Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-01-11 · Civilinė byla Nr. 2-225-850/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-11
Bylos Nr.
2-225-850/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02032-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockaitis
Atsakovas
Valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-225-850/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02032-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.4.2.13; 3.2.6.5. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis,sekretoriaujant duomenys neskelbtini,dalyvaujant ieškovei duomenys neskelbtini, jos atstovei advokatei duomenys neskelbtini,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės duomenys neskelbtini ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas, dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė duomenys neskelbtini (toliau - ieškovė) prašo pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad 1992-02-19 pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. 1-1374, notarinio reg. Nr. I-639 pagrindu, ieškovės duomenys neskelbtini vardu įgytas vieno kambario butas su rūsiu 2,20 kv. m., unikalus Nr. e, yra asmeninė ieškovės duomenys neskelbtini nuosavybė.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 1986 m. rugpjūčio 16 d. susituokė su duomenys neskelbtini. Gyvenant santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuoka buvo nesėkminga, nesutarė, kadangi sutuoktinis duomenys neskelbtini girtavo. Dėl tos priežasties nuo 1993 m. rugsėjo mėn. santuokinis gyvenimas nutrūko, o 1994 m. liepos 22 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-416/94 jų santuoka buvo nutraukta. Ištuoka buvo įregistruota 1994 m. rugpjūčio 15 d. Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 102. Dar iki santuokos sudarymo, ieškovė 1979 m. buvo iš darbovietės gavusi vieno kambario butą su rūsiu, esantį duomenus neskebtini mieste. Tuo metu šis butas priklausė valstybei ir buvo išskirtas ieškovei valdymui ir naudojimui. Įsigaliojus butų privatizavimo įstatymui, ieškovė turėjo teisę šį butą išsipirkti. Nors tuo metu gyveno su sutuoktiniu duomenys neskelbtini, tačiau pastarasis, gerai žinodamas, kad vieno kambario butas su rūsiu yra paskirtas ieškovei iki santuokos su juo sudarymo, nepretendavo į buto išsipirkimą iš valstybės. Visas įmokas už butą padengė ieškovė iš savo asmeninių lėšų. Iš už butą sumokėtų 11 920,25 rub., asmeniniais investiciniais čekiais sumokėjo 10 466,56 rub., likusią dalį sumokėjo grynais asmeniniais pinigais. 1992 m. vasario 19 d. buvo sudaryta vieno kambario su rūsiu buto pirkimo - pardavimo sutartis su ieškove ir jos vardu buvo įgytas vieno kambario butas su rūsiu, esantis duomenys neskelbtini. Šį butą savo vardu įregistravo viešajame registre, kuriam suteiktas unikalus Nr.. Sutuoktinis duomenys neskelbtini niekuomet nelaikė, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi butas su rūsiu buvo suteiktas išimtinai ieškovei dar nesant santuokoje su duomenys neskelbtini. Be to, už butą sumokėjo savo asmeniniais investiciniais čekiais. Tuometinis sutuoktinis duomenys neskelbtini absoliučiai jokiomis lėšomis prie buto įsigijimo neprisidėjo. Nutraukiant santuoką su duomenys neskelbtini santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas visiškai. Vėliau kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. 1995 m. kovo 15 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-350/95 buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir ieškovei priteista dviejų durų spinta už 150,00 LT, o duomenys neskelbtini priteistas kilimas už 100,00 duomenys neskelbtini matyti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies joks kitas turtas nebuvo traukiamas į santuokoje įgyto turto balansą ir tarp sutuoktinių dalijamas. Minėto sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad „Santuokoje įgytas turtas dalijamas pusiau. Kitas turtas pripažįstamas ieškovės asmeniniu turtu". Nors šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta koks turtas pripažįstamas jos asmenine nuosavybe, tačiau iš pateikiamų duomenų, kad tuo metu ieškovės vardu jau buvo įregistruotas vieno kambario butas su rūsiu, akivaizdu, kad teismo sprendime pasisakoma apie jai priklausantį vieno kambario butą su rūsiu. Turėdama tokį teismo sprendimą, buvo įsitikinusi, kad yra viso vieno kambario buto su rūsiu savininke. Tačiau kai šiais metais kreipėsi į notarą dėl buto su rūsiu pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, notarė paaiškino, kad tokio sandorio tvirtinti negali, nes butas teisine prasme formaliai laikomas bendrąja ieškovės ir buvusio sutuoktinio duomenys neskelbtini jungtine nuosavybe. Ieškovė neturi kito pasirinkimo, kaip kreiptis į teismą ieškinine teisena ir prašyti, kad būtų teismo sprendimu pakeistas nekilnojamojo turto teisinis režimas, kadangi pagal teisinę buto registraciją viešajame registre, iki šiol laikoma, kad vieno kambario butas su rūsiu yra bendroji jungtinė nuosavybė su buvusiu sutuoktiniu duomenys neskelbtini. Buvęs sutuoktinis duomenys neskelbtini mirė 1996 m. gruodžio 12 d. Iš Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo gautos pažymos matyti, kad peržiūrėjus paveldėjimo bylų apskaitos ir registravimo knygas apie sudarytą ar užvestą paveldėjimo bylą, mirus duomenys neskelbtini 1996 m. gruodžio 12 d., žinių nerasta. Vadinasi, po duomenys neskelbtini mirties palikimo niekas nepriėmė ir niekas nepageidavo gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Nesant duomenys neskelbtini įpėdinių ir jeigu būtų nustatyta, kad duomenys neskelbtini mirties metu turėjo kokio nors turto, jį turėtų teisę paveldėti valstybė. Dėl tos priežasties atsakove šioje byloje traukia Valstybės įmonę Turto bankas (toliau - VĮ Turto bankas ir atsakovė).

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad pažintis su duomenys neskelbtini iki santuokos tęsėsi neilgai. Ieškovei 1979 metais skirtą butą iš darbovietės išsipirko 1992 metais iš geltonųjų čekiukų, kiek trūko, brolis paskolino. duomenys neskelbtini buvo alkoholikas. Jis nei prie šeimos turto, nei prie apmokėjimo už butą neprisidėjo. Kai išsituokė, jis išsikraustė pas kitą moterį. Mokesčius už butą mokėjo pati. Minimame bute ji gyvena iki šiol.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė duomenys neskelbtini prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovei santuoka su duomenys neskelbtini buvo antra - iš pirmos santuokos ji augino sūnų. Iki santuokos sudarymo ieškovė turėjo vieno kambario butą. Orderis buvo išrašytas 1990 m. vasario 2 d., jau gyvenant su duomenys neskelbtini santuokoje. Kada prasidėjo privatizavimo laikotarpis, duomenys neskelbtini, būdama buto pagrindiniu nuomininku, pasirašė susitarimą su duomenys neskelbtini, kad šitą butą perka savo vardu. 1994 m. liepos 22 d. nutraukus santuoką teismo sprendimu turtas tarp sutuoktinių nebuvo padalintas. Ištuoką įregistravo duomenys neskelbtini. 1995 metais buvo pasikreipta į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Ši byla buvo skundžiama ir apygardai, bet nutarties iš archyvo negavo, byla yra sunaikinta. Teismo sprendime buvo parašyta, kad dalijasi santuokoje įgytą turtą, t.y. kilimą ir spintą. Butą duomenys neskelbtini įsigijo už savo asmeninius investicinius čekius. Kai 1996 m. P. numirė, nebuvo jokių įpėdinių, niekas nieko nedarė kol duomenys neskelbtini nesugalvojo buto parduoti. Dėl tos priežasties buvo ieškomi duomenys archyvuose.

Atsiliepimas

duomenys neskelbtini įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal į bylą pateiktą medžiagą nėra pakankamai įrodymų, jog butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, kad jį įsigijo už asmenines lėšas, o po santuokos nutraukimo ieškovė gyveno minėtame bute ir mokėjo mokesčius. Įgydama nekilnojamąjį turtą ieškovė gyveno santuokoje su duomenys neskelbtini, todėl santuokoje įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovei pateikus naujų įrodymų ir teismui nustačius, kad ieškovė nevedė bendro ūkio su duomenys neskelbtini ir mokėjo mokesčius, galėtų būti sprendžiamas klausimas apie ieškovės prašymo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini buvo sutuoktiniai, susituokė 1986 m. rugpjūčio 16 d. Santuoką nutraukė 1994 m. liepos 22 d. (b. l. 9). Ištuoka buvo įregistruota 1994 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 6). Ieškovė iki santuokos sudarymo, 1979 m. iš darbovietės gavo vieno kambario butą su rūsiu, esantį duomenys neskelbtini. Tauragės miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1990 m. vasario 2 d. ieškovei išdavė gyvenamosios patalpos orderį Nr. 8902 į butą, esantį duomenys neskebtini (b. l. 32). 1991 m. lapkričio 20 d. pasirašytame susitarime ieškovės su buvusiu sutuoktiniu duomenys neskelbtini, nurodyta, kad perkamo buto su priklausiniais „rūsys“ savininku bus duomenys neskelbtini, jog butas perkamas duomenys neskelbtini asmeniškai (b. l. 34). 1991 m. lapkričio 25 d. ieškovė sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 546 dėl mokesčių už butą mokėjimo (b. l. 33). 1992 m. vasario 19 d. ieškovė sudarė buto pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurio matyti, kad 10466,56 rublių suma, sumokėta pagal Taupomojo banko Nr. 6774 pranešimą iš duomenys neskelbtini asmeninės nebalansinės sąskaitos Nr. 1-17595, išduotą 1991 m. gruodžio 10 d., kad atsiskaityta 10466,56 rublių duomenys neskelbtini asmeniniais investiciniais čekiais. Likusi pinigų suma 1453,69 rub. buvo sumokėta ieškovės grynais pinigais, kadangi pati dirbo mokytoja, turėjo pajamas, paskolino brolis (b. l. 15, 43). Ieškovė nusipirkusi butą, 1994 m. lapkričio 24 d. su Tauragės valstybine butų eksploatavimo įmone sudarė pastato, buto nuomos, komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 1854 ir visą laiką mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus (b. l. 34). 1995 m. kovo 15 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-350/95 buvo padalintas santuokoje įgytas turtas, ieškovei priteista dviejų durų spinta už 150,00 LT, o duomenys neskelbtini priteistas kilimas už 100,00 LT, joks kitas turtas nebuvo traukiamas į santuokoje įgyto turto balansą ir tarp sutuoktinių dalijamas (b. l. 11). Ieškovės buvęs sutuoktinis duomenys neskelbtini mirė 1996 m. gruodžio 12 d. (b. l. 7) . Iš Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo gautos pažymos matyti, kad peržiūrėjus paveldėjimo bylų apskaitos ir registravimo knygas apie sudarytą ar užvestą paveldėjimo bylą, mirus duomenys neskelbtini 1996 m. gruodžio 12 d., žinių nerasta (b. l. 13).

Ieškovei duomenys neskelbtini įgyjant ginčo nekilnojamąjį turtą – butą, galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). Šio kodekso 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK ) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis.

CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovės ir duomenys neskelbtini santuokos sudarymo iki santuokos pasibaigimo, ieškovės vardu įgytas turtas turi būti laikomas ieškovės duomenys neskelbtini bei duomenys neskelbtini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos duomenys neskelbtini Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011; Lietuvos duomenys neskelbtini Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, vieno kambario butas su rūsiu, esantis duomenys neskelbtini, buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir investicinius čekius, jis buvo privatizuotas ir įregistruotas ieškovės vardu santuokos metu. Nutraukiant santuoką ginčo butas padalintas nebuvo.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo butas buvo įgytas už ieškovės duomenys neskelbtini asmenines lėšas. Ieškovė už butą sumokėjo 11 920,25 rublius, iš kurių didžioji dalis (10 466,56 rublių) – asmeniniais investiciniais čekiais, o likusi dalis - 1453,69 rubliai buvo sumokėta grynais pinigais. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad duomenys neskelbtini už butą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Jokių duomenų, kad minimo buto įsigijimui būtų panaudotos ir duomenys neskelbtini piniginės lėšos, byloje nėra.

Ieškovė dar iki santuokos sudarymo, 1979 m. minimą butą buvo gavusi iš darbovietės valdymui ir naudojimui. Tauragės miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komiteto 1990 m. vasario 2 d. gyvenamosios patalpos orderis į butą buvo išduotas ieškovei. Iš minimo buto pirkimo - pardavimo sutarties turinio (sutartyje pirkėju nurodoma viena duomenys neskelbtini, jokių duomenų apie tai, kad butas yra perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra), iš tų faktų, kad butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik duomenys neskelbtini vardu, akivaizdi duomenys neskelbtini valia minimą butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina, kad ir civilinėje byloje Nr. 2-416/94 dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, butas nebuvo traukiamas į santuokoje įgyto turto balansą ir tarp sutuoktinių dalijamas, kas leidžia daryti išvadą, kad duomenys neskelbtini, neginčydamas šio buto priklausymo sutuoktinei, pripažino jos teisę į šią asmeninę nuosavybę.

Bute su rūsiu, esančiame duomenys neskelbtini, ieškovė gyvena iki šiol, ji viena rūpinosi jo išlaikymu ir mokesčių mokėjimu tiek gyvenant su duomenys neskelbtini, tiek ir po jų santuokos nutraukimo, duomenys neskelbtini išsikrausčius iš buto. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės vardu sudarytos sutartys dėl mokesčių už butą mokėjimą ir pažyma, jog už butui suteiktas paslaugas ieškovė nėra skolinga. Jokių duomenų, kad ginčo buto išlaikymui būtų panaudotos ir duomenys neskelbtini piniginės lėšos, byloje nėra.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, laikytina, kad ieškovės duomenys neskelbtini reikalavimas pripažinti, jog butas, esantis duomenys neskelbtini, yra jos asmeninė nuosavybė, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 5,16 Eur.

Ieškovė nurodo, kad atsakove patraukta VĮ Turto bankas neprivalo atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes tokio pobūdžio bylą iškėlė ne dėl atsakovės kaltės.

Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovė yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, į tai, kad ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovės veiksmų, iš atsakovės nepriteistinas ieškovei žyminis mokestis, o bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad 1992-02-19 pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. 1-1374, notarinio reg. Nr. I-639 pagrindu, ieškovės duomenys neskelbtini, asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įgytas vieno kambario butas su rūsiu 2,20 kv.m., unikalus duomenys neskelbtini, yra asmeninė duomenys neskelbtini, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Priteisti iš ieškovės duomenys neskelbtini, asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.

Teisėjas Egidijus Mockaitis