Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-09-12 · Administracinė byla Nr. I-2481-244/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-09-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
I-2481-244/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00559-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
UAB ,,Reteris“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas
Kategorijos
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2481-244/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00559-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 9.3, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Reteris“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,,Reteris“ skunde (b. l. 67–73, 188-194) prašo panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2012-06-14 sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-150; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2012-10-22 sprendimą Nr. 69-176; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – Komisija) 2013-01-18 sprendimą Nr. S-4(7-218/2012.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Inspekcija, atlikusi bendrovės pridėtinės vertės, socialinio bei pelno mokesčių patikrinimą, surašė patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad pareiškėja apskaitoje įformino įvairių prekių iš UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“, UAB „Kalvėna“ įsigijimą, tačiau šios įmonės realios ūkinės komercinės veiklos nevykdė ir būtent jos pareiškėjai prekių nepardavė. Inspekcija nurodė, kad tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė nepagrįstai į pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) atskaitą įtraukė 54 695 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“, UAB „Kalvėną“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir nepagrįstai leidžiamiems atskaitymams priskyrė 19 3084 Lt sąnaudų pagal UAB „Aifesus“ ir UAB „Kliftonas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes išrašytose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos įvairių prekių pardavimo ūkinės operacijos neįvyko tomis aplinkybėmis kaip tai atvaizduota apskaitos dokumentuose, todėl pateikti dokumentai neturi juridinės galios. Inspekcija 2012-06-14 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-150 patvirtino patikrinimo aktą bei nurodė sumokėti į biudžetą 54 695 Lt PVM, 35 404 Lt PVM delspinigius, 5 470 Lt PVM baudą, 28 963 pelno mokestį (toliau - PM), 17 930 Lt PM delspinigius, 2 896 Lt PM baudą, 7 723 Lt laikiną socialinį mokestį (toliau - LSM), 4 964 Lt LSM delspinigius, 772 Lt LSM baudą. VMI patvirtino Inspekcijos 2012-06-14 sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-150. Tiek Komisija, tiek VMI nevertino ir neaptarė UAB ,,Reteris“ skunde nurodytų aplinkybių, o formaliai atkartojo pirminių sprendimų turinį. Inspekcija patikrinimo aktą surašė bei atmetė pastabas, remdamasi bendrovių direktorių (UAB ,,Aifesus“ direktorės I. M., UAB ,,Klifionas“ direktoriaus L. B. ir UAB ,,Kalvena“ direktoriaus J. S.), kurie pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 str. 2 d., parodymais. Akivaizdu, kad minėtiems įmonių direktoriams neigti bet kokią veiklą yra kur kas naudingiau, juo labiau, kad minėtų bendrovių buhalteriniai dokumentai nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Šiuo atveju VMI ir Komisijai yra kur kas palankiau teigti, kad veikla šiose įmonėse nebuvo vykdoma, UAB „Reteris“ jokių prekių negavo ir todėl mokėtojas yra nesąžiningas. Be minėtų direktorių parodymų VMI rėmėsi įtariamojo R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nors šiai dienai ikiteisminis tyrimas ir yra užbaigtas, tačiau ši byla yra nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriai nenustatė, o tik pagrindė prielaidomis savo išvadą, kad minėti kontrahentai UAB „Aifesus“, UAB „Kalvėną“, UAB ,,Klintonas“ neturėjo ir negalėjo parduoti prekių pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o taip pat neturėjo reikalingų išteklių nurodyto pobūdžio veiklai vykdyti. Patikrinimo akte užfiksuotos prieštaringos aplinkybės, (vienur nurodoma, kad „visai nebuvo jokių prekių“, kitur – ,,įvairios statybinės medžiagos ir prekės, kurios buvo neteisėtai, nesumokant PVM nupirktos iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų“) nebuvo pašalintos ir sprendime dėl patikrinimo akto tikrinimo, šiuo klausimu nepasisakė ir Komisija. Mokesčių administratoriai nepaneigė, jog bendrovė realizavo prekes, bei turėjo jas įsigijusi. Pati Komisija sprendime nurodo, kad minėtos prekės buvo realizuotos atliekant darbus UAB „Kauno vandenys“. Su prekėmis gautomis iš UAB „Aifesus“, UAB „Kalvena“, UAB „Kliftonas“ buvo gautos ir šių subjektų PVM sąskaitos faktūros, kurios atitinka visus joms keliamus reikalavimus, prekės užpajamuotos ir realizuotos. Sandoriai tarp UAB „Reteris“ ir UAB „Aifesus“, UAB „Kalvėną“, UAB „Klifitonas“ realiai įvyko, prekės buvo gautos ir panaudotos UAB „Reteris“ objektuose, pinigai už gautas prekes bankiniais pavedimais buvo sumokėtos į minėtų bendrovių atsiskaitomąsias sąskaitas. Patikrinimo akte nėra nustatytas UAB ,,Reteris“ nesąžiningumas, priešingai UAB ,,Reteris“, sudarydama sandorius elgėsi rūpestingai ir apdairiai. Kiekvienu atveju, įforminant ūkines operacijas PVM sąskaitomis faktūromis, tikrino VMI teikiamą informaciją ar pardavėjų išduodami apskaitos dokumentai nėra negaliojantys, ar pardavėjai nėra paskelbę apie apskaitos dokumentų dingimą, ar įtraukti į juridinių asmenų, vengiančių mokėti mokesčius sąrašą. Ginčo laikotarpiu visos bendrovės VMI duomenų bazėje buvo nurodytos PVM mokėtojomis, todėl neturėjo pagrindo abejoti bendrovių veikla. UAB „Reteris“ neturėjo galimybės gauti papildomų įrodymų ar duomenų ir iš to suprasti, kad pardavėjai veikia neteisėtai ar ketina nesumokėti mokesčių. Ūkinių operacijų įforminimo momentu nebuvo poreikio atspausdinti viešai skelbiamą VMI informaciją, įstatymai tokios pareigos nenustato, kaip ir pareigos vykdant pirkimo pardavimo sandorių vieno juridinio asmens direktoriui susitikinėti su kito juridinio asmens direktoriumi, vykti į pardavėjo ofisą ar kiekvieną kartą prašyti įgaliojimų. UAB ,,Reteris“ elgesys negali būti pripažintas nesąžiningu, kadangi bendrovė nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad pardavėjai nepateiks PVM deklaracijų, nesumokės PVM. Sprendžiant bendrovės sąžiningumo klausimą svarbu yra tai, kad ikiteisminis tyrimas tiek UAB „Reteris“, kaip juridiniam asmeniui, tiek darbuotojams yra nutrauktas, o UAB „Aifesus“, UAB „Kalvena“ bei UAB „Kliftonas“ iki šiol yra registruoti juridinių asmenų registre. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) suformuota praktiką bei atsižvelgiant, kad bendrovė realiai pirko prekes, sumokėjo už jas bankiniais pavedimais, realiai patyrė nuostolius, net nustačius ir papildomai priskaičiavus PVM, mokesčių administratorius be pagrindo priskaičiavo pelno ir laikinąjį socialinį mokestį bei skyrė delspinigius ir baudas. Jeigu UAB „Aifesus“, UAB „Kalvena“ bei UAB „Kliftonas“ būtų sumokėjusios mokesčius valstybei, klausimas dėl UAB „Reteris“ nesąžiningumo ir kaltės nebūtų kilęs.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 95-98) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą ir sąnaudų pripažinimą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. Bendrovė į PVM atskaitą įtraukė 54 695 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“ ir UAB „Kalvėną“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė 19 3084 Lt sąnaudas pagal UAB „Aifesus“ ir UAB „Kliftonas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už įvairių prekių įsigijimą. Tačiau iš mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“ ir UAB „Kalvėną“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos tarp bendrovės ir minėtų įmonių neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikdama bendrovės patikrinimą Inspekcija rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) Kauno apskrities skyriaus pateikta 2008-01-15 specialisto išvada Nr. 5-2/06 „Dėl UAB „Reteris“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, Kauno miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiaga, apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų surinkta medžiaga, iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo gauta informacija, minėtose įmonėse dirbusių darbuotojų įvairiose baudžiamosiose bylose pateiktais įtariamųjų ir liudytojų apklausos protokolais ir paaiškinimais bei pareiškėjos darbuotojų paaiškinimais. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėja sandoriuose su UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“ ir UAB „Kalvėna“ elgėsi nesąžiningai. Bendrovė veikdama atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, turėjo realias galimybes įsitikinti, ar UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“ ir UAB „Kalvėną“ turi buveines, kuriose realiai vykdo veiklą, ar turi tokiai veiklai žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius, tuo labiau, kad įforminti sandoriai tarp pareiškėjos ir minėtų bendrovių nebuvo vienkartiniai, todėl pareiškėja turėjo galimybę surinkti informaciją apie minėtus verslo partnerius, įsitikinti, ar asmenys atstovavę pirkėją, tikrai dirbo įmonėse, prašyti jų asmens tapatybę liudijančių dokumentų, aptariant prekių tiekimo bei apmokėjimo sąlygas, apsilankyti bendrovių buveinėse ir pan. Mokesčių administratorius, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos atsakingi asmenys nesidomėjo UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“ bei UAB „Kalvėna“ veiklos skaidrumu ir nesiėmė pakankamai veiksmų, siekiant įsitikinti minėtų bendrovių (tiekėjų) veiklos teisėtumu, todėl pareiškėja veikė nepakankamai atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai. Pareiškėjos veiksmuose sąžiningumo nebuvimas buvo įrodytas ir UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“ bei UAB „Kalvėna“ bylų duomenimis, t. y. tai, kad pareiškėja žinojo, jog jos atliekamos ūkinės operacijos prisideda prie mokesčių nemokėjimo, neabejotinai įrodo kitų asmenų paaiškinimai, gauti ikiteisminių tyrimų metu atliktų apklausų metu. Bendrovės atsakingų asmenų žinojimą apie fiktyvių sąskaitų faktūrų išrašymą konstatavo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-01-04 teismo baudžiamajame įsakyme ir 2009-10-22 teismo baudžiamajame įsakyme bei Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-30 teismo baudžiamajame įsakyme. Paneigus ūkinės operacijos turinį, kaip pagrindinį juridinę galią turinčio dokumento rekvizitą, bei konstatavus mokesčių mokėtojo nesąžiningą elgesį dalyvaujant ūkinėje operacijoje, PVM sąskaitos faktūros pagrįstai pripažintos neturinčiomis juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima. Inspekcija teisingai taikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, todėl 2012-06-14 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-150 nurodymai bendrovei sumokėti 54 695 Lt PVM, 35 404 Lt PVM delspinigius, 5 470 Lt PVM baudą tvirtintini. Bendrovės patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė 2006-2007 metais 193 084 Lt veiklos sąnaudas ir leidžiamus atskaitymus pagrindė UAB „Aifesus“ ir UAB „Kliftonas“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios laikytinos neturinčiomis juridinės galios, nes jose atvaizduotos ūkinės operacijos neįvyko tomis aplinkybėmis, kaip tai atvaizduota apskaitos dokumentuose, todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad šių įmonių dokumentais negali būti grindžiami bendrovės 193 084 Lt leidžiami atskaitymai, kuriais mažinamas apmokestinamasis pelnas. Inspekcija teisingai taikė Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, todėl 2012-06-14 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-150 nurodymai bendrovei sumokėti 28 963 Lt PM, 17 930 Lt PM delspinigius, 2 896 Lt PM baudą yra pagrįsti. Kadangi laikinojo socialinio mokesčio bazė yra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, todėl patikrinimo metu nuo bendrovei papildomai apskaičiuoto apmokestinamojo pelno (kuris susidarė dėl nepripažintų 193 084 Lt leidžiamų atskaitymų) pagrįstai apskaičiavo laikinąjį socialinį mokestį.

Skundas netenkinamas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius nepripažino pareiškėjos teisės į 54 695 Lt pirkimo PVM atskaitą pagal UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“, UAB „Kalvėną“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir ar pagrįstai į 2006-2007 metų laikotarpio veiklos sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, neleido įtraukti 193 084 Lt išlaidų pagal minėtų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija atliko pakartotinį pareiškėjos pridėtinės vertės, pelno bei laikinojo socialinio mokesčių patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 ir surašė 2012-04-13 patikrinimo aktą Nr. (04.1)-AU16-15, kuriuo priskaičiavo sumokėti 54 695 Lt PVM, 28 963 Lt PM, 7 723 Lt LSM (MGK byla, T. 1, b. l. 52-71). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 54 695 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“, UAB „Kalvėną“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir nepagrįstai leidžiamiems atskaitymams priskyrė 193 084 Lt sąnaudų pagal UAB „Aifesus“ ir UAB „Kliftonas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes išrašytose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos įvairių prekių pardavimo ūkinės operacijos neįvyko tomis aplinkybėmis kaip tai atvaizduota apskaitos dokumentuose, todėl pateikti dokumentai neturi juridinės galios.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija 2012-06-14 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-150 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti į biudžetą 54 695 Lt PVM, 35 404 Lt PVM delspinigius, 5 470 Lt PVM baudą, 28 963 PM, 17 930 Lt PM delspinigius, 2 896 Lt PM baudą, 7 723 Lt LSM, 4 964 Lt LSM delspinigius, 772 Lt LSM baudą (b. l. 33-46).

Nesutikdama su minėtu Inspekcijos sprendimu, pareiškėja pateikė skundą VMI (MGK byla, T. 1, b. l. 21-27). VMI 2012-10-22 sprendimu Nr. 69-176 patvirtino Inspekcijos 2012-06-14 sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-150 (b. l. 24-32).

Nesutikdamas su minėtu VMI sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2013-01-18 sprendimu Nr. S-4 (7-218/2012) patvirtino VMI 2012-10-22 sprendimą Nr. 69-176 (b. l. 9-22).

Teisė į PVM atskaitą reglamentuojama PVMĮ 58 str., kurio 1 d. 1 p. nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai kaip PVM apmokestinamas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė į PVM atskaitą yra bendrosios PVM sistemos, kuri reglamentuojama Europos Sąjungos teisės Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis, dalis, todėl bylose dėl teisės į PVM atskaitą ribojimo yra aktuali Europos Teisingumo Teismo praktika, susijusi su teise į PVM atskaitą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-02-05 nutartyje (adm. byla Nr. A602-705/2013) pateikė teismo praktikoje 2004-10-27 nutartyje (adm. byla Nr. A1-355/2004) suformuluotų taisyklių plėtojimą bei Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vartojamų sąvokų suvienodinimą. Minėtoje nutartyje nurodė, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatoma, kad: 1) sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant (2006-02-21 sprendimas byloje Halifax ir kt., 86 p.) arba; 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje arba 3) jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos (2012-12-06 sprendimas byloje Bonik, 38-40 p.; 2006-07-06 sprendimas sujungtose bylose A. K. prieš Belgijos valstybę ir Belgijos valstybė prieš Recolta Recycling SPRL, C-439/04 ir C-440/04, 56-59 p.; 2012-06-21 sprendimas sujungtose bylose Mahagében ir David, C-80/11 ir C-142/1145, 46 p.). Apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas, apmokestinamojo asmens sukčiavimas ir apmokestinamojo asmens dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiškai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitą ribojimą. Asmens piktnaudžiavimas, sukčiavimas arba dalyvavimas tokiame sukčiavime gali būti konstatuotas tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobūdį, jų prasmę, turinį ir paskirtį, sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstą, teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryšius.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos teisė į PVM atskaitą yra ribojama įrodinėjant pareiškėjos nesąžiningumą, t. y. žinojimą ar turėjimą žinoti, kad įsigydama prekes ji dalyvauja į kito asmens sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje.

Kaip pažymėjo išplėstinė teisėjų kolegija, sprendžiant klausimą dėl galimybės riboti teisę į PVM atskaitą sąžiningumo koncepcija Europos Teisingumo Teismo praktikoje plėtojama tokiose bylose, kuriose subjektai dalyvauja PVM sukčiavime, sandorių tiekimo grandinėje susiduriama su apgaule atliktais teisei priešingais veiksmais, pavyzdžiui, su klaidingų deklaracijų pateikimu, neteisingų sąskaitų faktūrų išrašymu ar realių sandorių atlikimu turint tikslą nesumokėti iš PVM apmokestinamo sandorio gauto PVM. Europos Teisingumo Teismo praktikoje (sujungtose bylose Optigen Ltd, Fulcrum Electronics Ltd ir Bond House Systems Ltd (C-354/03, C-35503 ir C-484/03, 52-54 p.), pripažįstama, kad mokesčio mokėtojo teisė į atskaitą negali priklausyti nuo to, kokiu būdu tiekimų grandinėje veikia kiti subjektai, nes tai prieštarautų Šeštosios direktyvos tikslams. Jeigu mokesčių mokėtojas nežino apie kitų mokesčių mokėtojų vykdomą PVM sukčiavimą, tai jam negali atsirasti neigiamos pasekmės, pats faktas, ar mokėtinas mokestis buvo sumokėtas į valstybės biudžetą, neturi įtakos teisės į atskaitą įgyvendinimui. Netiesiogiai dėl sąžiningumo koncepcijos Europos Teisingumo Teismas pasisakė sujungtose bylose A. K. ir Recolta Recycling (C-439/04 ir C-440/04), kuriose konstatavo, kad mokesčių mokėtojui, kuris nežino, jog dalyvauja mokesčių sukčiavime, ir kuris elgdamasis rūpestingai negali to žinoti, negali būti ribojama teisė į atskaitą tik todėl, kad paaiškėjo tiekėjo nesąžiningumas. Apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekių jis dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiame sandoryje, siekiant taikyti Direktyvą 2006/112/EB, turi būti laikomas sukčiaujant dalyvaujančiu asmeniu, neatsižvelgiant į tai, ar perparduodamas šias prekes arba panaudodamas paslaugas savo apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams jis gauna naudos (2012-12-06 sprendimas byloje Bonik, C-285/11).

Atsižvelgdama į tai, kad plačiau sukčiavimo sąvokos Europos Teisingumo Teismas neapibrėžia, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl galimų sukčiavimo atvejų įvairovės jis gali būti konstatuotas tik kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrus ir įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei turimus įrodymus. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-02-05 nutartyje akcentavo, kad vien pardavimo PVM nesumokėjimo į biudžetą faktas per se negali būti pagrindu apriboti pirkėjo teisę į PVM atskaitą. Norint paneigti teisę į atskaitą, argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, žinojo/turėjo žinoti, jog jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančią teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo/turėjo žinoti apie tai. Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesąžiningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos Sąjungos teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitą gali būti paneigta. Vadinasi, nesąžiningumas teisės į PVM atskaitą ribojimo kontekste turi būti suvokiamas kaip pirkėjo žinojimas/turėjimas žinoti, kad jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu.

Bylos duomenys tvirtina, kad mokesčių administratorius bendrovės teisę į 54 695 Lt pirkimo PVM atskaitą, pagal UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“ ir UAB „Kalvėną“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, paneigė nustatęs, kad ūkinės operacijos tarp UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“, UAB „Kalvėna“ ir pareiškėjos įvyko ne tomis sąlygomis, kokios nurodytos apskaitos dokumentuose, ir bendrovė apie tai žinojo ar galėjo žinoti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad Inspekcija įvertinusi pareiškėjos apskaitos dokumentus nustatė, kad vienoje iš 6 UAB „Aifesus“ vardu pareiškėjai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kaip sąskaitą gavęs asmuo, pasirašė pareiškėjos direktorius G. U.. Kitose PVM sąskaitose faktūrose sąskaitas gavęs asmuo savo duomenų nenurodė ir nepasirašė.

VMI informacinės sistemos duomenimis, I. M. bei D. R. UAB „Aifesus‘ buvo įforminti kaip dirbantys (I. M. laikotarpiu nuo 2005-09-13 iki 2006-04-06, D. R. laikotarpiu nuo 2006-04-06 iki 2006-07-01). VMI informacinės sistemos duomenimis, bendrovėje laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-04-06 buvo įforminti du darbuotojai (direktorė ir buhalterė), laikotarpiu nuo 2006-04-06 iki 2006-07-01 - vienas darbuotojas (direktorius), nuo 2006-07-02 bendrovėje įformintų darbuotojų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu direktorės pareigose įforminta I. M. 2007-09-05 įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad ji žinojo, jog UAB „Aifesus“ jokios veiklos nevykdo ir realiai jokių prekių neparduoda. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. 2007-09-05 įtariamojo apklausos protokole paliudijo, kad UAB „Aifesus“ jokios veiklos nevykdė, PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodoma, kad UAB „Aifesus“ parduoda įvairioms įmonėms statybines medžiagas, tačiau realiai niekas niekam nieko neparduodavo. Tai buvo fiktyvu, siekiant, kad įmonės turėtų juodų pinigų. FNTT prie LR VRM specialisto 2008-01-15 išvadoje Nr.5-2/06 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Aifesus“ realiai jokios veiklos nevykdė ir jokių prekių pareiškėjai nepardavė.

UAB „Aifesus“ 2006-08-08, mokesčių administratoriaus iniciatyva, išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip asmuo nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose ir kaip nevykdantis mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti patikrinimui dokumentus.

Minėti mokesčių administratoriaus surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB ,,Reteris“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos pagal juridinės galios neturinčius UAB „Aifesus“ vardu išrašytus apskaitos dokumentus

UAB „Kliftonas“ vardu pareiškėjai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad visas sąskaitas išrašė direktoriaus pareigose įformintas L. B.. Trijose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė sąskaitas priėmęs pareiškėjo direktorius G. U., kitose dvejose PVM sąskaitose faktūrose jas priėmęs asmuo savo duomenų nenurodė ir nepasirašė.

VMI informacinės sistemos duomenimis, L. B. UAB „Kliftonas“ buvo įformintas kaip dirbantis (laikotarpiu nuo 2006-04-12 iki 2006-12-08). VMI informacinės sistemos duomenimis, bendrovėje laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-04-05 darbuotojų nebuvo, laikotarpiu nuo 2006-04-06 iki 2006-04-11 buvo įformintas 1 darbuotojas (buhalterė), laikotarpiu nuo 2006-04-12 iki 2006-06-23 - du darbuotojai (direktorius ir buhalterė), laikotarpiu nuo 2006-06-24 iki 2006-12-08 - vienas darbuotojas (direktorius), nuo 2006-12-09 bendrovėje įformintų darbuotojų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu direktoriaus pareigose įformintas L. B. 2007-09-05 įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad jis susitiko iš matymo pažįstamą vyriškį R., kuris jam pasiūlė tapti UAB „Kliftonas“ direktoriumi, pagrindinis darbas UAB „Kliftonas“ buvo pasirašinėti dokumentus, kuriuos pateikdavo minėtas iš matymo pažįstamas vyriškis Robertas, kokius dokumentus pasirašinėdavo nesigilino.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. 2007-09-05 įtariamojo apklausos protokole paliudijo, kad UAB „Kliftonas“ jokios veiklos nevykdė, bendrovės vardu veikė maždaug nuo 2006-04-12 iki 2006-12-08.

FNTT prie LR VRM specialisto 2008-01-15 išvadoje Nr.5-2/06 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Kliftonas“ realiai jokios veiklos nevykdė ir jokių prekių UAB „Reteris“ nepardavė.

UAB „Kliftonas“ 2007-01-11, mokesčių administratoriaus iniciatyva, išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip asmuo nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose, kaip nepateikęs PVM deklaracijų už 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. 2006-11-20 direktoriui L. B. bendrovės buveinės ir registracijos vietos adresais buvo išsiųsti kvietimai atvykti į VMI, tačiau minėtas asmuo į VMI neatvyko.

Minėti mokesčių administratoriaus surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos pagal juridinės galios neturinčius UAB „Kliftonas“ vardu išrašytus apskaitos dokumentus

UAB „Kalvėna“ vardu pareiškėjai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad visas 5 sąskaitas išrašė direktoriaus pareigose įformintas J. S.. PVM sąskaitose faktūrose jas gavęs asmuo savo duomenų nenurodė ir nepasirašė.

J. S. VMI informacinės sistemos duomenimis, minėtoje bendrovėje įformintas kaip dirbantis (laikotarpiu nuo 2007-02-22 iki 2007-07-01, bendrovėje laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-07-01 buvo įforminti du - trys darbuotojai, nuo 2007-07-02 bendrovėje įdarbintų darbuotojų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu direktoriaus pareigose įformintas J. S. 2007-09-04 įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad jis susitiko su pažįstamu asmeniu Rimu, kurio pavardės nepamena, ir kuris jam pasiūlė darbą vienoje įmonėje, kad nuėmė pinigus nuo UAB „Kalvėną“ bankinės sąskaitos ir juos atidavė nepažįstamam vyriškiui, ir kad tada suprato, kad šioje įmonėje yra įdarbintas kaip direktorius.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. 2007-09-05 įtariamojo apklausos protokole paliudijo, kad UAB „Kalvėną“ jokios veiklos nevykdė, bendrovės vardu veikė maždaug nuo 2007-03 kovo mėnesio.

FNTT prie LR VRM specialisto 2008-01-15 išvadoje Nr.5-2/06 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Kalvėna“ realiai jokios veiklos nevykdė ir jokių prekių UAB „Reteris“ nepardavė.

UAB „Kalvėna“ 2007-10-01, mokesčių administratoriaus iniciatyva, išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip asmuo neteikiantis PVM deklaracijų. Spaudoje buvo pateikta informacija, jog UAB „Kalvėna“ naudojama kaip priedanga, vykdant neteisėtą veiklą (2007-09-20 straipsnis interneto puslapyje adresu www.fntt.lt „Kaune išaiškintos organizuotos grupuotės nusikalstamos veiklos mastas siekia beveik 10 milijonų litų“).

Minėti mokesčių administratoriaus surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos pagal juridinės galios neturinčius UAB „Kliftonas“ vardu išrašytus apskaitos dokumentus.

FNTT Kauno apskrities skyriaus specialistas 2008-01-15 išvadoje Nr.5-2/06 dėl pareiškėjos ūkinės finansinės veiklos, atlikdamas pareiškėjos apskaitos dokumentų tyrimo užduotį, nurodė, jog laikotarpiu nuo 2005-05-01 iki 2007-08-21 iš anksto susitarę, veikdami organizuotoje grupėje S. M. ir kiti asmenys, pasinaudodami realiai jokios veiklos nevykdančiomis UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“, UAB „Kalvėną“ ir kitomis, klastodami šių bendrovių apskaitos bei kitus dokumentus, įformino įmonių apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas apie tariamai parduotas prekes, medžiagas, darbus ir paslaugas įvairiems ūkio subjektams, tame tarpe ir pareiškėjai. Po ko šiems į UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“, UAB „Kalvėną“ ir kitų įmonių bankines sąskaitas pervedus pinigus bei juos nuėmus grynais su PVM už neatliktus darbus ir prekes, savo bei ne mažiau kaip 4 įmonių naudai įgijo didelės vertės svetimą - valstybės biudžetui priklausantį turtą, gautą kaip PVM, ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės, padarant valstybės biudžetui turtinę žalą (MGK byla, T. IV, b. l. 115-130).

Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01046-07, buvo apklausti fiktyvius sandorius pareiškėjai įforminę asmenys: UAB „Aifesus“ vardu - I. M., UAB „Kliftonas“ vardu - L. B., UAB „Kalvėna“ vardu - J. S., kurie teismo baudžiamaisiais įsakymais pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką (MGK byla, T. II, b. l. 1-5, 8-14, 75-87).

Inspekcija, atlikdama operatyvius UAB „Aifesus“ ir UAB „Kliftonas“ patikrinimus, nuvykusi į minėtų bendrovių buveines, įrodymų, kad bendrovės vykdo veiklą nenustatė, joms vadovaujantys asmenys į kvietimus atvykti pas mokesčių administratorių ar pateikti prašomus dokumentus nereagavo (MGK byla, T. II, b. l. 15-18).

Pareiškėjos direktorius G. U., atsakydamas į klausimyne pateiktus klausimus apie sandorių su UAB „Aifesus“, UAB „Kliftonas“ bei UAB „Kalvėną“ aplinkybes atsakė neišsamiai ir neinformatyviai, nepateikė dalies prašomų dokumentų. Paaiškino, kad bendroves rekomendavo, jos pačios atvažiavo, pasiūlė savo prekes palankiomis sąlygomis, vadovų nepažinojo, jų patalpose nesilankė. Nurodė, kad iš minėtų bendrovių gauti papildomi dokumentai apie kokybę, prekių kilmę - buvo atiduoti užsakovui, prekės buvo sunaudotos atliekant darbus UAB ,,Kauno vandenys“.

Pažymėtina, kad ginčo byloje dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių, nėra. Mokesčių administratorius pripažįsta realų prekių gavimą, tačiau ne iš tų subjektų, kurie nurodyti ginčo sąskaitose faktūrose. Įvertinus anksčiau nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjos teisė į PVM atskaitą buvo paneigta konstatavus, kad pareiškėjos kontrahentai į biudžetą PVM nesumokėjo, ūkinės operacijos įvyko ne tomis aplinkybėmis, kokios atvaizduotos buhalterinės apskaitos dokumentuose, o pareiškėja buvo nesąžininga, nes dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo, sudarydama nevienkartinio pobūdžio sandorius, nesidomėjo, ar kontrahentai savo veikla verčiasi turėdami tam būtinas licencijas, ar prekes pristatė įgalioti asmenys, kokiu transportu prekės buvo pristatytos, ar įmonės veikia jų registracijos adresu nurodytose buveinėse ir pan.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, teismas konstatuoja, kad nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėja žinojo (turėjo žinoti) tai, jog jo kontrahentai į biudžetą nesumokės PVM sąskaitose faktūrose išskirto pardavimo PVM.

Paneigus pareiškėjo teisę į PVM atskaitą, atitinkamai, vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalies, 98 ir 99 straipsnių nuostatomis bei PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi ir MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi taip pat PMĮ 11 ir 17 straipsniais, LSMĮ 9 straipsniu buvo paskaičiuotos su PVM susijusios sumos, PM ir LSM bei su jais susijusios sumos (MAĮ 67 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjai pagrįstai buvo apskaičiuotos PVM, pelno ir laikinais socialinis mokestis bei su šiais mokesčiais susijusios sumos. Prašomi panaikinti mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos UAB ,,Reteris“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska