- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-181-495/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00458-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio ir Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3765 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti.
Iš A. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui priteista 2277,94 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš A. K. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteista 290375,82 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktorius ir akcininkas, užimamų pareigų pagrindu disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, valdydamas jam patikėtą šios bendrovės turtą, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
laikotarpiu nuo 2009-06-16 iki 2009-12-31 pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 595000 Lt (o tai atitinka 172323,91 eurų), šiuos pinigus išgrynindamas iš įmonės sąskaitos arba paimdamas iš įmonės kasos, o šių pinigų panaudojimą melagingai parodė 2010-02-09 pateikdamas elektroniniu būdu (duomenys neskelbtini) apskrities VMI deklaraciją - „Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms“, pažymoje (FR0471) kaip už paslaugas ar prekes išmokėtas išmokas fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą: L. P. – 85000 Lt (24617,70 Eur), A. S. – 85000 Lt (24617,70 Eur), E. S. – 85000 Lt (24617,70 Eur), M. I. – 85000 Lt (24617,70 Eur), D. J. – 85000 Lt (24617,70 Eur), G. K. – 85000 Lt (24617,70 Eur), V. S. – 85000 Lt (24617,70 Eur), nors realiai šie asmenys bendrovei jokių paslaugų nesuteikė, prekių nepardavė ir jiems pinigai išmokėti nebuvo, taip A. K. iš viso pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės vertės svetimą turtą - pinigus, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 595000 Lt (172323,91 Eur) turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2010-12-23 pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 580000 Lt (167979,61 Eur), šiomis aplinkybėmis:
pagal fiktyviai sudarytą 2010-09-29 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp „Užsakovo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. K. ir „Rangovo“ D. B., veikiančio pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 85000 Lt (24617,70 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pagal įformintą 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 35000 Lt (10136,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami D. B., ir pagal įformintą 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai D. B. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir D. B. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 85000 Lt (24617,70 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;
tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-09-29 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp „Užsakovo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. K., ir „Rangovo“ M. T., veikiančios pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 85000 Lt (24617,70 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pagal įformintą 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 35000 Lt (10136,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami M. T., ir pagal įformintą 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai M. T., išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir M. T. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 85000 Lt (24617,70 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;
tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-09-29 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp „Užsakovo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. K., ir „Rangovo“ R. V., veikiančio pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 85000 Lt (24617,70 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pagal įformintą 2010-09-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 35000 Lt (10136,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami R. V., ir pagal įformintą 2010-10-28 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini)paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai R. V. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir R. V. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 85000 Lt (24617,70 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;
tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-10-01 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp „Užsakovo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. K., ir „Rangovo“ S. Ž., veikiančios pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 80000 Lt (23169,60 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pagal įformintą 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini)paėmė 30000 Lt (8688,60 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami S. Ž., ir pagal įformintą 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini)paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai S. Ž. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir S. Ž. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 80000 Lt (23169,60 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;
tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-10-01 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp „Užsakovo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. K., ir „Rangovo“ A. M., veikiančios pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 80000 Lt (23169,60 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pagal įformintą 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 30000 Lt (8688,60 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami A. M., ir pagal įformintą 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai A. M. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir A. M. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 80000 Lt (23169,60 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;
tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-10-01 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp „Užsakovo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. K., ir „Rangovo“ G. K., veikiančios pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 80000 Lt (23169,60 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pagal įformintą 2010-10-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 30000 Lt (8688,60 Eur), nurodydamas, jog pinigai kaip avansas išmokami G. K., ir pagal įformintą 2010-10-29 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 50000 Lt (14481 Eur), nurodydamas, jog pinigai G. K. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir G. K. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 80000 Lt (23169,60 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino;
tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal fiktyviai sudarytą 2010-12-23 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp „Užsakovo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. K. ir „Rangovo“ E. K., veikiančio pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Rangovas atlieka Užsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, einamuosius apdailos ir remonto darbus, įvertintus 85000 Lt (24617,70 Eur), žinodamas, kad pagal fiktyviai sudarytą sutartį darbai atliekami nebus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pagal įformintą 2010-12-23 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 85000 Lt (24617,70 Eur), nurodydamas, jog pinigai E. K. išmokami už atliktus darbus, tačiau realiai jokie darbai atlikti nebuvo ir E. K. pinigai neišmokėti, taip A. K. susimažino savo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimą įmonei 85000 Lt (24617,70 Eur) ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavino.
Taip A. K., žinodamas, kad pagal išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus ūkinės operacijos nėra įvykusios, kad dokumentai yra suklastoti ir netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, iš avanso apyskaitų nurašęs ir taip sumažinęs savo įsiskolinimą įmonei, ir taip iš viso pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės vertės svetimą turtą - 580000 Lt (167979,61 Eur), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 580000 Lt (167979,61 Eur) turtinę žalą.
Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias įvairias prekes, šiomis aplinkybėmis:
2010 metais lapkričio mėn. į sąnaudas nurašė savo prekes kaip panaudotas angaro remonto darbams: pagal 2010-11-02 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 26143,31 Lt (7571,63 Eur) ir pagal 2010-11-02 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį savo parašu patvirtino direktorius A. K., nurašė 919,68 Lt (266,36 Eur). Aktuose įrašytos prekės, skirtos perparduoti, nebuvo sunaudotos angaro remonto darbams, nes fiziniai asmenys (turėję verslo liudijimus) stogo remonto darbų realiai neatliko. Dėl 27062,99 Lt (7837,98 Eur) prekių, kurios nebuvo sunaudotos angaro stogo remonto darbams, nurašymo į sąnaudas direktorius A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 27062,99 (26143,31+919,68) Lt (7837,98 Eur) turtinę žalą.
Be to, A. K. nuteistas pagal BK 209 straipsnį už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-05-24, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą (Kauno apygardos teismo 2012-05-24 nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-06-05), o būtent – būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir turėdamas vadovautis LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalies nuostata, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas siekė, jog įmonė taptų nemokia, t. y. aukščiau išvardintais būdais, pasisavino 1202 062,99 Lt (595000 Lt + 580000 Lt + 27062,99 Lt) (348141,50 Eur) įmonės lėšų, tokiu būdu žymiai pablogėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, tai lėmė bendrovės nemokumą ir bankrotą, todėl buvo padaryta didelė turtinė žala bendrovės kreditoriams, iš jų:
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, su paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme, taip pat tuo, kad jam nustatyta registruotis policijoje. Nurodo, jog jis turi tris vaikus, sergančią senyvo amžiaus motiną, be to, jis niekada nesislapstė nuo teismo.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir sušvelninti jo ginamajam paskirtą bausmę. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 20) straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus bei pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. A. K. kaltė padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 209 straipsnyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirtais įrodymais.
Iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, tačiau skunde nenurodo jokių argumentų nei dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nei dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, užimamų pareigų pagrindu disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, valdydamas jam patikėtą šios bendrovės turtą, pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 1997 m. birželio 30 d. – 2012 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. K. (t. 2, b. l. 3-29). A. K., kaip bendrovės direktoriui, buvo suteikti įgalinimai atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant procedūras, susijusias su įmonės valdymu, pasirašyti finansinius dokumentus ir sutartis.
Nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymų nedavė, kaltinamajam suteikto paskutinio žodžio metu kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino.
Byloje nustatyta, kad apeliantas laikotarpiu 2009-06-16 – 2009-12-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos arba grynaisiais iš bendrovės sąskaitos paėmė 595000 Lt (172323,91 Eur) bendrovei priklausančių lėšų. Apie šių pinigų panaudojimą kaip tariamai už paslaugas ar prekes išmokėtas išmokas fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą (L. P., A. S., E. S., M. I., D. J., G. K., V. S., kiekvienam po 85000 Lt) nurodė (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2010-02-09 elektroniniu būdu pateikdamas deklaraciją „Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms“ pažymoje FR0471. Valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) apskrities patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad patikrinus gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą laikotarpiu 2009-01-01 – 2011-12-31, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apskrities VMI pateiktose Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymose, forma FR0471, deklaravo: už 2009 m. 8 gyventojams išmokėtas 596195 Lt išmokas, išskaičiuoto pajamų mokesčio nedeklaravo; už 2010 m. deklaravo 12 gyventojų išmokėtas 582284 Lt išmokas, išskaičiuoto pajamų mokesčio nedeklaravo; už 2010 m. 2 gyventojams išmokėtas 4112 Lt išmokas, išskaičiuoto pajamų mokesčio nedeklaravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžiant Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, neišskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų fiziniams asmenims pagal verslo liudijimus, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsniu, negalėjo būti priskirtos pajamoms pagal verslo liudijimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metais į sąnaudas nurašytos prekės pagal 2010-11-02 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-11-02 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bendroje sumoje 27062,99 Lt negali būti priskiriamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamiems atskaitymams (t. 2, b. l. 86-99).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. nurodęs prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, nes remonto darbai pagal rangos sutartis nebuvo atlikti, įtraukti į bendrovės apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 595000 Lt (172323,91 Eur) nuostolį. Iš liudytojų L. P., A. S., E. S., M. I., D. J., G. K., V. S. parodymų matyti, kad šie asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų neteikė, taip pat nepardavė prekių. Paminėti liudytojai kategoriškai paneigė aplinkybę, jog kiekvienam jų buvo išmokėta po 85 000 Lt. Liudytoja L. K. parodė, jog 2009-07-24 – 2012-03-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere bei vyr. buhaltere. Taip pat parodė, kad prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai (8 vnt. arba 9 vnt.), išduoti trečiųjų asmenų, veikiančių pagal verslo liudijimus, buvo užpildyti ir į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti 2010 m. rudenį. Vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K. įsakymą, direktoriui A. K. jai (L. K.) pateikus (duomenys neskelbtini) apskrities VMI išduotų pažymėjimų apie trečiųjų asmenų, veikiančių pagal verslo liudijimus, pažymėjimų kopijas ir paslaugų teikimo sutartis, užpildė minimus kvitus bei perdavė juos direktoriui A. K.. Maždaug per dvi savaites direktorius A. K. jai grąžino kvitų egzempliorius tenkančius bendrovei su trečiųjų asmenų parašais. Kvitai direktoriaus A. K. nurodymu buvo įtraukti į bendrovės apskaitą. Užpildytų 13 vnt. „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų“, asmenys, kurių duomenys yra įrašyti kvituose, tikrai prie jos nepasirašinėjo. A. K. pateikė jau sudarytas rangos sutartis, jo nurodymu L. K. užpildė asmenų pajamų deklaracijas ir jas perdavė A. K..
Taip pat byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2010-12-23 A. K. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 580000 Lt (167979,61 Eur). Byloje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus A. K. sudarytos rangos sutartys su D. B., M. T., R. V., S. Ž., A. M., G. K., E. K., tačiau kaip parodė liudytojais apklausti D. B., M. T., R. V., S. Ž., A. M., G. K., E. K., jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko, pinigų ši bendrovė jiems nemokėjo. Šie liudytojai parodė ir tai, kad pagal verslo liudijimą jie nedirbo. Dokumentus pasirašinėjo A. K. prašymu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad direktoriaus A. K. nurodymu buvo įforminti apskaitos dokumentai - prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, nes remonto darbai pagal rangos sutartis nebuvo atlikti. Verslo liudijimų turėtojų vardu išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai buvo įrašyti į atskaitingo asmens direktoriaus A. K. 2010 metų rugsėjo, spalio ir gruodžio avanso apyskaitas kaip pateisinamieji dokumentai, kurių pagrindu grynųjų pinigų likutis sumažintas 580000 Lt (167979,61 Eur).
Byloje nustatyta ir tai, kad dėl prekių, kurios nebuvo sunaudotos angaro stogo remonto darbams, nurašymo į sąnaudas direktorius A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 27062,99 Lt (7837,98 Eur) turtinę žalą. Byloje esančiu 2010-11-02 aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytu direktoriaus A. K., nurašyta prekių 26143,31 Lt (7571,63 Eur) sumai. 2010-11-02 aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytu direktoriaus A. K., nurašyta prekių 919,68 Lt (266,36 Eur) sumai. Specialisto išvadoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metais lapkričio mėn. į sąnaudas nurašė savo prekes kaip panaudotas angaro remonto darbams. Aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės, skirtos perparduoti, nebuvo sunaudotos angaro remonto darbams, nes fiziniai asmenys (turėję verslo liudijimus) stogo remonto darbų realiai neatliko. Dėl 27062,99 Lt (7837,98 Eur) prekių, kurios nebuvo sunaudotos angaro stogo remonto darbams (įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos), nurašymo į sąnaudas direktorius A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 27062,99 (26143,31+919,68) Lt (7837,98 Eur) nuostolį.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai A. K. pripažino kaltu pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį A. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-05-24 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. neužtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugojo ir ikiteisminio tyrimo metu tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų; iš atsiskaitomųjų sąskaitų tiriamuoju laikotarpiu išimtų 1319617,04 Lt (382187,51 Eur) neįnešė į bendrovės kasą; pasirašė 13 vnt. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, kurie buvo surašyti neįvykusioms ūkinėms finansinėms operacijoms pateisinti, šiuos kvitus, surašytus neįvykusioms finansinėms operacijoms dėl 580000 Lt (167979,61 Eur) išmokėjimo fiziniams asmenims už atliktas paslaugas pagal verslo liudijimus, nurodė įrašyti į avanso apyskaitas, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu šia suma sumažino savo įsiskolinimą bendrovei, taip bendrovei padarydamas 580000 Lt (167979,61 Eur) žalą; 2009 metais pasirašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kurie buvo surašyti neįvykusioms ūkinėms finansinėms operacijoms pateisinti, šiuos kvitus, surašytus neįvykusioms finansinėms operacijoms dėl 595000 Lt (172323,91 Eur) išmokėjimo fiziniams asmenims už atliktas paslaugas pagal verslo liudijimus, nurodė įrašyti į avanso apyskaitas, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu šia suma sumažino savo įsiskolinimą bendrovei, taip bendrovei padarydamas 595000 Lt (172323,91 Eur) žalą; 2010 metais lapkričio mėn. į sąnaudas nurašė įmonės prekes kaip neva panaudotas angaro remonto darbams, taip bendrovei padarydamas 27062,99 (26143,31+919,68) Lt (7837,98 Eur) žalą; pagal įrašus atskaitingo asmens direktoriaus A. K. 2011 m. sausio - gruodžio mėn. avanso apyskaitose, jis į bendrovės kasą negrąžino nepanaudotų piniginių lėšų likučio. Dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų vertės už 2009-01-01 – 2012-05-24 laikotarpį.
Liudytoja L. K. parodė, kad darbo sutarties nutraukimo dieną (2012-03-05) visus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį 2011-06-01 – 2012-03-05 (imtinai), išskyrus dokumentus, perduotus (duomenys neskelbtini) apskrities VMI, perdavė bendrovės direktoriui A. K., buvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Jau minėta, kad liudytojai L. P., A. S., E. S., M. I., D. J., G. K., V. S. parodė, kad jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų neteikė ir nepardavė prekių, paneigė, jog kiekvienam jų buvo išmokėta po 85 000 Lt. Liudytojai D. B., M. T., R. V., S. Ž., A. M., G. K., E. K., parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko, pinigų ši bendrovė jiems nemokėjo. Iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo rašto matyti, kad pagal turto draudimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmoka dėl apdrausto turto apgadinimo nebuvo išmokėta, pastato stogas galimai nebuvo suremontuotas.
Nagrinėjamoje byloje dėl apelianto apgaulingai tvarkytos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis 2015 m. liepos 2 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos. Šioje išvadoje nurodyta, kad bendrovės direktorius A. K. nepatenkinamai organizavo bendrovės veiklą, dėl to UAB ,,(duomenys neskelbtini)” patyrė 5359972,76 Lt (1552355,41 Eur) nuostolį. Direktorius A. K. iš atsiskaitomųjų sąskaitų išimtų 1319617,04 Lt (382187,51 Eur) neįnešė į bendrovės kasą, ši suma buvo įrašyta direktoriaus A. K. avanso apyskaitose pajamų skiltyse. Taip pat nurodyta, kad direktoriaus A. K. nurodymu buvo įforminti apskaitos dokumentai - prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, tai yra remonto darbai pagal rangos sutartis nebuvo atlikti. Verslo liudijimų turėtojų vardu išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai buvo įrašyti į atskaitingo asmens direktoriaus A. K. 2010 metų rugsėjo, spalio ir gruodžio avanso apyskaitas kaip pateisinamieji dokumentai, kurių pagrindu grynųjų pinigų likutis sumažintas 580000 Lt (167979,61 Eur). Direktorius A. K., būdamas atskaitingas asmuo, ir savo 2010 metų rugsėjo mėn. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašęs prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2010-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini) už 35000 Lt (10136,70 Eur), 2010-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini)už 35000 Lt (10136,70 Eur) ir 2010-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini)už 35000 Lt (10136,70 Eur), 2010 metų spalio mėn. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)įrašęs prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2010-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini)už 30000 Lt (8688,60 Eur), 2010-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini)už 30000 Lt (8688,60 Eur) ir 2010-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini)už 30000 Lt (8688,60 Eur), 2010 metų spalio mėn. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašęs prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2010-10-29 Nr. (duomenys neskelbtini) už 50000 Lt (14481 Eur), 2010-10-29 Nr. (duomenys neskelbtini) už 50000 Lt (14481 Eur), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini)už 50000 Lt (14481 Eur), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini) už 50000 Lt (14481 Eur), 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini)už 50000 Lt (14481 Eur) ir 2010-10-29 Nr. (duomenys neskelbtini)už 50000 Lt (14481 Eur), 2010 metų gruodžio mėn. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašęs 2010-12-23 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 85000 Lt (24617,70 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 580000 Lt (167979,61 Eur) nuostolį. Direktorius A. K., 2009 metais nurodęs prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, tai yra remonto darbai pagal rangos sutartis nebuvo atlikti, įtraukti į bendrovės apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 595000 Lt (172323,91 Eur) nuostolį. Dėl direktoriaus A. K. nurodymu įformintų apskaitos dokumentų - prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų vertės. Direktorius A. K. 2009 metais nurodęs prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos (nes remonto darbai nebuvo atlikti), įtraukti į bendrovės apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 595000 Lt (172323,91 Eur) nuostolį. Dėl direktoriaus A. K. nurodymu 2009 metais įformintų apskaitos dokumentų - prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų vertės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metais lapkričio mėn. į sąnaudas nurašė savo prekes kaip panaudotas angaro remonto darbams, 2010-11-02 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyta 26143,31 Lt (7571,63 Eur), 2010-11-02 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyta 919,68 Lt (266,36 Eur). Dėl 27062,99 Lt (7837,98 Eur) prekių, kurios nebuvo sunaudotos angaro stogo remonto darbams (įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos), nurašymo į sąnaudas direktorius A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 27062,99 (26143,31+919,68) Lt (7837,98 Eur) nuostolį. Dėl direktoriaus A. K. nurodymu įformintų apskaitos dokumentų: 2010-11-02 akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-11-02 akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo ir turto vertės. Pagal įrašus atskaitingo asmens direktoriaus A. K. 2011 m. sausio - gruodžio mėn. avanso apyskaitose, jis į bendrovės kasą negrąžino: 2011-01-31 – 984401,10 Lt (285102,26 Eur), 2011-02-28 – 1104658,48 Lt (319931,21 Eur), 2011-03-31 – 1145483,60 Lt (331754,98 Eur), 2011-04-30 – 1172529,53 Lt (339588,02 Eur), 2011-05-31 – 1208077,08 Lt (349883,31 Eur), 2011-06-30 – 1063199,08 Lt (307923,74 Eur), 2011-07-31 – 901940,20 Lt (261219,94 Eur), 2011-08-31 – 756809,53 Lt (219187,19 Eur), 2011-09-30 – 874795,20 Lt (253358,20 Eur), 2011-10-31 – 1044675,11 Lt (302558,82 Eur), 2011-11-30 – 1238801,93 Lt (358781,84 Eur), 2011-12-31 - 1247330,40 Lt (361251,85 Eur) nepanaudotų piniginių lėšų likučio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnis (t. 4, b. l. 20-72). Taigi specialisto išvada nustatyta, kad dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo ir turto ir įsipareigojimų vertės.
Įvertinant išdėstytą, darytina išvada, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes apelianto veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas taip pat pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 209 straipsnį.
BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to buvo padaryta didelė žala kreditoriams. Nusikalstamo bankroto objektas yra kreditorių turtiniai interesai gauti savo turimų turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei – bankrotui suteiktą turtą, prekes ar paslaugas. Veika šios nusikalstamos veikos sudėtyje apibūdinama žodžiais ,,blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą“. Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tai gali būti per didelis išlaidavimas, sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos, sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, sąmoningai neplėtojama įmonės veikla ir pan. Nusikalstamo bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem kreditoriams, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti 150 MGL dydžio sumą. Nusikalstamas bankrotas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. laikotarpiu 2009-01-01 – 2012-05-24 sąmoningai blogai valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai lėmė šios bendrovės bankrotą. Pasisavindamas bendrovės lėšas 1202062,99 Lt (348141,50 Eur) pablogino bendrovės finansinę padėtį, kas lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo būseną, tuo padaryta didelė turtinė žala bendrovės kreditoriams. Nors teisiamajame posėdyje A. K. paaiškino, kad įmonės veiklai įtakos turėjo ekonominė krizė, tačiau kaip konstatuota Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartyje dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, būtent bendrovės vadovas A. K. savo veiksmais ir priimtais sprendimais sąmoningai siekė sužlugdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslą ir sukelti įmonės nemokumą. Bylos duomenys leido teismui daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą sukėlė ne verslo nesėkmė, o vadovo veiksmų ir sprendimų visuma. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, priimdamas bendrovės finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus ir blogai valdydamas įmonę, netinkamai elgdamasis su bendrovės turtu, negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimą ir numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams bei tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 209 straipsnį.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad A. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 209 straipsnyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 209 straipsnio sankcija taip pat numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki trejų metų. Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – baudą, areštą arbą laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje.
Šioje byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių A. K. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę už padarytus nusikaltimus.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta bendros taisyklės išimtis, teismas gali paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismui skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, turi būti nustatyta, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, taikyti nuteistojo A. K. atžvilgiu minėto įstatymo nuostatas, nėra jokio pagrindo.
Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, 2K-P-89/2014, 2K–252/2014).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę A. K., teisingai taikė BK 41 straipsnio bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatas. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą (neteistas, baustas administracine tvarka), atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad dėl svetimo turto pasisavinimo padaryta žala yra didelė, ji nėra atlyginta. Kaip jau minėta anksčiau, A. K. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. vienintelę BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 209 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė bausmę - baudą. Už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą teismas bausmės dydį A. K. nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Už BK 209 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą teismas A. K. paskyrė bausmę nežymiai didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą teismas paskyrė A. K. bausmę –100 MGL dydžio baudą, baudos dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. paskyrė bausmę – baudą, kurios dydis artimas sankcijos minimumui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes. Paskirta galutinė subendrinta trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas paskyręs A. K. laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai taikė BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėjo. Teismas konstatavo, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas A. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus, tinkamai individualizuota, todėl nėra pagrindo ją švelninti. Šios išvados nepaneigia apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis turi tris vaikus, sergančią senyvo amžiaus motiną, tai, kad jis nesislapstė nuo teismo.
Apeliantas skunde nurodo nesutinkantis su jam nustatytu įpareigojimu registruotis policijoje. Pastebėtina, kad viena iš BPK numatytų kardomųjų priemonių – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje apeliantui nebuvo paskirta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b. l. 133-134), kuri palikta galioti iki įsiteisės skundžiamas nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atidėdamas bausmės vykdymą, paskyrė nuteistajam įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti. Taigi apelianto nurodomas įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje jam nebuvo paskirtas ir skundžiamu nuosprendžiu.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka ir su priteistais civiliniais ieškiniais, tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo jokių argumentų dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo ar jų dydžio.
Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo A. K. civiliniams ieškovams priteisė 2277,49 Eur ir 290375,82 Eur sumas turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus bei Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini)pareikštų civilinių ieškinių priteisimo iš nuteistojo A. K.. Apygardos teismas BPK 109, 113, 115 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje buvo patvirtintas antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini)skyriaus finansinis reikalavimas bendrai 2277,94 Eur sumai, tačiau jis nebuvo patenkintas. Dėl priskaičiuotų, bet nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2277,94 Eur dydžio žala. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje buvo patvirtintas ir kreditoriaus VĮ (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas bendrai 290 375, 82 Eur sumai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-15 įsakymu Nr. 46 patvirtinta „Mokestinės nepriemokos bei importo ir eksporto muitų ir mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimo perdavimo akcinei bendrovei Turto bankui tvarka“ ir 2013-01-31 pasirašyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ (duomenys neskelbtini) Mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)valstybinė mokesčių inspekcija perdavė, o VĮ (duomenys neskelbtini) perėmė UAB (duomenys neskelbtini) 1 002 609,63 Lt (290 375,82 €) mokestinę nepriemoką ir bylą. VĮ (duomenys neskelbtini) kreditorinis reikalavimas nebuvo padengtas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl civilinių ieškinių pagrįstumo ir jų dydžio, taip pat nustatęs, kad žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, pagrįstai civilinius ieškinius patenkino.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.