Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutarties J. K. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas J. K. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas medžioklės vadovu, 2008 m. spalio 31 d. organizavo medžioklę ir medžiojo su negaliojančiu medžioklės lapu (medžioklės lapas Nr. 210043, 2008 m. spalio 31 d. medžioklėje dalyvavo du medžiotojai, žvėrių nesumedžiojo). Medžioklės lapai: Nr. 210034 (2008 m. rugsėjo 9 d.), Nr. 210036 (2008 m. rugsėjo 23 d.), Nr. 210044 (2008 m. spalio 14 d.), Nr. 210048 (2008 m. spalio 24 d.), Nr. 210974 ( 2009 m. vasario 7 d.), Nr. 210975 (2009 m. vasario 10 d.), Nr. 210976 (2009 m. vasario 14 d.), Nr. 210979 (2009 m. vasario 28 d.), Nr. 210980 (2009 m. kovo 5 d.) Nr. 210981 (2009 m. kovo 8 d.) buvo išduoti prišaudyti ginklus, pravesti treniruotes ir sportines varžybas šaudykloje. Išduodamas medžioklės lapą Nr. 210974 (2009 m. vasario 7 d.), prieš pradedant medžioklę nepatikrino N. S. medžioklės bilieto galiojimo. Medžioklės lapas Nr. 210984 (2009 m. kovo 25 d.) medžioklės vadovui A. A. buvo išduotas neteisėtai – pasibaigus jo duomenų medžiotojų sąvadui pateikimui. Tuo J. K. T. pažeidė aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18.1, 18.2, 19, 25, 26.2, 26.3, 60.2, 66, 76.5 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse.

II.

Tai, kad 2008 m. spalio 31 d. J. K. T., būdamas medžioklės vadovu, dalyvavo prišaudant ginklus, pasibaigus medžioklės lapo Nr. 210043 galiojimo laikui (medžioklės lapas galiojo tik iki spalio 30 d.), tai, kad būdamas medžioklės vadovu ir išduodamas 2009 m. vasario 7 d. medžioklės lapą Nr. 210974 J. K. T. nepatikrino N. S. medžioklės galiojimo bilieto, leido dalyvauti šiam medžiotojui 2009 m. vasario 15 d. medžioklėje be galiojančio medžiotojo bilieto, tai, kad J. K. T., būdamas atsakingu už medžioklės lapų išdavimą, 2009 m. kovo 25 d. išdavė medžioklės lapą Nr. 210984 A. A. (paskyrė jį medžioklės vadovu), kuris neturėjo medžiotojo bilieto su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą, t. y. paskyrė medžioklės vadovu asmenį, kuris neturėjo teisės dalyvauti medžioklėje, nes jo dokumentai neatitiko Taisyklių reikalavimų, teismo nuomone, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2009 m. gegužės 5 d. patikrinimo aktu, medžioklės lapais Nr. 210043, Nr. 210974, Nr. 210984, kita administracinėje byloje surinkta medžiaga. Nustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atkreipė dėmesį, jog pažeidėjas yra neįgalus, jo sutuoktinei nustatytas neįgalumas, šeimos gaunamos pajamos nedidelės, J. K. T. yra ligotas, turėjęs širdies operacijas, nustatyti pažeidimai nėra tyčinio pobūdžio, jie nėra nukreipti prieš žmogų ir jo sveikatą, nesukėlė grėsmės ir pavojaus visuomenei. Pažymėjo, kad J. K. T. nurodytiems argumentams, jog jis turi didelį autoritetą tarp klubo narių, tik dėl jų pasitikėjimo sutiko būti vadovu, tačiau dėl amžiaus, sveikatos būklės padarė nustatytus pažeidimus, paneigti įrodymų nesurinkta. Atkreipė dėmesį, kad Institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino J. K. T. kaip asmens atsidavimą medžioklės veiklai.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

J. K. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda, be kita ko, už tai, kad jis, būdamas medžioklės klubo „Dotnuva“ vadovas, išdavė medžioklės lapus prišaudyti ginklus, pravesti treniruotes ir sportines varžybas šaudykloje: Nr. 210034 (prišaudyti ginklus šaudykloje), Nr. 210036 (prišaudyti ginklus šaudykloje), Nr. 210044 (pravesti sportines varžybas šaudykloje), Nr. 210048 (pravesti sportines varžybas šaudykloje), Nr. 210974 (prišaudyti ginklus šaudykloje, treniruotis), Nr. 210975 (pravesti treniruotes į skraidančius taikinius), Nr. 210976 (pravesti treniruotes ir varžybas į skraidančius taikinius aerodromo šaudykloje), Nr. 210979 (treniruotis ir prišaudyti ginklus į skraidančius taikinius aerodromo šaudykloje) Nr. 210980 (prišaudyti graižtvinius ir lygiavamzdžius šautuvus aerodromo šaudykloje), Nr. 210981 (prišaudyti ginklus į skraidančius ir stovinčius taikinius aerodromo teritorijoje esančioje šaudykloje). Pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė, konstatavęs, kad minėtus medžioklės lapus išduoti įpareigojo Taisyklių 14, 18.2, 19 punktai, juos išduodant Taisyklių 66 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi šioje dalyje. Tvirtina, kad J. K. T. neturėjo teisės išduoti medžioklės lapus ginklų prišaudymui, šaudymo treniruočių ir sportinių varžybų organizavimui šaudykloje.

ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį Taisyklių pažeidimą. Kadangi Taisyklių 14 punkte reglamentuojami su nagrinėjama byla nesusiję teisiniai santykiai, teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad teismas netinkamai nagrinėjamoje byloje nurodė taikantis šį punktą.

Taisyklių 18.2 punktas kaip vieną iš privalomų dokumentų medžioklės metu nurodo galiojantį medžioklės lapą. Nors Taisyklių 19 punkte įtvirtinta medžioklės lapo sąvoka, nurodant, kad tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu, Taisyklių 66 punkte yra nustatytas reikalavimas prišaudant šautuvą medžioklės plotuose užpildyti šių medžioklės plotų naudotojo išduotą medžioklės lapą. Šiame punkte taip pat nustatyta bendra nuostata (nereikalaujanti medžioklės lapo pildymo), jog medžioklinis šautuvas prišaudomas šaudykloje ar kitoje tam skirtoje vietoje, įsitikinus, kad nėra pavojaus žmonėms ar gyvūnams.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors medžioklės lapuose buvo pavartotas žodis „šaudykla“, tačiau faktiškai buvo prišaudoma medžioklės plotuose arba tam skirtoje vietoje, įsitikinus, kad nėra pavojaus žmonėms ar gyvūnams (tačiau ši vieta vis tiek sutapo su medžioklės plotais) (b. l. 57, 58, 59), o ne saugiai šaudyti pritaikytoje vietovėje, išdėstytoje, pastatytoje ir įrengtoje taip, kad būtų užtikrintas jos eksploatavimo saugumas, higienos ir aplinkos apsaugos normų reikalavimai, t. y. šaudykloje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 36 d., 27 str. 2 d.). Todėl, nors apeliantas teisingai tvirtina, kad Taisyklėse nenumatytas reikalavimas išduoti medžioklės lapą ginklų prišaudymui šaudykloje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad medžiotojų klubui „Dotnuva“, neturint šaudyklai keliamų reikalavimų atitinkančios vietovės (b. l. 59), tokiai veiklai buvo būtinas medžioklės lapas, kaip tai reglamentuojama Taisyklių 66 punkte.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad medžioklės lapuose žodis „šaudykla“ įrašytas formaliai. J. K. T. tvirtinimu, žodį „šaudykla“ medžioklės lapuose jis įrašė norėdamas nurodyti konkrečią tarpusavyje šaudykla vadinamą vietą – (duomenys neskelbtini) aerodromo teritoriją (b. l. 3, 36, 59, 71), sutiko, kad galbūt tą vietą reikėjo pavadinti kitaip – buvusia šaudyklos vieta (b. l. 19). Byloje nepateikta duomenų, kad vietoje, kurioje buvo prišaudoma, rengtos sportinės varžybos, treniruotės, buvo nesaugu, kilo pavojus žmonėms ar gyvūnams. Taip pat iš byloje esančių ginčo medžioklės lapų matyti, kad juose buvo detaliai nurodyti leidžiami medžioklės būdai ir ką leidžiama sumedžioti (treniruočių, varžybų metu leista šaudyti į taikinius ar skriejančias lėkštes). Taigi, nors medžioklė įvardijama kaip medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas (Medžioklės įstatymo 2 str. 8 d.), medžiotojų klubo vadovo išduotas medžioklės lapas pravesti šaudymo treniruotes ir varžybas (tokiu medžioklės lapu nesuteikiant teisės medžioti žvėris ar paukščius), nesant tokios veiklos organizavimo medžioklės plote aiškaus reglamentavimo, tačiau esant Taisyklių 66 punkte įtvirtintam reikalavimui, šautuvą prišaudant medžioklės plotuose, užpildyti šių medžioklės plotų naudotojo išduotą medžioklės lapą, nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad šia veikla buvo pažeistas Taisyklių 66 punktas. Institucijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėjo, kad minėta veika nebuvo padaryta žalos, nurodė, kad tai formalus pažeidimas, kad buvo prišaudoma medžioklės plotuose, todėl taip turėjo būti ir nurodyta medžioklės lapuose (b. l. 58). Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2009 m. vasario 14 d. medžioklės patikrinimo akto matyti, jog buvo tikrinamos šaudymo treniruotės ir varžybos į skraidančius taikinius, Institucija vietą, kurioje vyko šios treniruotės ir varžybos įvardijo kaip aerodrome esančią šaudyklą (b. l. 6). Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai neįrodo J. K. T. kaltės dėl Taisyklių 66 punkto pažeidimo, už kurį jam inkriminuota atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodoma, kokie kiti šautuvų prišaudymą, šaudymo treniruočių ar varžybų tvarką reglamentuojantys teisės aktai buvo pažeisti. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl kitų J. K. T. inkriminuotų pažeidimų padarymo ginčas nekyla, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta šių pažeidimų padarymą, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiaga, sutinka, kad nėra pagrindo abejoti dėl J. K. T. kaltės padarius minėtus pažeidimus, apeliantas neginčija nuobaudos už šiuos pažeidimus paskyrimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.