Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1203-966/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-10
Bylos Nr.
1-1203-966/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17594-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Nukentėjusysis
A. C.
Kaltinamasis
D. C.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1203-966/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17594-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8; 1.1.7.2.3. 1.1.9.8.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Gitanai Žitinevičienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,nukentėjusiajai A. C.,kaltinamojo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. C., gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Lietuvos Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. 2015-03-26 apie 12.30 val. namuose, virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas blaivus, žodinio konflikto metu, dešine ranka tris kartus sudavė sutuoktinei A. C. į veidą ir miegamajame A. C. užlaužė kairiąją ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

D. C. teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2015-03-06 namuose kilo konfliktas su sutuoktine A. C.. Iš pradžių jie pykosi žodžiu, jis ėmė mėtyti į sutuoktinę žirnius, ši sudavė jam, tada jis sudavė sutuoktinei į galvą ir išėjo. Galėjo suduoti tris kartus. Išėjęs išgirdo, kad sutuoktinė telefonu kviečia policiją, jis išsigando, nenorėjo, kad policija būtų iškviesta, todėl griebė iš sutuoktinės telefoną, sugriebė kartu ir ranką, ją užlaužė, išplėšė telefoną, metė jį į sieną ir išėjo iš namų. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, sutuoktinės atsiprašė.

Nukentėjusioji A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir sutuoktinio kilo konfliktas namuose. Sutuoktinis D. C. ėmė mėtyti į ją žirnius, ji gindamasis rankomis kliudė ranka jam veidą, tada sutuoktinis puolė ją, sudavė jai rankos delnu tris ar keturis smūgius į galvą. Ji išsigando, išbėgo į kitą kambarį skambinti policijai, o sutuoktinis, tai išgirdęs, puolė atiminėti telefoną, griebė už rankoje laikomo telefono, užlaužė jai riešą, išplėšė telefoną ir metė jį į sieną. Dėl suduotų smūgių ir užlaužtos rankos ji jautė skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutuoktinis jos atsiprašė, tačiau jį nevertina atsiprašymo, kaip nuoširdaus.

Kaltinamojo D. C. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo be jo paties visiško prisipažinimo bei nukentėjusiosios parodymų, įrodo kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Kaip matyti iš 2015-03-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, kreipdamasi į policiją A. C. nurodė, kad sutuoktinis D. C. namuose sudavė jai per veidą tris kartus, paskui užlaužė jai ranką norėdamas atimti iš jos telefoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 2). Tos pačios aplinkybės nurodytos ir 2015-03-26 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 3-4).

Aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, pareiškime bei tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, neginčijamai nustatyta, jog D. C. tyčia menkaverčio konflikto metu, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, rankos delnu tris kartus sudavė nukentėjusiajai A. C. į veidą bei užlaužė nukentėjusiajai ranką, tuo sukeldamas savo šeimos narei – sutuoktinei A. C. fizinį skausmą. Tai, kad D. C. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad sutuoktinei jis sudavė ne bet kur, o būtent į veidą, sudavė ne vieną kartą, tęsdamas smurtavimą, užlaužė sutuoktinei ranką, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Tai rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad nukentėjusiajai dėl jo veiksmų skaudėjo, kad jautė fizinį skausmą, patvirtino ir nukentėjusioji, jos parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika smurtinė, baigta, į kaltinamojo asmenybę – D. C. nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 35, 36), administracine tvarka nebaustas (b. l. 38), priklausomybės ligų centre registruotas dėl sutrikimo vartojant alkoholį (b. l. 47, 55), tačiau 2015-03-31 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-309 (b. l. 57) nurodyta, kad skirti D. C. psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Kaltinamasis ankščiau neteistas, tačiau 2012-01-30 jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. susitaikius su nukentėjusiąją A. C. (b. l. 39, 40-43). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant, jam pačiam sutinkant, straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant mažesnę nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 46 str. 2, 3 d.). Kadangi kaltinamasis BK 38 str. pagrindu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. susitaikęs su nukentėjusiąja, nuo to laiko nėra praėję daugiau nei ketveri metai, todėl šioje byloje taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. susitaikius su nuketėjusiąja, nėra pagrindo (BK 38 st. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 29-30), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1430, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Valerijus Karpovas teikia antrinę teisinę pagalbą D. C. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 EUR. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš D. C., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. C. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė