Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešejas) ir Virgilijaus Valanciaus, sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo S.V. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 12 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo S.V. skunda atsakovei Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, treciajam suinteresuotajam asmeniui Telšiu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del sprendimu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas S.V. skundu teismui praše panaikinti Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – Gincu komisija) 2008 m. rugpjucio 13 d. sprendima Nr.S-165(7-129/2008), Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau – Mokesciu inspekcijos) 2008 m. gegu˛es 19 d. sprendima Nr.68-131 bei Telšiu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2008 m. kovo 5 d. sprendima Nr.A6-4.

Pagrisdamas savo reikalavimus paaiškino, jog skund˛iami mokesciu administratoriaus sprendimai yra nepagristi ir neteiseti, todel naikintini. Mokestinio patikrinimo metu kilo pagrindinis klausimas, ar pareiškejo S.V. ir jo sutuoktines 1998 m. vasario 11 d. kontraktu pagrindu kompanijos Chartorberg LLC akcijos buvo isigytos realiai, ir ar veliau (2003 m. lapkricio 24 d.) šios akcijos buvo parduotos realiai, t.y. ar 943301,00 Lt pajamos, gautos u˛ akciju pardavima, ar tai yra kitokio pobud˛io pajamos, u˛ kurias reikia moketi gyventoju pajamu mokesti (toliau – GPM). Nurodo, kad 1998 m. vasario 11 d. kontraktai Nr.2 ir Nr.3 buvo sudaryti realiai - pareiškejas S.V. ir jo ˛mona isigijo kompanijos Chartorberg LLC akciju ir sumokejo u˛ jas po 10000,00 JAV doleriu kiekvienas. Pareiškejas paprašes padeti V.S. isigyti kokios nors patikimos u˛sienio kompanijos akciju u˛ 20.000,00 JAV doleriu. V.S. jam pranešes, kad yra parduodamos kompanijos Chartorberg LLC akcijos ir kad šiuo metu Lietuvoje yra šios kompanijos atstovai. Su jais pareiškejas ir jo sutuoktine susitiko, aptare pagrindines akciju pirkimo-pardavimo sutarciu salygas, susitare del kainos, pateike savo duomenis, kurie turejo buti irašyti i sutartis. Kontraktuose buvo nurodyta, jog sutarta pinigu suma pareiškejas ir jo sutuok­tine turi pervesti i nurodyta banko saskaita, taciau bendru šaliu sutarimu šie pinigai buvo sumoketi grynais Chartorberg LLC atstovams. Taigi, nors pareiškejas ir negali pateikti akciju apmokejima pagrind˛ianciu tiesioginiu dokumentu, taciau jis pateike akciju judejimo sertifikatus, kurie irodo aplinkybe, jog jam ir jo sutuoktinei priklause tam tikras skaicius akciju. Šis dokumentas yra galiojantis ir nenugincytas, tad mokesciu administratorius negali teigti, jog akciju pirkimas ir pardavimas buvo fiktyvus, ir kad pareiškejas gavo pajamas iš kitu šaltiniu, o ne iš akciju pardavimo. Isigije kompanijos Chartorberg LLC akcijas, pareiškejas bei jo sutuoktine tikejosi, kad kasmet gaus dividendus ir tokiu budu ju investicijos atsipirks. Kadangi dividendai nebuvo mokami, 2003 metais pareiškejas ir jo sutuoktine nusprende akcijas parduoti. Del akciju pardavimo pareiškejas ir jo sutuoktine vel kreipesi i V.S., nes jis turejo kontaktu su ivairiais asmenimis, kurie domejosi investavimu. Netrukus V.S. jiems praneše, kad kompanijos Chartorberg LLC akcijas isigyti pageidauja kita JAV kompanija-Steclvector LLC. Sutartys del akciju pardavimo buvo paruoštos pirkejo Jungtinese Amerikos Valstijose, ir atsiusta i V.S. imone. V.S. pareiškejui praneše, kad sutartys yra Klaipedoje, pareiškejas su ˛mona G.V. atvyko pas V.S., šias sutartis (2003 m. lapkricio 24 d. kontraktus Nr.34 ir Nr.35) pasiraše, ir V.S. po viena sutarciu egzemplioriu išsiunte pirkejui. Kompanijai Steclvector LLC kompanijos Chartorberg LLC akcijas pareiškejas ir jo sutuoktine (kiekvienas po 10.000 akciju) perdave akciju sertifikatuose irašydami nauja šiu akciju savininka (kompanija Steclvector LLC), praneše apie akciju pardavima kompanijai Chartorberg LLC, kuri atsiunte išraša iš savo akciju judejimo knygos, patvirtinanti, kad teise i 20.000 šios kompanijos akciju igijo kompanija Steclvector LLC. Šiuos abu dokumentus V.S. perdave kompanijai Steclvector LLC. Pirkejas - Steclvector LLC u˛ parduodamas akcijas isipareigojo sumoketi kiekvienam po 170.000,00 JAV doleriu (iš viso - 340.000,00 JAV doleriu). Apmokejima u˛ akcijas pirkejas isipareigojo pervesti i pardavejo nurodyta banko saskaita.

Anot pareiškejo, tai, jog buvo ne tik gauti pinigai, bet ir perduotos pirkejams akcijos, irodo akciju judejimo sertifikatai, išrašai iš akciju judejimo rejestro knygos. Tai, kad buvo sudaryti akciju pardavimo sandoriai - patvirtina V.S. (jis patvirtino S.V. ir G.V. parašu autentiškuma). Pareiškejas atsakovo prašomo saskaitos, iš kurios buvo atliktas pinigu pervedimas, numerio negali pateikti, nes paprasciausiai jo ne˛ino todel, jog turimuose Šveicarijos banko dokumentuose ši saskaita nera nurodyta. Dokumentu, tiesiogiai irodanciu fakta, kad pinigai yra pervesti butent u˛ Chartorberg LLC akciju pardavima, pareiškejas taip pat negali pateikti. Taciau mokesciu administratoriui pateiktose Šveicarijos banko SCS Banque Alliance SA siunciamose ataskaitose apie pinigu judejima nurodyta, jog pinigai siunciami Steclvector LLC nurodymu, tad ši aplinkybe irodo, jog pinigai buvo gauti butent iš Steclvector LLC, o pagal susidariusias aplinkybes galima teigti, jog šie pinigai buvo gauti u˛ akciju pardavima.

Pareiškejo nuomone, iš sprendimuose pateiktu JAV mokesciu administratoriaus paaiškinimu galima daryti išvada, jog JAV mokesciu administratoriaus teiginiai nera pagristi jokiais rašytiniais dokumentais, yra pateiktos tik tikimybes, bet ne realios aplinkybes. Atkreiptinas demesys i tai, jog JAV mokesciu administratorius nurode, jog skambi­no Steclvector LLC agentui, kuris nurode (taciau to nepagrinde jokiais dokumentais), jog nebuvo atliekama jokiu mokejimu, taciau pateiktose Šveicarijos banko SCS BANQUE ALLIANCE SA ataskaitose nurodyta, jog pareiškejui pinigus persiunte butent Steclvector LLC, tad pateikti dokumentai ir pateikti paaiškinimai nepagristi dokumentais, tarpusavyje prieštarauja, ir turetu buti remiamasi pateiktais rašytiniais duomenimis. Mokesciu administratorius turetu atkreipti demesi ir i tai, jog Lietuvos imoniu ir JAV imoniu teisinis statusas skiriasi, tuo paciu skiriasi ir imoniu prievoles valstybei. Pareiškejas savo ankstesniuose paaiškini­muose minejo, jog jei kompanijos Chartorberg LLC ir Steclvector LLC nera iregistruotos JAV vidaus pajamu tarnybos duomenu bazese, joms nera suteikti federaliniai mokesciu identifikaciniai numeriai ir jos neteike JAV federaliniu pajamu mokesciu deklaraciju, tai dar nereiškia, kad šiu kompaniju veikla yra neteiseta ar kad šios kompanijos neegzistuoja. Abi šios kompanijos yra ribotos atsakomybes bendroves (LLC – „Limited liability company“), kurioms Jungtinese Amerikos Valstijose yra nustatytas specifinis teisinis statusas. Jei Lietuvos Respublikoje visos imones privalo buti iregistruotos mokesciu moketojais ir moketi pajamu mokesti valstybei, Jungtinese Amerikos Valstijose yra itvirtintos tam tikros išimtys kai kurioms bendrovems, visu pirma - ribotos atsakomybes bendrovems (LLC). JAV vidaus pajamu tarnybai buvo u˛duotas klausimas: „Neseniai ikuriau ribotos atsakomybes imone (LLC). Toje imoneje nedirba jokie darbuotojai. Ar turiu u˛registruoti imone, kad jai butu suteiktas atskiras federalinio mokescio moketojo numeris?" (ši klausima JAV vidaus pajamu tarnyba atsake: „Ne, jei Jus esate vienintelis imones savininkas ir imoneje nera idarbinta darbuotoju, Jusu imone neprivalo tureti atskiro federalinio mokescio moketojo numerio“. Kaip pareiškejas nurode savo paaiškinimuose Inspekcijai, 1998 metais jis su ˛mona turejo santaupu, kurias norejo kur nors investuoti. Tuo metu Lietuvos banku sistema buvo dar nestabili, todel pareiškejas bankais nepasitikejo, Lietuvos imones taip pat tuo metu dar nebuvo pakanka­mai patikimos, todel buvo nuspresta investuoti i u˛sienyje isikurusia bendrove. Kadangi pareiškejas bei jo sutuoktine neturejo ˛iniu apie u˛sienio bendroves, kuriu akcijas galetu isigyti ir tiketis gauti iš ju pelno, todel ieškojo ˛mogaus, kuris galetu patarti jiems šiuo klausimu. Pareiškejas su˛inojo, kad jo pa˛istamas V.S. yra isteiges imone, kurios pagrindine veiklos sritis yra butent verslo konsultacijos. Pareiškejas kreipesi i ji, prašydamas surasti kokia nors u˛sienio imone, i kurios akcijas galetu investuoti. V.S. po kiek laiko pareiškejui praneše, kad savo akcijas parduoda JAV isikurusi kompanija Chartorberg LLC, kuri veikla vykdo visame pasaulyje ir daugiausia u˛siima statybomis. V.S. pareikšeja u˛tikrino, kad ši kompanija yra patikima, su šia kompanija bendradarbiauja ir jo paties imone (UAB „Silija“), taip pat jis nuro­de, kad šios kompanijos veikla yra itin pelninga, todel patare pareiškejui ir jo sutuoktinei isigyti jos akcijas. Veliau pareiškejas su˛inojo, jog UAB „Silija“, kuri yra teisetai iregistruota Lietuvos Respublikoje, tuo metu (1998-1999 metais) buvo oficiali kompanijos Chartorbeig LLC atstove Europos ir NVS šalyse - tai UAB „Silija“ nurodydavo visose informacijos priemonese, reklamuodama savo veikla. Del šiu prie˛asciu pareiške­jui nekilo abejoniu del kompanijos Chartorberg LLC veiklos teisetumo, todel, pasitares su ˛mona, nusprende savo santaupas investuoti j šios kompanijos akcijas. Kadangi pareiškejas buvo isitikines, kad kompanija Chartorberg LLC egzistuoja, jo turimos akcijos buvo teisetas civiliniu teisiu objektas Lietuvos Respublikos CK 1.97, 1.101 ir 1.102 straipsniu prasme. Šias akcijas pareiškejas pardave kompanijai, kuria rekomendavo UAB „Silija“, kurios pagrindine veikla - verslo konsultacijos, savininkas. Be to, pareiškejas buvo isitikines, kad akciju pirkejas - kompanija Steclvector LLC veikia teisetai ir gali sudaryti akciju pirkimo sutarti.

Pareiškejas atkreipe demesi i tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. vasario 27 d. nutartyje (adm. byla Nr.A8-192-04) nurode, jog „pagal Viešojo administravimo istatymo 4 str. 1 d. 2 p. viešojo administravimo subjekto sprendimai turi buti nešališki ir objektyvus. Ši istatymine nuos­tata suponuoja išvada, kad mokescio administratoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimai negali buti grind˛iami prielaidomis ir spejimais. ... Iš to, kas pasakyta, matyti, kad atsakovas savo išvadas ... grind˛ia arba prieštaringais irodymais, arba prielaidomis. Del ko atsakovo sprendimas šioje dalyje negali buti pripa˛intas pagristu, o tuo paciu ir teisingu, nes lieka nepaneigti pareiškejo pateikti irodymai“. Be to, anot pareiškejo, kalbant apie irodinejimo naštos paskirstyma, atsi˛velgtina i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarti (adm. byla Nr.A(17)-328-07), kurioje pasisakyta, jog „irodinejimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka irodymu patvirtinti nei pareiškejo nei atsakovo nurodytoms aplinkybems. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neirodytu aplinkybiu irodinejimo našta. Jei mokesciu moketojas pagrind˛ia gautas pajamas istatymu nustatytos formos sandoriais ar juridine galia turinciais dokumentais, irodyti, jog pajamu nebuvo ar jos buvo didesnes nei nurodytuose sandoriuose, turi šias aplinkybes neigiantis mokesciu administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo 67 straipsnio 1 dali mokesciu administratorius privalo pagristi jo mokesciu moketojui apskaiciuotas mokescio ir su juo susijusias sumas“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartyje (adm. byla Nr. A-17-301/2007) nuro­dyta, jog „jei mokesciu moketojas pagrind˛ia gautas pajamas istatymu nustatytos formos sandoriais ar juridine galia turinciais dokumentais, irodyti, jog pajamu nebuvo, turi šias aplinkybes neigiantis mokesciu administra­torius. Pagal Mokesciu administravimo istatymo 67 straipsnio 1 dali, mokesciu administratorius privalo pagristi jo mokesciu moketojui apskaiciuotas mokescio ir su juo susijusias sumas. Tokia irodinejimo naštos paskirstymo taisykle taip pat grind˛iama tuo, kad pajamas deklaruojantys subjektai yra fiziniai asmenys. Šiems asmenims (išskyrus istatymu nustatytus atvejus, kai šie asmenys vykdo ukine veikla), Istatymai nenustato jokiu reikalavi­mu tvarkyti buhalterine apskaita. Reikalavimas, kad irodinejimo našta apie gautu pajamu realuma priklausytu pajamas deklaruojanciam mokesciu moketojui, reikštu probatio diabolica, t.y. neimanomas irodyti aplinky­bes, kadangi neprivaledamas vesti buhalterines apskaitos, kaupti dokumentus, fiksuoti piniginiu srautu judejimo, mokesciu moketojas turetu itin ribotas galimybes irodyti šias aplinkybes. Taciau pateikti irodymus apie realu pajamu gavima turetu tiek šias aplinkybes siekiantis irodyti mokesciu moketojas, tiek jas siekiantis paneigti mokesciu administratorius“. Pareiškejo teigimu, šiuo atveju yra pa˛eisti pagrindiniai teises principai, reglamentuojantys mokesciu admi­nistratoriaus prievoles ir teises sa˛iningo mokesciu moketojo at˛vilgiu. Išvados yra daromos vadovaujantis prielaidomis ir prieštaringais irodymais, priimant sprendima del patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo atsi˛velg­ta i pareiškejo išsakytus prieštaravimus bei juos pagrind˛iancius dokumentus, tuo pa˛eid˛iant pareiškejo tei­ses. Be to, nebuvo atsi˛velgta i tai, jog JAV bendroviu ir Lietuvos bendroviu teisiniai statusai skiriasi, tuo pa­ciu skiriasi ir bendrovems keliami reikalavimai susije su mokesciu mokejimu. JAV mokesciu administratorius pateike atsakyma i u˛klausima, taciau šis atsakymas nera pagristas rašytiniais dokumentais (kaip kad turetu buti), atsakyme yra pateiktos prielaidos, kurios gali buti, jog neatitinka realybes. Mokesciu administratorius reikalavo pareiškeja pateikti tuos duomenis, kuriu kaip fizinis asmuo jis paprasciausiai negali pateikti (banko saskaitos numerio, iš kurios buvo atliktas pinigu pervedimas ir pan.), tuo per˛engiant igaliojimu ribas.

Pareiškejas nurode, kad jam iš prad˛iu paskyrus 10% dyd˛io bauda, o veliau ja padidinus iki 30%, susidaro toks ispudis, jog mokesciu administratorius netiesiogiai siekia nubausti pareiškeja u˛ tai, jog jis stengiasi apginti savo teises. Be to, jog mokestiniuose santykiuose turetu buti tam tikras stabilumas ir tam tikros garantijos labiau pa˛eid˛iamiems asmenims - butent mokesciu moketojams, kuriu at˛vilgiu yra atliekamas mokestinis patikrinimas ir papildomai apskaiciuojami moketini mokesciai. Nesutikdami su mokesciu administratoriaus sprendimu, bei ˛inodami, jog u˛ apskaiciuota papildomai moketina mokesti dideja delspinigiai, asmenys turi buti garantuoti, jog nebus didinamas bent baudos dydis, t.y. nebus daromas tam tikras mokestinis poveikis. Nagrinejamu atveju pareiškejo teiseti lukesciai, kad nebus didinamas baudos dydis, buvo pa˛eisti. Mokesciu administratorius apskaiciuoto mokescio bauda padidino daugiau nei 60.000,00 Lt. Tokiu budu pareiškejui daromas psichologinis bei finansinis poveikis daugiau nesikreipti su skundais i aukštesnes institucijas, bei nustoti ginti savo pa˛eistas teises.

Anot pareiškejo, Gincu komisijoje vykusiame posedyje buvo išsakyta abejone, kodel apskaiciuojant GPM taikomas 33% tarifas, o ne 15% tarifas. Mokesciu administratorius, nustates, jog visgi pareiškejas gavo pajamas ne iš akciju pardavimo, turejo nustatyti, koks šiu pajamu šaltinis. Šiuo atveju mokesciu administratorius nusprende, jog taikomas, tai paaiškindamas tuo, jog 15% GPM tarifas taikomas tik toms pajamoms, kurios išsamiai ivardintos GPM istatyme. Pareiškejo manymu, šiuo atveju jo teiseti interesai yra pa˛eid˛iami. Nors buvo pateikti visi duomenys apie ivykusius akciju pirkimo-pardavimo sandorius, taciau mokesciu administratorius vis vien nusprende, kad pajamos yra gautos ne iš akciju pardavimo, o kitokio pobud˛io pajamos. Kadangi nenustatyta, kokio pobud˛io tai galetu buti pajamos, jos apmokestintos did˛iausiu GPM tarifu, koks tik numatytas istatyme. Tokiu budu, mokesciu administratorius prieme pati palankiausia sprendima sau, t. y. nurodes, jog gautos pajamos ne iš akciju pardavimo, ir nesidomejo, kokio pobud˛io tai galejo buti pajamos, ir ar yra galimybe tas pajamas apmokestinti ˛ymiai ma˛esniu GPM tarifu, kartu, prieme pati nepalankiausia sprendima pareiškejo at˛vilgiu. Tenka atsi˛velgti i tai, kad apmokestinant did˛iausiu 33 % tarifu gyventojo pajamas, gautas kaip apmokejima u˛ darba, taikoma lengvata - kas menesi atskaiciuojamas neapmokestinamasis minimumas. Todel, kalbant apie pajamu apmokestinima, butina nustatyti pajamu pobudi ir kilme, laikotarpi, u˛ kuri šios pajamos gautos, ar galima taikyti lengvatas, numatytas istatyme, ir panašiai. Mokesciu administratorius to nepadare, taip pa˛eisdamas imperatyvias istatymo normas.

Anot atsakovo, vertinant nagrinejamus akciju pirkimo-pardavimo sandorius vien tik aukšciau išdestytu prieštaringu aplinkybiu kontekste kyla abejones del nagrinejamu sandoriu sudarymo realumo ir tikslingumo, ju realiu padariniu bei teisiniu pasekmiu. Atsi˛velgiant i tai konstatuotina, jog Pareiškejas savo veiksmais sieke ne ka kita, bet gauti mokestine nauda nuslepiant tikraji pajamu gavimo šaltini bei iškreipiant aplinkybes, su kuriomis mokescio istatymas sieja apmokestinimo tvarka. Tai reiškia, kad šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo (toliau - Lietuvos Respublikos MAI) 69 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodoma, jog tais atvejais, kai mokescio moketojo sandoris, ukine operacija ar bet kokia ju grupe sudaromi turint tiksla gauti mokestine nauda, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokescio mokejimo terminus, suma˛inti moketina mokescio suma arba visiškai išvengti mokescio mokejimo, arba padidinti gra˛intina (iskaitytina) mokescio permoka (skirtuma), arba sutrumpinti mokescio permokos (skirtumo) gra˛inimo terminus, mokesciu administratorius, apskaiciuodamas mokesti, taiko turinio viršenybes prieš forma principa. Šiuo atveju mokesciu administratorius neatsi˛velgia i formalia mokesciu moketojo veiklos išraiška, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesciu istatymai sieja apmokestinima, ir mokesti apskaiciuoja pagal minetu mokesciu istatymu atitinkamas nuostatas. Lietuvos Respublikos MAI 69 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tada, kai mokesciu moketojas mokestine nauda gauna del realiai vykdomu sandoriu ar atliekamu ukiniu operaciju, iforminamu iškreipiant pacios operacijos esme, taciau formaliai atitinkanciu reikalavimus. Taigi vietos mokesciu administratorius pareiškejo mokestinio patikrinimo metu, siekdamas u˛tikrinti mokestiniu prievoliu tinkama vykdyma, nustate kitokia pareiškejo aukšciau minetu atliktu veiksmu kokybine ir kiekybine išraiška, kuri pakeite mokescio baze ir moketinus mokescius (tuo pat metu iš esmes negincydamas, kad nagrinejamu pirkimo-pardavimo sandoriu iforminimas buvo atspindetas teisingai), t. y. šiuo konkreciu atveju akivaizdu, kad pareiškejas 1998 metais kompanijos CHARTORBEG LLC akciju pirkimo ir ju pardavimo kompanijai STECLVECTOR LLC sandoriais sieke mokestines naudos. Tai reiškia, kad pareiškejas pasinaudodamas tuo, kad pagal 2002 m. liepos 2 d.Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokescio istatymo (toliau - Lietuvos Respublikos GPMI) 17 straipsnio 1 dalies 22 punkta, neapmokestinamosios pajamos yra pajamos u˛ parduotus arba kitaip perleistus nuosavyben vertybinius popierius, isigytus iki 1999 m. sausio 1 d., sieke išvengti GPM mokejimo nuo 2004 metais iš u˛sienio gautu 943301 Lt pajamu, t. y. 2005 m. baland˛io 28 d. deklaruodamas 1998 metu CHARTORBERG LLC akciju isigijima ir 2005 m. rugpjucio 5 d. deklaruodamas pajamas iš 1998 metu isigytu CHARTORBERG LLC akciju pardavimo pagal kontraktus 2003 m. lapkricio 24 d. Nr. 34 ir Nr. 35, imitavo akciju pirkimo-pardavimo modeli, pagal kuri pajamos, gautos iš parduotu akciju, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Kitaip tariant, pareiškejas vietos mokesciu administratoriaus reikalavimu pateikti argumentus bei irodymus del abejoniu kelianciu sandoriu tikslingumo neivykde, atliktu veiksmu ekonomine logika paaiškinti negalejo, todel teigtina, kad tokiais savo veiksmais pareiškejas sieke vien mokestines naudos sukurdamas akciju pirkimo-pardavimo sandoriu schemas, del kuriu jis atitinka istatyme itvirtintus teise i mokestine lengvata turincio asmens kriterijus.

Taigi, pasak atsakovo, pareiškejo pateiktu irodymu ir paaiškinimu visuma yra kontraversiška, todel negali buti pripa˛inta pakankama konstatuoti, kad pajamos gautos butent pagal pateiktus 2003 m. lapkricio 24 d. akciju pardavimo kontraktus. Byloje pateikti irodymai ir mokesciu administratoriaus surinkta med˛iaga nepatvirtina, kad akciju isigijimo ir pardavimo kontraktai buvo realiai vykdomi, todel pareiškejo gautas pajamas sieti su butent šiais kontraktais nera pagrindo. Tokiu atveju tikraji gautu pajamu šaltini ir jo realuma turi irodyti mokesciu moketojas, taciau pareiškejas nepateike jokiu objektyviu irodymu, kurie leistu identifikuoti Pareiškejo deklaruotu pajamu gavimo aplinkybes ir pritaikyti jiems skirta apmokestinimo re˛ima. Tuo tarpu pasinaudojus teise i mokesciu lengvata ne mokesciu administratoriui, bet pareiškejui kilo pareiga irodyti, kad ši lengvata taikoma teisetai ir pagristai. Pareiškejo teiginiai del gautu lešu iš esmes grind˛iami tik jo paties paaiškinimais, todel ju irodomoji verte nera pakankama ir nesudaro pagrindo daryti priešinga, Gincu komisijai padarytai, išvada, nes subjektyvaus pobud˛io aplinkybes paprastai galima nustatyti tik iš objektyviu irodymu ar kitu objektyviu aplinkybiu visumos. Del šios prie˛asties pareiškejo gauta 943301 Lt suma priskirtina kitoms pareiškejo pajamoms ir apmokestintina 33 proc. GPM tarifu, t. y. vietos mokesciu administratorius pagristai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos GPMI 3 straipsnio, 6 straipsnio 2 ir 3 dalies bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, kad pareiškejo i banko saskaitas gauta 943301 Lt suma nepriskirtina pajamoms, kurioms pagal Lietuvos Respublikos GPMI taikomos lengvatos (17 straipsnio 22 punktas) ar suma˛intas GPM tarifas (6 straipsnio 2 dalis). Iš to seka, kad pareiškejo skundo argumentas, jog mokesciu administratorius pa˛eide imperatyvias istatymo normas, nes apmokestino ji did˛iausiu, t. y. 33 proc. GPM tarifu, nenustates Pareiškejo gautu pajamu pobud˛io, kilmes bei laikotarpio u˛ kuri šios pajamos gautos yra nelogiškas, nemotyvuotas, nepagristas, todel atmestinas.

Be to, atsakovo nuomone, taikant Lietuvos Respublikos MAI 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokesciu moketojo sandorio ar jo dalies negaliojimo klausimas nesprend˛iamas, pagal ši sandori atsiradusios mokesciu moketojui civilines teises ir pareigos nevertinamos, šalims neatsiranda jokios civilines teisines pasekmes. Todel civilines teises po˛iuriu teisetas sandoris gali buti pripa˛intas neteisetu mokesciu teises prasme. Nustacius, kad mokesciu moketojo sudaryto sandorio tikslas buvo mokestine nauda, jam papildomai apskaiciuojami išvengti mokesciai ir netaikomos sandoriu negaliojimo teisines pasekmes. Tai reiškia, jog mokesciu administratoriui nereikia gincyti mokesciu moketojo sudarytu sandoriu, pakanka jo veiksmuose nustatyti mokesciu vengimo po˛ymius.

II.

Teismas konstatavo, jog byloje sprestinas gincas del S.V. skundo reikalavimu panaikinti Inspekcijos 2008 m. kovo 5 d. sprendima, Mokesciu inspekcijos 2008 m. gegu˛es 19 d. spendima bei Gincu komisijos 2008 m. rugpjucio 13 d. sprendima, pagristumo ir teisetumo. Ginco del tu mokestinio patikrinimo eigoje nustatytu aplinkybiu, jog 2004 metais i S.V. asmenines saskaitas, esancias AB „Hansabankas“ ir AB SEB Vilniaus banke tarptautiniais pavedimais pervesta iš viso 342610 JAV doleriu arba 943301 Lt suma, nera. S.V. negincija mokesciu administratoriaus sprendimais paskaiciuotu mokestiniu prievoliu matematinio teisingumo, taciau iš esmes nesutinka su tomis mokesciu administratoriaus sprendimuose padarytomis išvadomis, jog pareiškejo gautos pajamos negali buti grind˛iamos sandoriais, kuriais buvo nupirkta kompanijos CHARTORBERG LLC akciju u˛ 20000 JAV doleriu ir šios akcijos parduotos kompanijai STECLVECTOR LLC u˛ 340000 JAV doleriu. Siekdamas pagristi nurodytu pajamu gavimo kilme, pareiškejas mokesciu administratoriui pateike 2003 m. lapkricio 24 d. kontrakta Nr.34, kuriuo 10000 kompanijos CHARTORBERG LLC akciju buvo perleista kompanijai STECLVECTOR LLC u˛ 170000 JAV doleriu bei sutuoktines G.V. 2003 m. lapkricio 24 d. kontrakta Nr.35, kurio 10000 kompanijos CHARTORBERG LLC akciju buvo perleista kompanijai STECLVECTOR LLC u˛ 170000 JAV doleriu. S.V. teigimu minetas CHARTORBERG LLC akcijas jis su G.V. isigijo 1998 m. vasario 11 d. kontraktais Nr.2 ir Nr.3 investiciniais tikslais, rekomendavus pa˛istamam V.S., kuris u˛siiminejo juridinem konsultacijom. Akcijas laikes apie 6 metus, per ta laika dividendu negaves, todel 2003 m. nusprendes akcijas parduoti. Tas pats V.S. padejes surasti akciju pirkejus, pardavimas buvo vykdomas persiunciant dokumentus paštu.

Teismo vertinimu, pareiškejas nei skunde teismui, nei teisminio nagrinejimo metu nepateike protinga logika pagristu argumentu kaip buvo ivykdytas CHARTORBERG LLC akciju pirkimas, kokia veikla u˛sieme mineta kompanija. S.V. nei mokesciu administratoriui, nei teisminio nagrinejimo metu nepateike jokiu paaiškinimu apie turetus kontaktus su CHARTORBERG LLC kompanija, kuomet esa buvo jos akcininkas. Nors pareiškejas savo paaiškinimuose Inspekcijai nurode, jog isigydamas šios kompanijos akciju atsiskaite u˛ jas grynais pinigais asmenims, turejusiems igaliojimus priimti pinigus, tokiu igaliojimu nepateike. Pateikti CHARTORBERG LLC akciju isigijimo sertifikatai nepatvirtina apmokejimo u˛ esa isigytas akcijas fakto, taigi lieka neaiškios paciu akciju isigijimo aplinkybes. Jokiais irodymai nepatvirtinta ir ta aplinkybe, kaip buvo nustatinejama parduodamu akciju kaina, kuri ˛enkliai viršijo isigijimo kaina, kodel i S.V. saskaita pervesta pinigu suma nesutampa su akciju perleidimo kontraktuose nurodyta ju kaina (skirtumas - 2529 JAV doleriai). Taip pat iš byloje esancio pareiškejo saskaitos, esancios Šveicarijos banke „Banque SCS Allience“ išrašo matyti, jog i saskaita pervesta suma „STECLVECTOR LLC nurodymu“, taciau kas ir iš kur pervede pinigus pareiškejas paaiškinti negalejo. JAV Valstybes i˛do departamento pateikta informacija patvirtina, kad kompanija STECLVECTOR LLC iregistruota 1999 m. rugpjucio 26 d., o jos veikla nutraukta 2004 m. kovo 1 d., registravimo metu ši kompanija jokios realios veiklos nevykde. Yra manoma, jog STECLVECTOR LLC yra priedangos kompanija, mokesciu duomenu bazeje apie šia kompanija nerasta nerasta jokiu irašu, valdoma iš Londono (Jungtine karalyste) ir Madeiros (Portugalija). STECLVECTOR LLC buvusio registruoto agento LexisNexis atstovas patvirtino, jog nebuvo atlikta jokiu mokejimu STECLVECTOR LLC vardu, kai imone dar buvo veikianti. Teismas, vertindamas mokesciu administratoriaus mokestinio tyrimo eigoje surinktu irodymu visuma, nusprende, jog S.V. gauta 943301 Lt suma negali buti laikoma jo pajamomis iš CHARTORBERG LLC kompanijos akciju pardavimo.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokescio istatymo 6 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nagrinejamu pajamu gavimo metu) nurodoma, kad pajamu mokescio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Mineto straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sarašas pajamu rušiu, kurioms yra taikytinas 15 proc. pajamu tarifas. Pareiškejui nepateikus objektyviu irodymu, kurie leistu identifikuoti pajamu gavimo aplinkybes, o tuo paciu ir taikyti Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokescio istatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta lengvatinio apmokestinimo tarifa, mokesciu administratorius, nagrinejamu atveju, S.V. gautas pajamas pagristai apmokestino 33 proc. tarifu.

Be to, teismas nurode ir tai, kad Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo 139 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad jei mokesciu administratorius nustato, kad mokesciu moketojas neapskaiciavo nedeklaruojamo (iskaitant muitines deklaracijose apskaiciuojama mokesti) ar nedeklaravo deklaruojamo mokescio arba neteisetai pritaike ma˛esni mokescio tarifa ir del šiu prie˛asciu moketina mokesti neteisetai suma˛ino, mokesciu moketojui priskaiciuojama trukstama mokescio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentu minetos mokescio sumos dyd˛io bauda, jei atitinkamo mokescio istatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrecios baudos dydis priklauso nuo pa˛eidimo pobud˛io, nuo to, ar mokesciu moketojas bendradarbiavo su mokesciu administratoriumi, nuo mokesciu istatymu pa˛eidimo pripa˛inimo ir kitu aplinkybiu, kurias mokesciu administratorius pripa˛ista svarbiomis skirdamas didesne ar ma˛esne bauda. Ikiteismineje mokestinio ginco stadijoje aplinkybiu, kurios galetu buti vertinamos kaip ma˛inancios pareiškejo atsakomybe del gyventoju pajamu mokescio nesumokejimo nenustatyta, tokiu aplinkybiu S.V. nenurode ir skunde teismui. Atsi˛velges i tai, teismas nusprende, jog pareiškejui pagristai paskirta istatyme numatytas 30 proc. dyd˛io baudos vidurkis. Išnagrinejes bei ivertines byloje esancius irodymus, teismas padare išvada, jog mokesciu administratorius bei Gincu komisija skund˛iamuose sprendimuose faktines aplinkybes aiškino bei teises aktus, reguliuojancius mokestinius santykius, taike tinkamai, todel tenkinti pareiškejo skunda, remiantis jo nurodytais ar kitais motyvais, nera pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškejas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima – jo skunda tenkinti.

Apeliaciniame skunde paaiškina, kad nagrinejant ši mokestini ginca, pareiškejo argumentai išsamiai nebuvo vertinami, buvo atsi˛velgiama tik i tiketinas aplinkybes, bet ne i pareiškejo pateiktus dokumentus bei parodymus, nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Irodinejimo pareiga perkelta pareiškejui, nors šioje byloje aplinkybes, jog pareiškejas negavo pajamu u˛ akciju pardavima, turejo irodyti mokesciu administratorius. Tokiu budu buvo pa˛eisti objektyvumo principai, bei pa˛eisti silpnesnes šalies (pareiškejo) teiseti interesai. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinedamas šia byla, neivertino visu byloje pateiktu irodymu, paaiškinimu bei nustatytu aplinkybiu, savo sprendima motyvavo tik samprotavimais, pagristais mokesciu administratoriaus iškeltomis prielaidomis, o ne pateiktais rašytiniais dokumentais. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsi˛velge i tai, jog pareiškejas yra fizinis asmuo, kurio istatymai neipareigoja saugoti tam tikru finansiniu dokumentu, bei kuris gali dalyvauti ivairiuose civiliniuose santykiuose. Be to, teismas nepasisake del irodinejimo pareigos, t.y., kokias aplinkybes šioje mokestineje byloje turejo irodyti pareiškejas, o kokias turejo irodyti atsakovas, nors pareiškejas pateike visus dokumentus, irodancius, jog jis pajamas gavo pagal sudarytus akciju pirkimo-pardavimo kontraktus, šiuos kontraktus pateike mokesciu administratoriui. Tam, kad mokesciu administratorius paneigtu šiuos kontraktus, turejo nustatyti neabejotinas ir negincytinas aplinkybes del sudarytu kontraktu pripa˛inimo fiktyviais. Taciau šiuo atveju taip nebuvo padaryta. Mokesciu administratorius remesi tik prielaidomis, neatsi˛velge i tai, kad tarp akciju isigijimo ir akciju pardavimo kontraktu yra net 5 metu laikotarpis, kuris neabejotinai parodo, jog pareiškejas negalejo tureti tikslo išvengti GPM mokejimo. Taciau Vilniaus apygardos administracinis teismas i tai neatsi˛velge, pareiškejo argumentu neanalizavo, pasisake tik del mokesciu administratoriaus argumentu, kuo pa˛eide nešališkumo, objektyvumo bei visapusiško bylos išnagrinejimo principus, del ko prieme nepagrista bei neteiseta, todel naikintina sprendima.

Atsiliepimais i apeliacini skunda atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo ji atmesti, atsiliepimuose savo pozicija grind˛ia pirmosios instancijos teismui išdestytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatu o j a:

IV.

Iš bylos med˛iagos matyti, jog gincas šioje byloje kilo del pareiškejo 2004 m. gautu 943301 Lt pajamu apibudinimo ir atitinkamo ju apmokestinimo gyventoju pajamu mokesciu. Atlikes pareiškejo mokestini patikrinima, vietos mokesciu administratorius (Telšiu apskrities valstybine mokesciu inspekcija) nustate, jog per 2004 metus i pareiškejo asmenines saskaitas AB „Hansabankas“ ir AB SEB „Vilniaus bankas“ tarptautiniais pavedimais buvo pervesta iš viso 943301 Lt suma. Atsi˛velgdamas i tai, kad Gyventoju pajamu mokescio istatymo (2003 m. gruod˛io 18 d. istatymo Nr. IX-1913 redakcija) 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sarašas pajamu, apmokestinamu taikant 15 procentu pajamu mokescio tarifa, o i pareiškejo saskaitas bankuose pervestos pinigu sumos iš u˛sienio neturi dokumentu, irodanciu, kokios rušies pajamu pareiškejas gavo, mokesciu administratorius gautas pajamas pagal Gyventoju pajamu mokescio istatymo 6 straipsnio 3 dali priskyre kitoms pajamoms ir apmokestino 311289 Lt (943301 x 33 %) gyventoju pajamu mokescio tarifu. Tokiu budu nuo 2004 m. gautu pajamu (943301 Lt) buvo apskaiciuota 311289 Lt (943301 x 33 %) gyventoju pajamu mokescio, taip pat su šiuo mokesciu susijusios sumos (106772 Lt gyventoju pajamu mokescio delspinigiu ir 93387 Lt gyventoju pajamu mokescio baudos) (mok. byla, t. 1, b. l. 33, 48). Nurodytas sumas patvirtino ir mokestini ginca nagrinejusios institucijos – Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (2008 m. gegu˛es 19 d. sprendimas Nr. 68-131), Mokestiniu gincu komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (2008 m. rugpjucio 13 d. sprendimas Nr. S-165(7-129/2008) bei pirmosios instancijos teismas.

Pa˛ymetina, jog aiškindamas šias aplinkybes bei gincydamas mokestini ginca nagrinejusiu instituciju sprendimus pareiškejas nurode, jog 2005 m. rugpjucio 5 d. pateiktoje patikslintoje metineje pajamu mokescio deklaracijoje u˛ 2004 m. deklaravo 939638 Lt nepamokestinamuju pajamu, nurodydamas, kad jos gautos iš nekilnojamuju daiktu ar privalomai registruotu kilnojamuju daiktu pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben. Šioms pajamoms pagristi pareiškejas pateike 2003 m. lapkricio 24 d. akciju pardavimo kontrakta Nr. 34, pagal kuri pareiškejas parduoda kompanijai STECLVECTOR LLC 10000 vnt. paprastuju kompanijos CHARTORBERG akciju u˛ bendra 170000 JAV doleriu suma. Taip pat pareiškejas pateike analogiška 2003 m. lapkricio 24 d. kontrakta Nr. 35, pagal kuri pareiškejo sutuoktine G.V. pardave kompanijai STECLVECTOR LLC 10000 vnt. paprastuju kompanijos CHARTORBERG LLC akciju u˛ bendra 170000 JAV doleriu suma. Patikrinimo metu pareiškejas paaiškino, kad akcijos jo ir jo sutuoktines buvo igytos 1998 m. gruod˛io 11 d. pagal kontraktus Nr. 2 ir 3 iš kompanijos CHARTORBERG LLC u˛ bendra 20000 JAV doleriu suma. Pasak pareiškejo, jis nurodytas akcijas laikes apie 6 metus, per ta laika dividendu negaves, todel 2003 m. nusprendes akcijas parduoti (mok. byla, t. 1, b. l. 52 – 59; mok. byla, t. 2, b. l. 128 - 129).

Šiuo klausimu teiseju kolegija pa˛ymi, jog Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d.) istatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose <...>; teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aiškinimo taisykles analogiškose ar iš esmes panašiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai butina. Todel teismai nagrinedami bylas privalo vadovautis nustatyta teismu praktika panašiose bylose. Del irodymu vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracineje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teise teikti irodymus, pagrind˛iancius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomone del irodymu galios (Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ABTI) 52 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis).

ABTI 57 straipsnyje suformuluotos irodymu vertinimo taisykles, kuriu esme yra ta, kad bylos irodymus vertina teismas pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta irodymu interpretacija teismui nera privaloma. Taip pat pa˛ymetina, kad pagal ABTI 86 straipsnio 2 dali, priimdamas sprendima, administracinis teismas ivertina ištirtus teismo irodymus, konstatuoja, kurios aplinkybes, turincios bylai esmines reikšmes, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris istatymas turi buti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTI 57 straipsni ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o teismas teisingai ir tinkamai vertino byloje surinktus irodymus.

Iš bylos med˛iagos matyti, jog pareiškejo pateikti dokumentai ir argumentai yra nepakankami pripa˛inti, jog analizuojami vertybiniu popieriu (akciju) pirkimo – pardavimo sandoriai realiai buvo vykdomi, o ne sudaryti siekiant išvengti prievoles sumoketi gyventoju pajamu mokesti (Mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio 1 dalis, 2004 m. baland˛io 13 d. istatymo Nr. IX-2112 redakcija).

Visu pirma, pareiškejas nepateike pagristu argumentu kaip buvo ivykdytas CHARTORBERG LLC akciju pirkimas, kokia veikla u˛sieme mineta kompanija ir del kokiu objektyviu ekonominiu ar finansiniu prie˛asciu buvo nuspresta investuoti nema˛a suma piniginiu lešu i visiškai ne˛inoma u˛sienio kompanija, kuri, kaip matyti iš 1998 m. vasario 11 d. kontraktu Nr. 2 ir 3 bei informacijos, gautos iš JAV mokesciu administratoriaus, buvo iregistruota tik prieš 7 dienas iki akciju isigijimo (mok. byla, t. 1, b.l. 56 – 59, 172). Be to, pareiškejas S.V. nei mokesciu administratoriui, nei teisminio nagrinejimo metu nepateike jokiu paaiškinimu apie turetus kontaktus su CHARTORBERG LLC kompanija, kuomet esa buvo jos akcininkas. Nors pareiškejas savo paaiškinimuose Telšiu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai nurode, jog isigydamas šios kompanijos akciju atsiskaite u˛ jas grynais pinigais asmenims, turejusiems igaliojimus priimti pinigus, tokiu igaliojimu nepateike, tuo tarpu vien tik byloje pateikti CHARTORBERG LLC akciju isigijimo sertifikatai nepatvirtina apmokejimo u˛ esa isigytas akcijas fakto.

Antra, jokiais irodymais nepatvirtinta ir ta aplinkybe, kaip ir atsi˛velgiant i kokius objektyvius finansu rinkos faktorius buvo nustatinejama parduodamu imones CHARTORBERG LLC akciju kaina, kuri ˛enkliai viršijo isigijimo kaina, taip pat kodel i pareiškejo S.V. saskaita pervesta pinigu suma nesutampa su akciju perleidimo kontraktuose nurodyta ju kaina (skirtumas - 2529 JAV doleriai). Be to, iš byloje esancio pareiškejo saskaitos, esancios Šveicarijos banke „Banque SCS Allience“ išrašo matyti, jog i saskaita pervesta suma „STECLVECTOR LLC nurodymu“, taciau kas ir iš kur realiai pervede pinigus pareiškejas paaiškinti negalejo bei šiuo klausimu irodymu nepateike. JAV Valstybes i˛do departamento pateikta informacija patvirtina, kad kompanija STECLVECTOR LLC iregistruota 1999 m. rugpjucio 26 d., o jos veikla nutraukta 2004 m. kovo 1 d., registravimo metu ši kompanija jokios realios veiklos nevykde. Imones STECLVECTOR LLC buves registruotas agentas (atstovas) Lexis Nexis Document Solution Inc. patvirtino, jog nebuvo atlikta jokiu mokejimu STECLVECTOR LLC vardu, kai imone dar buvo veikianti (iki 2004 m. kovo men.) (mok. byla, t. 1, b. l. 123, 148, 170 – 173).

Atsi˛velgiant i šias aplinkybes bei vadovaujantis Mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio 1 dalimi, nera pagrindo pareiškejo gautas pajamas sieti su nurodytais akciju pirkimo – pardavimo kontraktais.

Teismas, vertindamas mokesciu administratoriaus mokestinio tyrimo eigoje surinktu irodymu visuma, sprend˛ia, jog S.V. gauta 943301 Lt suma negali buti laikoma jo pajamomis iš CHARTORBERG LLC kompanijos akciju pardavimo. Pareiškejui neirod˛ius, kad jo gautos pajamos yra priskirtinos gyventoju pajamu mokesciu neapmokestinamoms pajamoms ar konkrecioms imperatyviai istatyme apibre˛toms pajamu rušims, kurios apmokestinamos 15 proc. gyventoju pajamu mokescio tarifu (Gyventoju pajamu mokescio istatymo 6 straipsnio 2 dalis), mokesciu administratorius pagristai ir teisetai apmokestino šias pajamas bendru ginco teisiniu santykiu atsiradimo metu galiojusiu 33 proc. dyd˛io gyventoju pajamu mokescio tarifu (Gyventoju pajamu mokescio istatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalis). Pabre˛tina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje del irodinejimo naštos teisingai apskaiciuojant mokescio suma laikomasi pozicijos, jog apskaiciuodamas mokescius, mokescio administratorius negali remtis prielaidomis ar speliojimais, kuriuos veliau turetu paneigineti mokescio moketojas, t. y. mokesciu administratoriaus sprendimai turi atitikti tikrasias faktines aplinkybes, kurios nustatomos renkant ir nešališkai vertinant irodymus (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarines sesijos 2003 m. gruod˛io 15 d. nutarti administracineje byloje Nr. A11-648/2003 UAB „Palink“ vs. Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos). Nagrinejamu atveju mokesciu administratoriaus veiksmai atliekant mokestini patikrinima iš esmes vertintini kaip nešališki ir objektyvus, kadangi mokestinio patikrinimo metu išsamiai buvo ištirtos pareiškejo nurodytos aplinkybes, susijusios su jo gautu pajamu pobud˛iu bei teisine prigimtimi, šiuo klausimu surinkti reikiami irodymai (duomenys apie pareiškejo nurodytus sandorius bei juose dalyvavusius subjektus). Del šios prie˛asties darytina išvada, jog yra atmestini kaip nepagristi pareiškejo argumentai, kad atliekant mokestini patikrinima buvo pa˛eisti objektyvumo principai ir silpnesnes šalies (pareiškejo) teiseti interesai.

Atsi˛velgiant i tai, konstatuotina, jog nuo 2004 m. gautu 943301 Lt dyd˛io pajamu pareiškejui pagristai ir teisetai buvo apskaiciuotas gyventoju pajamu mokestis, šio mokescio delspinigiai ir bauda. Be to, Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos 2008 m. gegu˛es 19 d. sprendime Nr. 68-131 pasisake del gyventoju pajamu mokescio baudos dyd˛io taikymo, išsamiai ivertino bauda didinancias ir ma˛inancias aplinkybes (t. 1, b. l. 47 – 48). Teismas sutinka su šio mokesciu administratoriaus sprendimo motyvais bei pa˛ymi, jog nagrinejamu atveju išskirtiniu pareiškejo mokestine teisine atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvo nustatyta, todel pareiškejo prašymas del baudos ma˛inimo negali buti tenkinamas.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybemis, pripa˛intina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristas bei teisetas, o pareiškejo S.V. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagristas.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 12 d. sprendima palikti nepakeista, o pareiškejo S.V. apeliacini skunda atmesti.

Nutartis neskund˛iama.