- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2-11332-1032/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07331-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- T. G., G. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams T. G. ir G. G. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1729,95 Eur išmokėtų sumų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovams apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atlikus formalų įrodymų vertinimą laikytina, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 - 6.4, 6.37, 6.38, 6.59 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205, 6.210 straipsniais, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. kovo 28 d. iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris buvo apdraustas ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1 729,95 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkui. Byloje duomenų apie tai, kad žala, susidariusi ieškovei išmokėjus draudimo išmoką, būtų atlyginta, nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo apipiltas iš viršuje esančio ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovai turėjo pareigą rūpintis savo turtu ir kad jis nesukeltų žalos kitų asmenų turtui, tačiau savo pareigos nevykdė. Kadangi dėl atsakovų nevykdytų pareigų atsirado žala kitų asmenų turtui, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 1 729,95 Eur draudimo išmoka, išmokėta aplieto buto savininkui.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 39 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno po 19,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų T. G. ir G. G. 1 729,95 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 95 centus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 729,95 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt devynių eurų 95 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 19,50 Eur (devyniolika eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai.
Atsakovai šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.