Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. M., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini), netekėjusiai, aukštojo išsilavinimo, baustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 2 dalį, 209² straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-08, 18.12 val., Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, L. M., būdama muitinės tarpininko (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), atstove, ir būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, Malkų įlankos jūrų uosto postui pateikė Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) importo deklaraciją LRN 6LT3024800632202031, kuriai suteiktas MRN 16LTLU9000IM01B782. Deklaruotos 27 prekės esančios konteineryje TGHU0183850: svoris bruto 2960 kg, svoris neto 2460 kg, 410 pakuočių, prekių sandorio vertė 6076,50 Eur. Apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 47,00 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio 1964,00 Eur. Įvertinus lokalią riziką, nuspręsta patikrinti prekes detaliai (patikrinimo aktas Nr. 16LTLU9000IM1972440), pagal pridedamos lentelės duomenis nustatyti neatitikimai:

- 1.35 langelyje neteisingai nurodytas 3, 4, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 17, 18, 20, 22, 25, 26, 27 prekių svoris bruto;

- 2.33 langelyje neteisingai nurodyti 10 ir 24 prekių kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą;

- 3.36 langelyje neteisingai nurodyti 7, 12, 13, 14, 20, 22, 26 prekių preferencijos kodai.

Vadovaujantis Muitinės generalinio direktoriaus 2004-12-24 įsakymo Nr. 1B-1181 „Dėl A formos kilmės sertifikato ir prekių kilmės deklaracijos sąskaitoje – faktūroje priėmimo ir muitinio tikrinimo instrukcijos patvirtinimo“ 3.3 punkto nuostatomis, negalima priimti pateikto FORM A Nr. 0019926/DSP/2016 kilmės sertifikato ir taikyti preferencijos, kadangi sertifikato 7 ir 9 langeliuose pateikti duomenys neatitinka importo deklaracijos duomenų. L. M. matydama, kad duomenys sąskaitoje faktūroje ir FORM A kilmės sertifikate nesutampa, neturėjo deklaracijoje nurodyti preferencijos kodo 200, kuris laikomas prašymu taikyti preferenciją. Netaikant muito lengvatos, papildomai apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 64,00 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio 13,00 Eur. Iš viso apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 111,00 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio 1977,00 Eur. Neteisingai deklaruotų prekių vertė 1908,87 Eur. Prekės 7, 12, 13, 14, 20, 22 ir 26 sulaikytos. L. M. pateikdama neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

L. M. teismo posėdžio metu pažeidimo neginčijo, nurodė, jog, atitikimų nebuvo, nes neviršijo sertifikate nurodytų svorių, prekių kodų pakeitimas muitinės mokesčiams didelės įtakos neturėjo. Šiuo metu turi sumokėti muitinei 77,00 Eur skolą.

Byloje yra pateiktas L. M. 2016-08-18 rašytinis paaiškinimas, kuriuo prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti. Paaiškinime nurodo, jog prekės į Lietuvą buvo atgabentos iš Indonezijos. Dėl prekių gabenimo per skirtingas klimatines zonas jos buvo veikiamos išorinių jėgų, viena iš tokių – drėgmės poveikis. Prekės dėl jų specifikos nuo to nebuvo apsaugotos, todėl natūralu, kad pristačius prekes į Lietuvą, kai kurių prekių savybės galėjo būti paveiktos drėgmės ir atitinkamai turėti įtakos jų svoriui. Įtakoti fakto, kad kilmės sertifikate nurodyti prekių svoriai skirsis nuo faktinių jų deklaravimo metu, ji negalėjo. Taip pat negalėjo tikėtis, kad 7 prekės iš 27 prekių bus paveiktos drėgmės. Nurodo ir tai, jog duomenis deklaruoja pagal užsakovo jai nurodytus ir kitaip nustatomus duomenis, papildomos mokestinės prievolės suma – 77,00 Eur aiškiai parodo, kad tikslo suklaidinti Muitinės įstaigą, siekiant išvengti itin nereikšmingo dydžio mokestinės prievolės, nebuvo, mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Deklaracija MRN 16LTLU9000IM01B782 nustatyta, jog prekių siuntėjas Cv. M. D., prekių gavėjas (duomenys neskelbtini), prekių deklarantas (duomenys neskelbtini), deklaruotos 27 prekės esančios konteineryje TGHU0183850, 410 pakuočių, prekių vertė 6076,50 Eur (b. l. 4-11).

Byloje yra pateiktos sąskaitos faktūros (b. l. 12, 13, 14, 17), FORM A kilmės sertifikatas Nr. 0019926/DSP/2016 (b. l. 15-16),.

Patikrinimo aktais nustatyta, jog FORM A sertifikato 7 ir 9 langeliuose pateikti duomenys neatitinka importo deklaracijos duomenų. Muitinės pareigūnas negali priimti A formos kilmės sertifikato, nes neatitinka MD įsak. Nr. 1B-1181 3.3 punkte nurodytų sąlygų. Netaikant muito lengvatos atsiranda skola muitinei 77,00 Eur (muitas – 64 Eur, PVM – 13 Eur) (b. l. 19-20, 21-22).

(duomenys neskelbtini) 2016-08-16 paaiškinime nurodyta, jog susisiekus su transporto kompanija, kuri svėrė, pakavo ir krovė prekes į konteinerį bei, kuri yra krovinio siuntėjas, kurio savininkas yra (duomenys neskelbtini), prekių svorių neatitikimus paaiškino, kaip dažnai jų darbo specifikoje pasitaikantį faktą. Dažniausia svorių neatitikimų priežastis yra klimatinių oro sąlygų pasikeitimas, drėgmės pokytis, kuris gali įtakoti prekių svorių kitimus. Kadangi Indonezijoje oro drėgnumas yra apie 100 proc., o Lietuvoje apie 70 proc., ir prekės keliauja jūra 6-8 mėnesius, per šį laikotarpį jų svoris gali pasikeisti.

(duomenys neskelbtini) 2016-08-17 paaiškinime L. M. charakterizuojama kaip atsakinga, sąžininga ir profesionali darbuotoja, neturinti drausminių nuobaudų, be to nurodo ir tai, jog nustatytas svorių neatitikimas atsirado dėl padidintos prekių drėgmės, atsiradusios dėl jų transportavimo per skirtingas klimatines zonas – iš Indonezijos į Lietuvą, t. y. dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo L. M. ar (duomenys neskelbtini).

2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Taigi, L. M. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaraciją pasirašančiai ir teikiančiai muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad ji deklaravo prekes pagal užsakovo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačios deklarantės atsakomybės.

Atkreiptina, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikdama importo deklaraciją L. M. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad L. M. deklaravo prekes pagal užsakovo pateiktus duomenis jais pasitikėdama, nepašalina jos kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2016-08-08, 18.12 val., Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, L. M., būdama muitinės tarpininko (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), atstove, ir būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, importo deklaracijoje LRN 6LT3024800632202031, kuriai suteiktas MRN 16LTLU9000IM01B782, pateikė neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, ir tuo pažeidė pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole L. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos teritorinės muitinė prašo L. M. padarytą pažeidimą kvalifikuotą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 3 dalį, nes byloje yra duomenų, kad L. M. turi galiojančią administracinę nuobaudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje.

Bylos medžiaga nustatyta, jog L. M. pažeidimo padarymo metu buvo bausta administracine tvarka už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje (b. l. 23), todėl įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, L. M. padaryta veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 3 dalį. Jai skirtina administracinė nuobauda.

Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Esant šioms aplinkybėms, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretų administracinį teisės pažeidimą nuobauda gali būti skiriama.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog L. M. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, pildydama deklaraciją rėmėsi užsakovo pateiktais dokumentais, kurie, pažymėtina, suklaidino pažeidėją. Dėl neteisingų duomenų apie prekes pateikimo deklaracijoje buvo papildomai apskaičiuotas tik 77,00 Eur muitas. L. M. jauno amžiaus, dirbanti, jos vidutinis atlyginimas per mėnesį neatskaičius mokesčių - 706,71 Eur, administracine tvarka bausta už muitinės taisyklių pažeidimus, darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, sąžininga ir profesionali darbuotoja. L. M. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 209² straipsnio 3 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 3 dalyje, padarymą ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jai administracinę nuobaudą – 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą be prekių konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 16060405368 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.