Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, t.y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Šiuo savo neveikimu D. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

D. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, t.y. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Šiuo savo neveikimu D. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Rašytiniame paaiškinime D. I. nurodė, jog nesutinka su jam pareikštu kaltinimu. 2018 metais pardavė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ kitam asmeniui -V. D. Buvo pasirašyta akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pradėjo dirbti kitoje įmonėje samdomą darbą. Nuo to laiko nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir jokios veiklos nevykdo. Iki šiol dirba samdomą darbą kitoje įmonėje. Kadangi jokios veiklos nevykdė, jokių sąskaitų neišrašinėjo, nesutinka, kad būtų kaltinamas ir jam būtų priskirta bauda. Logiškai jam yra suprantama situacijos esmė, nes vis dar yra „prikabintas“ prie šios įmonės Registrų centre. Po įmonės pardavimo į jį kreipėsi FNTT ir jis buvo įtariamas pinigų plovimu su naująja minėtos bendrovės akcininke, tačiau po FNTT tyrimo buvo nustatyta, kad V. D. suklastojo jo parašus ir priiminėdavo PPK ir kitais būdais pinigus iš kitų įmonių jam nieko apie tai nežinant ir naudojantis, kad jis tebėra direktorius Registrų centre. FNTT panaikino jam kaltinimus ir pasiūlė kreiptis į Registrų centrą bei prašyti, kad būtų nuimtas nuo pareigybių. Atvykus į Vilniaus Registrų centrą konsultantė nurodė, kad turi kreiptis į naująjį akcininką ir prašyti, kad jis pašalintų jį nuo pareigų arba atvyktų į Registrų centrą ir patvirtintų save kaip naująjį akcininką. To pasekoje kreipėsi į V. D., tačiau ji dėsto, kad sutartis buvo fiktyvi ir ji nieko nedarys. Dėl ilgo bylos tyrimo, nervų, blogos savijautos, psichologinių sunkumų šeimoje, naujų pareigybių atsakomybės atsiribojo nuo tolimesnių sprendimų siekiant baigti šią situaciją su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tiesiog dirbo savo darbą ir gyveno ramybėje. Kol negavo laiško apie tai, kad yra kaltinamas deklaracijų nepateikimu. Todėl vėl kreipėsi į Registrų centrą. Atvykus į Registrų centrą konsultantė pasiūlė bandyti kitą variantą, kuris dažniausiai būna patenkinamas, pateikti rašytinį laisvos formos prašymą. Surinko visą medžiagą, parašė prašymą ir pateikė Registrų centrui, tačiau šis šabloniškai atrašė, kad prašymo netenkins ir tokia forma negalima, jį turi atleisti V. D. Iki šiol ne savo noru tebėra UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius ir vienintelis akcininkas. Nesutinka su kaltinimu ir baudos skyrimu, nes veiklos nevykdė, neplanuoja vykdyti, įmonę pardavė, buvo apgautas naujojo akcininko. Visi bendrovės dokumentai yra pas naująjį akcininką, tą gali patvirtinti ir FNTT tyrimo medžiaga, nes joje minima, kad jie rasti pas V. D. Kartu su paaiškinimu pateikė teismui akcijų pardavimo sutarčių kopijas, susirašinėjimą su V. D. ir su VĮ Registrų centras, darbo sutarties nuorašą (b.l. 14-26).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. I. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2018 metais „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas V. D. Buvo pasirašytos pirkimo ir pardavimo sutartys ir visos akcijos šimtu procentu perleistos minėtai V. D. Įmonei sunkiai sekėsi, ir 2018 m. pavasarį jis užsiminė V. D., kad ketina parduoti įmonę. Ji prašė neskubėti, siūlė ieškotis darbo. Visą 2018 m. vasarą jis ieškojosi darbo. Rugsėjį įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir tada buvo pradėtos dalimis pasirašyti akcijų pardavimo-pirkimo sutartys. Paskutinė buvo pasirašyta spalio mėnesį, tačiau jau nuo rugsėjo jis visiškai niekaip nebedalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. 2018 m. lapkritį naujame darbe atvyko FNTT tyrėjai ir jį išsivežė. Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl pinigų plovimo. Tyrimas vyko pusantrų metų, iki 2019 m. pabaigos. Buvo paimti jo parašai, vyko ekspertizės, galiausiai jis buvo išteisintas, kaltinimai nuimti, įrodžius, kad V. D. po jo išėjimo pasirašinėjo jo vardu, jo padirbtu parašu ir ėmė pinigus iš kitų asmenų, vykdė veiklą. Jis nuo 2018 m. rugsėjo su „(duomenys neskelbtini)“ nebeturi jokių sąsajų, tik Registrų centre ir Rekvizituose yra paliktas kaip vadovas, nes V. D. nesutinka jo atleisti iš šių pareigų. Tyrėjai patys tuoj po kaltinimų panaikinimo parekomendavo kreiptis į Registrų centrą. Nuvyko į minėtą instituciją, paklausė, kokie būtų būdai panaikinti direktoriaus statusą. Jo paprašė užpildžius atnešti JAR 1 ir berods JAR 2 formas. Kai pateikė užpildytas formas, jas Registrų centras atmetė, nurodydamas, jog reikia naujojo vadovo parašo, kad jis atleidžiamas iš pareigų. Jis elektroniniu paštu kreipėsi į naująjį juridinį asmenį, prašydamas atstovą nuvykti į Registrų centrą ir patvirtinti, jog pasikeitė įmonės akcininkai arba pateikti užpildyta reikiamą formą. Iš V. D. gavo atsakymą, kad sutartis yra fiktyvi ir ji nieko nedarys. Paliko šį reikalą pusei metų, nes tebevyko ikiteisminis tyrimas, nežinojo, kaip jis baigsis. Kai iš VMI vėl gavo skambutį su klausimais, kas yra įmonės vadovas, vėl kreipėsi į Registrų centrą bandydamas savo jėgomis save pašalinti iš įmonės direktorių. Registrų centre jo išklausė ir nurodė parašyti laisvos formos paaiškinimą ir pateikti jį administracijai. Grįžęs namo paruošė visus popierius, nuvežęs pateikė dokumentus. Sumokėjo už išregistravimą. Po savaitės jo prašymas vėl buvo atmestas motyvuojant, jog reikia V. D. parašo. Savo prašyme aiškiai nurodė, jog jis nežino, kur yra V. D., FNTT raštuose taip pat nurodoma, jog visi bendrovės dokumentai buvo paimti iš V. D. ofiso. Jo namuose ir aplinkoje jokių įmonės popierių nebuvo. Visa įmonės buhalterija liko pas V. D. Net jei teismas įpareigotų jį atlikti atsistatydinimo iš direktorių procedūrą, jis to padaryti negalėtų, nes neturi jokių įmonės dokumentų. Viskas taip ir liko iki šios bylos. Nesutinka su kaltinimu, nes nuo 2018 m. jis nevykdo jokios veiklos „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašydamas akcijų pardavimo sutartis teiravosi V. D., kokiu būdu reikia pakeisti juridinį asmenį, ji nurodė, jog po sutarties pasirašymo ji pati nuvyks į Registrų centrą ir sutvarkys. Tam reikia tik dviejų žingsnių. Pasirašyti sutartį ir nuvykti į Registrų centrą padaryti vadovo pakeitimą. Ji ten tiesiog nenuvyko. Jo nuvykimas į Registrų centrą nieko nesprendžia, nes ten reikia naujojo vadovo. Jis pažinojo tą žmogų 4 metus, jis toje įmonėje, kur ji dirbo, buvo vadybininkas. Pasitikėjo ja. Pats tikslios vadovo pakeitimo procedūros nežinojo. Pasitikėjo V. D. Prašo atsižvelgti, kad jis būdamas jaunas žmogus atidarė įmonę, neturėjo jokios vadovavimo patirties, neatsargiai paklausė netinkamų žmonių, nesudėliojo taškų perduodamas įmonę ir neatliko atsistatydinimo procedūrų pats. Jis suklydo. Gailisi. Turi didelę pamoką.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Tokiu būdu, sistemiškai žiūrint į šių teisės normų turinį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog paskutinį kartą bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys) buvo teikti 2018-06-26 (b.l. 5).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kurios vadovu nuo 2016 m. liepos 21 d. paskirtas (išrinktas) D. I. Minėtas asmuo nuo 2016-08-01 yra registruotas vieninteliu įmonės akcininku. Šie duomenys juridinių asmenų registre nėra pakitę (b.l.5).

Tuo tarpu VSDFV duomenimis, D. I. darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutrūkę nuo 2018 m. gruodžio 4 d. (b.l. 27). Atitinkamai pagal VSDFV duomenis, jis šioje bendrovėje nei vadovo, nei jokių kitų pareigų 2019-2020 metais nebėjo. Bendrovės finansinės ataskaitos dokumentai turėjo būti pateikti už 2018 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. , o už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. tuo metu, kai jis įmonėje, VSDFV duomenimis, nebedirbo. Nors D. I. teigė, kad jokių sąsajų bylai reikšmingais laikotarpiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo, veiklos bendrovėje nebevykdė ir nebeturėjo jokios prieigos prie įmonės dokumentų, tai nešalina fakto, jog jis tiek šiais laikotarpiais, tiek šiai dienai VĮ Registrų centras duomenimis tebėra registruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, jog jis painioja juridinio asmens, jo akcininko ir vadovo sąvokas. Faktas jog įmonės akcijos buvo parduotos naujai akcininkei, nereiškia, jog buvo sukurta nauja įmonė. Pasikeitė tik tos pačios įmonės akcijų savininkas (akcininkas). Taip pat akcijų pardavimas pats savaime nelemia įmonės vadovo pasikeitimo. Akcijų pardavimas naujam akcininkui nereiškia, jog asmuo iki jų pardavimo buvęs įmonės vadovu, neteko šio statuso, jei nebuvo atliktos įstatymo numatytos procedūros – naujieji savininkai neatleido vadovo ir nepaskyrė kito. Nors iki akcijų pardavimo D. I. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas viename asmenyje, tai nereiškia, jog naujoji akcijų savininkė V. D. vien dėl akcijų įgijimo de jure tapo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Kadangi naujoji akcininkė nepriėmė ir teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo jokių sprendimų dėl įmonės vadovo pakeitimo, D. I. kaip įmonės vadovo statusas tebėra nepasikeitęs, kol jis neatliks įstatymo numatytų atsistatydinimo procedūrų. Kaip įmonės vadovas jis ir turėjo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti duomenis apie akcininko pasikeitimą ABĮ ( 41(1) str. 2-3 d.) Jam to nepadarius Registrų centras neturi duomenų net apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų pasikeitimus.

Būtent bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10, 16 punktai). Kol jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos nėra pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka, tol jis yra atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Net jei naujoji įmonės akcininkė atsisako paskirti naują vadovą ir atleisti senąjį ABĮ nustatyta tvarka, tokiam atvejui yra numatyta vadovo atsistatydinimo galimybė. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisinasi praradęs bet kokius kontaktus su naująja UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininke, neturintis įmonės dokumentų, dėl ko aukščiau paminėtų procedūrų atlikimas yra apsunkintas, tačiau jis net nebandė inicijuoti šių procedūrų pats ar su teisininkų pagalba.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad D. I., VĮ Registrų centro duomenimis tebebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, yra atsakingas už šio juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, todėl pagrįstai traukiamas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Aptariami finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo atvejai yra atskiri savarankiški trunkamieji nusižengimai, kurių atskaitos taškas – skirtingi finansiniai metai. Finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas tinkamu laiku užtraukia administracinę atsakomybę, kurios pradžios momento skaičiavimas prasidėjo skirtingu laiku, t. y. atitinkamai 2019 m. birželio 2 d. (kitą dieną po galutinio termino finansinei ataskaitai pateikti už 2018 m.) ir 2020 m. birželio 2 d. (kitą dieną po galutinio termino finansinei ataskaitai pateikti už 2019 m.) bei tęsiasi iki atitinkamų duomenų pateikimo dienos. Įmonės vadovas pažeidimą padaro kiekvieną kartą pažeisdamas nustatytus finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo terminus ir tai yra atskiri administraciniai nusižengimai (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-20-898/2020).

Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog D. I. nebuvo pakankamai rūpestingas įmonės vadovas, nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti administracinio nusižengimo kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu nagrinėjamus nusižengimus padarė neatsargia kaltės forma.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (neatsargi kaltės forma), D. I. asmenybę (dirbantis, anksčiau už šios rūšies nusižengimus administracinėn atsakomybėn netrauktas), į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais už padarytą nusižengimą gali būti skiriama mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda arba nuobauda gali būti visai neskiriama. Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).

Atsižvelgiant į tai, kad D. I. įmonę įkūrė būdamas labai jauno amžiaus, jo teigimu, tai buvo pirma jo vadovaujama įmonė, jis neturėjo vadovavimo patirties, pardavęs bendrovės akcijas sąžiningai tikėjosi, jog naujoji įmonės savininkė paskirs naują vadovą ir jis iš šių pareigų bus sklandžiai atleistas, to neįvykus ne kartą kreipėsi į Registrų centrą bandydamas išspręsti situaciją, tačiau to nepavyko padaryti dėl ABĮ numatytų procedūrų nesilaikymo, šiuo metu atsistatydinimas iš vadovo pareigų iš tiesų yra apsunkintas dėl prarastų ryšių su bendrovės akcijas nupirkusiu asmeniu, konstatuotina, jog baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė padarytų nusižengimų ir juos padariusio asmens pavojingumui ir D. I. už kiekvieną iš nusižengimų skirtina švelnesnė nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas (ANK 34 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. I. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), paskirti įspėjimą.

D. I. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), paskirti įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą D. I. paskirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.