno parodymų matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. slapto sekimo protokole pateikta informacija yra užfiksuota praėjus beveik 2 mėnesiams po paties slapto sekimo, šio veiksmo metu techninės priemonės nebuvo naudotos, sekimo protokolą surašė policijos pareigūnas, pats sekimo neatlikęs, jo nerengęs ir nekoordinavęs bei negalintis nurodyti pirminio protokole surašytos informacijos šaltinio (t. y. kas iš pareigūnų betarpiškai vykdė sekimą ir nurodė jam vėliau į protokolą įtrauktą informaciją). Abejotina, ar sekimą vykdę pareigūnai po beveik 2 mėnesių laiko galėjo preciziškai tiksliai prisiminti R. G. nurodytą informaciją, galimai buvę kokios tai rašytinės sekimo suvestinės nėra išaugotos ir į bylą nepateiktos. Taigi patikrinti 2010 m. rugpjūčio 31 d. slapto sekimo protokole pateiktą informaciją BPK numatytomis priemonėmis nėra galimybės.

BPK 20 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tuo būdu esant abejonių dėl slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų patikimumo ir nesant galimybių šias abejones pašalinti atliekant BPK numatytus veiksmus, pripažinti įrodymu 2010 m. rugpjūčio 31 d. slapto sekimo protokolą nėra pagrindo. Todėl apeliacinės instancijos teismas minėtu dokumentu nesiremia kaip įrodymu.

2010-07-10 atlikus kratą Š. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo rasta, virtuvės pakabinamos spintelės dešinėje dalyje rastas polietileninis maišelis, kuriame 15 vnt. vienodų mažų permatomų užsegamų polietileninių pakelių, kurie, anot E. I. (Š. Š. sesers, dalyvavusios atliekant kratą) yra jos, skirti prieskoniams sudėti. Daugiau nieko nerasta (t. 1, b. l. 136-137). 2010-08-10 specialisto išvadoje nurodyta, kad ant degtukų dėžučių ir maišelių, paimtų P. N. ir Š. Š. sulaikymo metu yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 31-32). Apeliacinės instancijos teismui taipogi buvo pateikta 2011-02-03 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant degtukų dėžučių ir maišelių, paimtų P. N. ir Š. Š. sulaikymo metu, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta.

Apeliantas teisus apeliaciniame skunde nurodydamas, jog apylinkės teismas, nuosprendyje cituodamas jo duotus parodymus, iš esmės iškreipė jų esmę, t.y. nurodė, kad jis neva tai teisme prisipažino pasiūlęs P. N. pabandyti pas jį turėtas narkotines medžiagas, kurias degtukų dėžutėje perdavė P. N.. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad Š. Š. minėtų aplinkybių nenurodė, netgi priešingai, neprisipažino pardavęs metamfetaminą P. N., be to, parodė, kad pats P. N. jam pasiūlė pabandymui kokaino, kurį ir nešėsi sulaikymo metu.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog byloje nesant jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti kaltinamojo P. N. parodymus, jog jis 0,961 g metamfetamino įgijo iš Š. Š., skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nuteistojo Š. Š. kaltę dėl neteisėto 1,049 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,576 g narkotinės medžiagos kokaino disponavimo, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, pagrindė vien kito kaltinamojo P. N. parodymais. Kolegija pažymi, kad įtariamasis ar kaltinamasis nėra atsakingas už melagingų parodymų davimą pagal baudžiamąjį įstatymą, jis turi teisę duoti tokius parodymus, kokius laiko reikalingu savo gynybos interesams užtikrinti, tame tarpe ir neatitinkančius tikrovės parodymus. Taigi vien kaltinamojo parodymais, kuriais jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir atskleidžia kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai, negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis kito kaltinamojo atžvilgiu. Aptarta situacija reikalauja skirti didesnį dėmesį vertinant tokio asmens parodymų savarankiškumą bei objektyvumą, t. y. šiuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga.

Kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apelianto argumentus, keliančius abejones dėl P. N. parodymų patikimumo. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis P. N. parodė, jog prieš sulaikymą jis susitiko su N. P., kuris jam atidavė 30 litų skolą. Kiek pamena, asmens kratos metu jis pareigūnams šiuos pinigus parodė, ir pareigūnai po kratos jo prašymu pinigus jam grąžino. Kiek pamena, pinigus grąžino ne R. J., o kažkoks kitas pareigūnas. Tačiau įmanoma, jog dėl patirto susijaudinimo sulaikymo metu jis šios aplinkybės gerai neprisimena ir nurodo ją neteisingai. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas N. P. parodė, kad su pažįstamu P. N. susitiko pajūryje, abu ketino dviračiais važiuoti į karjerą maudytis. Susitikimo metu jis grąžino P. N. 30 litų skolą. Neprisimena, ar susitiko būtent skolos grąžinimo tikslu, ar grąžinti skolą nutarė jau susitikus. Pinigus (20 ir 10 litų kupiūras) P. N. perdavė atvirai, išsitraukęs juos iš piniginės. Netrukus abu buvo sulaikyti policijos. Pats narkotikų nevartoja, nežino, kad narkotikus vartotų ar jais prekiautų P. N..

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. J. parodė, kad pareigūnų surengtos operacijos metu jis prie (duomenys neskelbtini) gelbėjimo stoties sulaikė P. N., kuris prieš tai buvo susitikęs su asmeniu, kuris, kaip įtariama, turėjo iš P. N. įsigyti narkotinių medžiagų. Pirminės apžiūros sulaikymo vietoje metu pas P. N. nieko draudžiamo nebuvo rasta. Po to P. N. buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur jis pats betarpiškai atliko P. N. asmens kratą. Kratos metu buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele, daugiau nieko rasta ir paimta nebuvo. Tokio pobūdžio bylose pinigai laikomi nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, įkalčiu, todėl juos suradus asmens kratos metu, tai visuomet fiksuojama kratos protokole ir pinigai kratos metu paimami. Atliekant P. N. asmens kratą, pinigų pas jį rasta ir paimta nebuvo, atvejis, kad rasti pinigai būtų grąžinti P. N. jų radimo nefiksuojant kratos protokole, negalimas. Nuo pat sulaikymo momento iki kratos P. N. buvo jo akivaizdoje, todėl kiti pareigūnai be jo žinios atlikti P. N. asmens kratos negalėjo. Esant tokiems liudytojo policijos pareigūno R. J. parodymams, kuriais netikėti kolegija neturi jokio pagrindo, didelių abejonių kelia P. N. ir N. P. versija, jog jie susitiko, kad N. P. grąžintų P. N. 30 litų skolą. Jei tikėti tokia P. N. ir N. P. versija, P. N. neturėjo pagrindo atsikratyti šiais teisėtai gautais pinigais, tačiau pinigų pas P. N. nebuvo rasta. Be to, iš bylos duomenų, taip pat jau minėto liudytojo policijos pareigūno R. J. parodymų matyti, kad sulaikius P. N., policijos pareigūnai, atlikę jo kratą, pas jį nerado ir psichotropinių medžiagų, kurias, pasak P. N., jis įgijo iš Š. Š.. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad P. N., atsakydamas į Š. Š. gynėjo prašymą „paaiškinti savo teiginį, kad bendraudamas su pareigūnais norėjote palengvinti savo padėtį ir papasakoti“, nurodė, kad norėjo prisipažinti, kad viskas greičiau baigtųsi, nes norėjo išvažiuoti iš Lietuvos. Taip pat iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad P. N. pripažino, kad policijos pareigūnai užsiminė apie galimą sulaikymą, jei jis neprisipažins. Atsižvelgiant į tai, kad sulaikymo metu pas P. N. nebuvo rastos psichotropinės medžiagos, t. y. nesant jokių įkalčių prieš P. N. dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, P. N. savanoriškas prisipažinimas ir nusikalstamos veikos atskleidimas policijos įstaigoje neleidžia iki galo paneigti apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog P. N., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl BK 260 str. nusikalstamos veikos padarymo ir bijodamas, kad tuo atveju, jeigu Š. Š. bus sulaikytas su psichotropinėmis medžiagomis ir apklausos metu pareigūnams papasakos jas gavęs iš P. N., skubiai prisipažino įgijęs narkotikus savo reikmėms ir apkalbėjo Š. Š. dėl narkotikų platinimo.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme P. N. parodė, kad psichotropines medžiagas Š. Š. jam perdavė ne namo laiptinėje, o kieme (tą patį parodė ir ikiteisminio tyrimo metu), tačiau apylinkės teismas nustatė, kad psichotropinių medžiagų perdavimas įvyko būtent namo laiptinėje. Iš to darytina išvada, kad apylinkės teismas savo išvadą grindė ne P. N. parodymais, kurių nepatvirtino jo sekimo protokole užfiksuoti duomenys, o prielaida, kad nesant patikimų duomenų apie psichotropinių medžiagų perdavimą namo kieme, šios medžiagos buvo perduotos namo laiptinėje, kurioje galimai buvo susitikę Š. Š. ir P. N., nors tokių duomenų sekimo protokole nėra užfiksuota.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti kaltinamojo P. N. parodymai, abejoti kurių patikimumu duoda rimtą pagrindą šiame nuosprendyje aukščiau aptartos aplinkybės, negali būti vieninteliu ir lemiamu nuteistojo Š. Š. kaltės įrodymu. Todėl sutikti su apylinkės teismo išvada, jog Š. Š. kaltė dėl neteisėto 1,049 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,576 g narkotinės medžiagos kokaino disponavimo, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, yra įrodyta, negalima.

Kita vertus, Š. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kokainas, kurį rado policijos pareigūnai sulaikymo metu, yra jo ir šį kokainą prieš kelias valandas įsigijo iš P. N. namo laiptinėje. 2010-07-10 vakare, po 22 val. jis su sugyventine ir vaiku bei sportiniu krepšiu išėjo į miestą, pirmiausia ketindami nuvesti vaiką seneliams, o po to nueiti į klubą ir ten vartoti narkotines medžiagas, ne platinti. Kokainą jis nešėsi degtukų dėžutėje kelnių kišenėje, kai jį sulaikė, jis degtukų dėžutę išsitraukė iš kišenės ir išmetė ant žemės, pareigūnai tai pastebėjo. Beje, apeliaciniame skunde Š. Š. nurodė, kad psichotropinių medžiagų laikymo faktą neturint tikslo jų platinti jis teisminio bylos nagrinėjimo metu yra pripažinęs, taip pat prašo perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 259 str. 1 d., iš ko darytina išvada, kad Š. Š. neginčija to, kad neteisėtai įgijo 0,088 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,576 g narkotinės medžiagos kokaino, jį laikė ir gabeno degtukų dėžutėje su savimi iki jo sulaikymo tos pačios dienos vakare (duomenys neskelbtini) gatvėje prie gyvenamojo namo Nr. 107B. Minėtas Š. Š. nurodytas aplinkybes, išskyrus tai, kad jis kokainą įsigijo iš P. N., patvirtina 2010-08-04 specialisto išvada, 2010-07-10 įvykio vietos, kurioje buvo sulaikytas Š. Š., apžiūros protokolas. Atsižvelgiant į tai, kad Š. Š. parodymų apie tai, kad kokainą jis įsigijo iš P. N. nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, vėlgi vien jo, kaip kaltinamojo, parodymais laikyti nustatytu, kad Š. Š. 0,088 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,576 g narkotinės medžiagos kokaino įgijo būtent iš P. N., negalima.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad šioje byloje Š. Š. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo 1,049 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,576 g narkotinės medžiagos kokaino, 2010 m. liepos 10 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), dalį neteisėtai įgytos ir laikomos psichotropinės medžiagos metamfetamino - 0,961 g perdavė P. N., o likusią dalį 0,088 g amfetamino (sekant logine grandine turėjo būti nurodytas metamfetamino) ir 0,576 g kokaino laikė ir gabeno degtukų dėžutėje su savimi iki jo sulaikymo. Iš tokio kaltinimo formuluotės matyti, kad prokuroras, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia Š. Š., padarė akivaizdžią rašymo klaidą, nurodydamas, kad Š. Š. laikė ir gabeno degtukų dėžutėje su savimi likusią dalį 0,088 g ne metamfetamino, o amfetamino, nes 0,088 g kartu su 0,961 g metamfetamino, perduoto P. N., neabejotinai yra viso inkriminuoto 1,049 g psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimo dalis. Tai, kad apylinkės teismas ištaisė šį akivaizdų rašymo apsirikimą ir nustatė, kad Š. Š. laikė ir gabeno degtukų dėžutėje su savimi iki jo sulaikymo 0,088 g metamfetamino ir 0,576 g kokaino, laikyti esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, apribojusiu kaltinamojo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas (apeliaciniame skunde teigiama, kad Š. Š. tai tapo proceso staigmena), kolegija neturi pagrindo, kadangi jau ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-04 specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad iš Š. Š. jo sulaikymo metu paimtos medžiagos yra: psichotropinė medžiaga – metamfetaminas 0,088 g ir narkotinė medžiaga kokainas 0,576 g (t.1, b. l. 26-28), o su ikiteisminio tyrimo medžiaga Š. Š. susipažino iki bylos perdavimo teismui.

Nenustačius, kad Š. Š. perdavė metamfetaminą P. N., byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad Š. Š. jo sulaikymo metu rastas draudžiamas medžiagas ketino platinti. Rastas nedidelis draudžiamų medžiagų kiekis, jų išfasavimas neleidžia paneigti nuteistojo versijos, jog šias medžiagas jis įgijo ir laikė asmeniniam vartojimui. Kaip minėta, kratos metu Š. Š. namuose taip pat nieko draudžiamo nerasta, jo galimas bendravimas su kitais asmenimis draudžiamų medžiagų platinimo tikslu nefiksuotas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija laiko patikimai nustatytu, kad nuteistasis Š. Š. 2010-07-10, tikslesnis laikas nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitokiu būdu platinti, įgijo 0,088 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,576 g narkotinės medžiagos kokaino, jį laikė ir gabeno degtukų dėžutėje su savimi iki jo sulaikymo tos pačios dienos apie 23 val. (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo Nr. 107B.

Šiuo atveju metamfetamino ir kokaino įgijimo data nustatoma pagal jo radimą pas Š. Š. datą nesant duomenų, kad minimos medžiagos būtų įgytos anksčiau. Pažymėtina, kad apylinkės teismas be jokio pamatuoto pagrindo, nemotyvuodamas savo sprendimo nustatė, kad draudžiamas medžiagas Š. Š. įgijo 2010 m. birželio 10 d., nors ši data nebuvo nurodyta nt ir Š. Š. inkriminuotame kaltinime.

Pirmosios instancijos teismas, anksčiau aptartą nuteistojo Š. Š. veiką kvalifikuodamas pagal BK 260 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keičiamas, nuteistojo Š. Š. veiką kvalifikuojant pagal BK 259 str. 1 d.

Perkvalifikavus Š. Š. veiką iš BK 260 str. 1 d. pagal BK 259 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas. Skirdama bausmę Š. Š. pagal BK 259 str. 1 d., kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Š. Š. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Š. Š. savo kaltę iš dalies pripažino tik teisme, prispirtas įrodymų, todėl pripažinti jo atžvilgiu BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę nėra pakankamai pamatuoto pagrindo. Nuteistasis Š. Š. yra recidyvistas, naują nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 1 d.). Šie duomenys duoda pagrindą teigti, kad Š. Š. išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, susijusį su neteisėtu diponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Todėl bausmės tikslai nuteistajam Š. Š. gali būti pasiekti tik skiriant jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nuteistojo Š. Š. asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertinant BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriama artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, skiriant bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 11 d.

Šiuo nuosprendžiu pripažinus neįrodytu, jog Š. Š. perdavė P. N. 0,961 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina nuoroda, jog P. N. 0,961 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijo iš Š. Š. 2010 m. liepos 10 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, laikant nustatytu, kad P. N. 0,961 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijo 2010-07-10 tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 3 p., 330 str., 331 str., teisėjų kolegija

n usprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo Š. Š. veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., ir paskirti Š. Š. už šį nusikaltimą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. liepos 11 d.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti nuorodą, jog P. N. 0,961 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijo iš Š. Š. 2010 m. liepos 10 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, ir laikyti nustatytu, kad P. N. 0,961 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijo 2010-07-10 tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Valentinas JanonisDalius Jocys