Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-297-495/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
1S-297-495/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48386-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Kaltinamasis
A. D.
Advokatai
Ingrida Botyrienė
Byla Nr. 1S-297-495/2017
Proceso Nr. 1-01-1-48386-2016-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio ir Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 13 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. D. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti ir neteisėtai disponavo šaudmenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį A. D. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai iki 2016-10-19 (pagal bylos duomenis iki 2016-10-13) disponavo 2222,456 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 543,948 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kai 2016-10-13 apie 12.55 val. apžiūros metu policijos pareigūnai slėptuvėje, esančioje po (duomenys neskelbtini) VI ežero užtvankos konstrukcijos, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė dalį - 201,85 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, po ko 2016-10-13, apie 16.32 val. apžiūros metu policijos pareigūnai pašto dėžutėje, priskirtoje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje rado ir paėmė kitą dalį - 22,518 g minėtos psichotropinės medžiagos, o 2016-10-19 apie 10.25 val. atliktos kratos metu slėptuvėje, esančioje jam priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį 319,58 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį A. D. kaltinamas tuo, kad jis iki 2016-10-13, 15.13 val. atliktos kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė 1,188 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,379 g narkotinės medžiagos - kokaino.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį A. D. kaltinamas tuo, kad jis iki 2016-10-13, 15.13 val. atliktos kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė tinkamus šaudyti šaudmenis - 7 vnt. pramoninės gamybos .22 (5.6 mm) kalibro šovinius, kurie skirti šaudyti iš B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2016 m. spalio 13 d. A. D. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo A. D. gynėja advokatė I. Botyrienė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir kaltinamąjį A. D. iš suėmimo paleisti.

4.1. Gynėjos nuomone, pagrindinis teismo argumentas pratęsti A. D. griežčiausios kardomosios priemonės terminą, nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, sunkumas ir įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Suėmimo termino pratęsimo būtinybę teismas, pasak gynėjos, formaliai grindė prielaida, kad įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė gali būti vada kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo.

4.1.1. Gynėja nurodo, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas, esmine kardomosios priemonės suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) sąlyga yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis atliks atitinkamus šioje įstatymo nuostatoje numatytus veiksmus, trukdančius normaliai proceso eigai. Nors suėmimo skyrimo pagrindai yra suformuluoti kaip spėjimas, prognozė, kad kaltinamasis gali imtis tokių veiksmų, tačiau įstatymas reikalauja, kad ši prognozė būtų pagrįsta. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai, teismui neužtenka vien formaliai pažymėti nusikalstamos veikos sunkumą ar gręsiančios bausmės griežtumą, kaip, pasak gynėjos, šiuo atveju buvo padaryta, bet būtina nurodyti realius faktus, kurie atsispindėtų baudžiamosios bylos medžiagoje ir kurie sudarytų objektyvų pagrindą prognozei, jog kaltinamasis konkrečiu, baudžiamojo proceso įstatyme numatytu būdu, trukdys proceso eigai. Gynėja nurodo, kad teismų praktikoje bei teisės doktrinoje yra laikomasi vienareikšmės nuomonės, kad aplinkybės, leidžiančios spręsti apie kaltinamojo galimą bėgimą (slėpimąsi) nuo teismo yra įtariamojo šeiminė padėtis, darbo santykiai, nuolatinė gyvenamoji vieta, sveikatos būklė ir pan., o ir BPK 121 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įpareigoja kardomosios priemonės terminą tęsiančią bei jos rūšį parenkančią instituciją atsižvelgti tiek į aukščiau nurodytas, tiek į kitas BPK 121 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl atitinkamos kardomosios priemonės parinkimo.

4.1.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kurių, pasak gynėjos, teismas arba objektyviai neįvertino, arba visiškai nevertino, patvirtina, kad A. D. palaiko itin glaudžius santykius su savo seserimi A. R., kuri jį užaugino, buvo jo globėja, o socialinių ryšių tvirtumą apsprendžia ne tik vedybiniai ryšiai bei išlaikytinių turėjimas. Nors A. D. šiuo metu neturi nuolatinio darbo, tačiau iki jo suėmimo jis buvo registruotas darbo biržoje, ieškojo darbo, o dirbti iki sulaikymo jis negalėjo dėl objektyvių priežasčių - itin sudėtingos rankos traumos, kuri buvo gydoma ir intervencinės chirurgijos pagalba, ir ilgai trukusia reabilitacija, be to, tos pačios rankos traumą A. D. patyrė kelis kartus per vienerius metus. Iki minėtų sveikatos sutrikimų A. D. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis yra charakterizuojamas itin teigiamai, taip pat jis dirbo ir neoficialiai. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, A. D. Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nėra nustatyti jokie pastovūs A. D. ryšiai užsienyje, kurie būtų leidę teismui pagrįstai manyti, kad jis galėtų išvykti iš Lietuvos ir tokiu būdu pasislėpti nuo teismo. Be to, nenustatyta aplinkybė, kad A. D. turėtų pakankamų materialinių išteklių, kurie objektyviai leistų jam išvykti iš Lietuvos ir pasislėpti nuo bylą nagrinėjančio teismo. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad A. D. būtų rengęsis ar mėginęs slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Gynėjos nuomone, šie duomenys, patvirtina pakankamai tvirtus A. D. socialinius ryšius su Lietuva ir rodo, kad nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad A. D., būdamas laisvėje, slėpsis nuo bylą nagrinėjančio teismo.

4.2. Gynėja nurodo ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalis garantuoja, kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2009-03-10 sprendime, priimtame byloje Bykov v. Rusija konstatavo Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes minėtam Rusijos Federacijos piliečiui pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas buvo taikoma, kaip ir šiuo atveju, jo taikymo būtinybę, kaip pagrindiniu argumentu, argumentuojant jam pareikštų kaltinimų sunkumu bei gresiančios bausmės griežtumu. Gynėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog asmens laikymas suėmime, suėmimo taikymo būtinybę iš esmės grindžiant gręsiančios bausmės griežtumu bei pareikšto kaltinimo sunkumu iš esmės pažeidžia principines Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Konvencijos 5 straipsnyje yra suformuluota asmens paleidimo prezumpcija, todėl suėmimas gali būti taikomas tik esant tikrai išimtinėms sąlygoms ir išimtinėms aplinkybėms (pvz. 2011-11-28 sprendimas Chodorkovskis v Rusija). Be to, 2106-07-05 sprendime byloje Buzadji v Moldovos Respublika ne tik kad patvirtino aukščiau nurodytoje byloje išdėstytą savo išaiškinimą dėl asmens paleidimo proceso metu prezumpcijos (sprendimo 89 paragrafas), bet ir išaiškino valstybėms Konvencijos dalyvėms, jog asmens laikymui suimtu neužtenka vien tik pagrįsto įtarimo (kaltinimo), bet būtina pateikti itin svarbias bei pakankamas (adekvačias) priežastis asmens suėmimui, o šio reikalavimo turi būti laikomasi jau pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl būtinybės įtariamajam taikyti suėmimą (jau nekalbant apie vėlesnius svarstymus dėl suėmimo termino tęsimo), t. y. tuomet, kai asmuo po jo sulaikymo pirmą kartą pristatomas teismui, sprendžiančiam prokuroro prašymą dėl suėmimo kaip griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo (sprendimo 95, 102 paragrafai).

4.3. Gynėjos nuomone, argumentai, kuriais teismas grindė savo išvadas dėl galimo A. D. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo, yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, prieštarauja BPK nuostatoms bei nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai. Gynėja teigia, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties kaltinamojo parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratos, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvados, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.

9. A. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

11. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11.1. A. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas priskiriamas nesunkių, apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4, 6 dalys), už jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėja, apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas A. D. suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą bet ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. praeityje buvo du kartus teistas, baustas administracine tvarka, šios aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Taip pat teismas įvertino, kad iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau realaus pragyvenimo šaltinio jis neturėjo. Skunde gynėja nurodo, kad A. D. nedirbo nes buvo patyręs rankos traumą, be to jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bendrovės pateiktoje charakteristikoje jis charakterizuojamas itin teigiamai, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, A. D. traumas patyrė 2016 m. gegužės bei liepos mėnesiais, o iš byloje esančios Sodros pažymos matyti, kad A. D. niekada nėra dirbęs (t. 4, b. l. 74). Skunde gynėja nurodo ir tai, kad A. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko itin glaudžius santykius su savo seserimi A. R.. Bylos duomenys patvirtina, kad A. D. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau jis ten negyvena, nes, kaip paaiškino liudytoja apklausta A. R., ten nėra sąlygų gyventi, A. D. raktų nuo namelio neturėjo, be to, kaltinamojo sesuo parodė, kad su broliu retai matydavosi, daugiausiai bendravo tik telefonu. Taigi, priešingai nei nurodo gynėja, A. D. socialiniai ryšiai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nelaikytini stipriais, galinčiais sustabdyti kaltinamąjį nuo ketinimo bėgti (slėptis) nuo teismo. Įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, A. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad nėra nustatyti A. D. ryšiai užsienyje, nesumažina bylos duomenimis nustatytos tikimybės, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis galėtų bėgti ar slėptis nuo teismo.

12. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

12. 1. Šiuo atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo A. D. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

13. Kardomoji priemonė – suėmimas A. D. taikoma nuo 2016 m. spalio 13 d., maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nėra pažeistas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei neteisėtu disponavimu šaudmenimis. Kaltinamasis yra suimtas jau gana ilgą laiką, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. D., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

13. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo A. D..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi kaltinamajam A. D. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Svajūnas KnizlerisAloyzas KruopysDaiva Pranytė-Zalieckienė