Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-4199 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 22 MGL (828,31 Eur) dydžio bauda pakeista 11 parų arešto bausme. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta 12 metų 11 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gruodžio 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. – 2 metai 11 mėnesių 23 dienos. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gruodžio 2 d.

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. J. 2022 m. gruodžio 2 d. atliko 2/3 įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. J. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 10 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą R. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2023 m. birželio 9 d. atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, buvo nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad R. J. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. lapkričio 25 d., Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu 2019 m. rugpjūčio 24 d. perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus į Vilniaus pataisos namus. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. R. J. po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė minėtos bendrovės 2023 m. birželio 13 d. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) esant poreikiui suteiks darbo vietą R. J. išėjus iš įkalinimo įstaigos. Šiuo metu nuteistasis mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, sieks įgyti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę. 2023 m. lapkričio 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymoje nurodyta, kad įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. R. J. 2015 m. Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, 2019 m. dalyvavo projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“, visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo ugdymo 4 valandų trukmės mokymuose, 2019 m. dalyvavo individualiame pokalbyje su specialistu aptariant kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje, 2023 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę, dabartiniu metu siekia įgyti baldžiaus profesiją, 2023 m. dalyvavo savanorės psichologės asistentės „Viešojo kalbėjimo“ ir „Finansinio raštingumo“ mokymuose, rodo iniciatyvą dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse. R. J. palaiko socialinius ryšius su tėvais, sese telefoniniais skambučiais, lankomas pasimatymų metu bei rašydamas laiškus, neseniai sudarė santuoką su R. Š., jos yra lankomas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu R. J. nedirba, 2018 m. lapkričio 26 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją nurodė, kad atsisako dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, kadangi jo draugai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes būriuose, kuriuose nuteistieji nedirba, o jei jis dirbtų, tai būtų paskirtas gyventi į dirbančiųjų nuteistųjų būrį. Bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka, nes atsisakė tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal nuteistųjų budėjimo grafiką. R. J. laisvėje nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais būdais ir priemonėmis. R. J. teistas 6 kartus, jo nusikalstamose veikose dominuoja turtinio pobūdžio veikos. Nors R. J. anksčiau 3 kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, tačiau išvadų nepadarė, pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ar socialinio rato, R. J. dauguma nusikaltimų įvykdyti kartu su bendrininkais. Nors šiuo metu R. J. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 9 kartus baustas drausmine tvarka, be kita ko, ir už tai, kad bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, ir kartą skatintas, nes nepriekaištingai elgėsi, dalyvavo piešinių konkurse Karaliaus Mindaugo karūnavimo proga, baudų metimo varžybose užėmė pirmą vietą. Nors nuteistasis geba pažinti savo elgesio ypatumus, tačiau patyrė sunkumų juos koreguoti, savo elgesio suvaržyti negebėjo.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis išreiškia poreikį po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos realizuoti save socialiai priimtinais būdais, taip pat jaučia poreikį labiau kontroliuoti savo elgesį bei atsakingiau vykdyti nustatytus reikalavimus. Pastaruoju metu yra stebimas atsakingesnis, labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau prie nuteistojo kriminogeninių statinių veiksmų nurodyti didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, kriminalinėje istorijoje turi teistumų už nusikalstamas veikas įsibraunant, vengimas vykdyti teismo įpareigojimą sumokėti baudą, būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Prie dinaminių kriminogeninių veiksmų nurodyti mokymosi sunkumai, darbinės patirties stygius, neigiama nuostata į darbą, nuolatinė veika, skatinanti nusikalstamumą, dauguma nusikaltimų įvykdyta kartu su bendrininkais, sunkumai atpažinti problemas, neteisėti problemų sprendimo būdai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, impulsyvus elgesys, orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą, būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus (9 kartus baustas pataisos įstaigoje), tam tikro lygmens neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu. Prie apsauginių kriminogeninių veiksnių išskiriami tai, jog nuteistasis patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu, įsidarbinimo galimybę, yra orientuotas į santykių su artimaisiais palaikymą bei šiuo metu išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis R. J. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Be to Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodoma, jog nors ir nuteistojo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias su problemas akivaizdžiai sustiprėjo, manytina, kad pažanga dar nėra tokia akivaizdu, kad leistų neabejoti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis yra prižiūrimas ir fiksavus pažeidimus gali būti grąžintas atgal likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimui. Visgi, jau buvo minėta, kad lygtiniam paleidimui taikyti, būtina nustatyti sąlygas, kurių nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Šiuo metu R. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. skundą dėl Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. J. Nr. RV-25-4199.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.