- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-543-80/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- E. G.
- Advokatai
- Kęstutis Kanišauskas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. balandžio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gailiūnas, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė ir Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovei J. G. , ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo. Teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-10-02 sprendimu priteistą išlaikymo dydį jos ir atsakovo dukrai I. G. , gim. (duomenys neskelbiami), ir sūnui L. G. , gim. (duomenys neskelbiami), t. y. iš atsakovo E. G. priteisti po 350 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, bei pavesti šias lėšas administruoti ieškovei. Nurodė, kad 2003-10-02 sprendimu teismas buvo nustatęs 1 MGL (130 Lt) dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį. Abu vaikai gyvena su mama, jų išlaikymo, priežiūros, ugdymo rūpesčiai tenka jai. Kadangi ieškovės materialinė padėtis yra kukli, o pragyvenimas sparčiai brangsta, ieškovei darosi sunku užtikrinti visapusišką vaikų vystymąsi. Iki šiol gaunamo išlaikymo iš atsakovo vaikams akivaizdžiai nebepakanka, todėl žinodama, kad atsakovo materialinė padėtis dabar geresnė, mano, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį iki 350 Lt ir tokiu būdu tenkinti vaikų būtinus poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-02 sprendimu ieškinį tenkino – pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-10-02 sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo abiem vaikams išlaikymą po 350 Lt, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Teismas, taikydamas minėtas Civilinio kodekso nuostatas, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, tokius kaip konkretaus vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis, būtinos vaikui vystytis sąlygos. Teismas manė, kad šiuo metu atsakovo teikiamas 130 Lt dydžio išlaikymas neužtikrina vaikų poreikių, o ieškovės prašomas priteisti 350 Lt išlaikymo dydis tenkins minimalias nepilnamečių vaikų reikmes ir atitiks tėvų turtinę padėtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nesilaikė procesinių nuostatų dėl įrodymų ir įrodinėjimą reglamentuojančių normų taikymo. Teismas įrodymus vertino nevisapusiškai, neobjektyviai, fragmentiškai, todėl pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Įvertintas tik ieškovės ranka surašytas išlaidų, patiriamų kas mėnesį, raštas, kuris nepagrįstas jokiais įrodymais. Dėl šios priežasties teismas klaidingai nusprendė, kad dėl materialinių galimybių atsakovas galės teikti abiem vaikams išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį. Atsakovo pateikti įrodymai turėjo esminę reikšmę teisingo sprendimo priėmimui, tačiau teismas juos ignoravo. Atsakovas taip pat nurodo, kad visą laikotarpį reguliariai moka priteistą išlaikymą vaikams, prie jų išlaikymo prisideda jų močiutė, atsakovo mama, V. G.. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovo materialinė padėtis nepagerėjo, nuosavybės teise neturi jokio turto, buvo bedarbis, pablogėjo sveikata. Taigi apylinkės teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis pagerėjo (LR CK 3.201 str. 2 d.), taip pat nesiaiškino ieškovės turtinės, šeiminės padėties, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, jau įvertintos bylą nagrinėjant apylinkės teisme, kuris objektyviai ištyrė įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003 m spalio 2 d. sprendimu iš atsakovo E. G. priteisė po 1 MGL (130 Lt) dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, dukrai I. G. , gim. (duomenys neskelbiami), ir sūnui L. G. , gim. (duomenys neskelbiami), iki jų pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi atsakovo materialinė padėtis pagerėjo, o vaikams augant padidėjo jų poreikiai ir priteisto išlaikymo nebepakanka.
Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir apsaugos bei gynimo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta LR CK 3.192 straipsnyje. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, bet kartu turi būti užtikrinamos būtinos vaiko vystymuisi sąlygos. Išlaikymo dydžio klausimas gali būti svarstomas iš naujo, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ir gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (LR CK 3.201 str. 1–2 d.). Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant, ugdant, rūpinantis jų sveikatos būkle ir kt.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Vaikams teikiamas tėvų išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, kurios reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, laikėsi įstatymų reikalavimų, teisingai juos aiškino ir taikė.
Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas, sveikas, todėl privalo užtikrinti bent minimalų vaikų išlaikymą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo teismo motyvu. Atsakovas turi nuolatines pajamas iš darbinės veiklos (b. l. 55–56), nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje (b. l. 9), deklaruojamo turto neturi, jai suteikta antrinė teisinė pagalba. Išlaikyti du paauglius vaikus, kurių poreikiai padidėjo, esant ekonominei padėčiai šalyje, ieškovei tapo sunku. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad be ieškovės nurodyto kas mėnesį patiriamų išlaidų auginant vaikus sąrašo, sūnui L. G. nuo 2009 m. liepos 1 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Ši aplinkybė patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad augant vaikams reikalingos didesnės išlaidos tenkinant jų būtinuosius poreikius, taip pat gerinant sveikatą.
Taigi atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl žyminio mokesčio
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovui atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (LR CPK 84 str.). LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. LR CPK 93 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus.
Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta, iš jo priteistinas 158 Lt dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (700 Lt - 260 Lt x 12 mėn. x 3 proc. = 158,4 Lt; LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. G. 158 Lt dydžio žyminį mokestį į valstybės biudžetą.