- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- e1-1389-1095/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34127-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Kaltinamasis
- T.V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Loretos Liepienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
T.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, nevedęs, nedirbantis, laikomas neteistu (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 13 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. Ž., t. y. kambaryje išpylė karštą kavą ant galvos, L. Ž. nuėjus į virtuvę koja spyrė į sėdmenis, ko pasekoje L. Ž. krisdama ant grindų galvą trenkė į stalą, taip nukentėjusiajai L. Ž. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, T. V. 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 21 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. Ž., t. y. kambaryje rankomis suėmęs kaklą spaudė, koja spyrė į dešinę šlaunį, kumščiu sudavė smūgį į dešinį smilkinį, taip nukentėjusiajai L. Ž. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. V. 2024 m. lapkričio 14 d. apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad L. Ž. yra jo sugyventinė. Su ja kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini)metų laiko, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini), šis būstas priklauso A. F.. Abiejose nusikalstamose veikose buvo stipriai apgirtęs, ne visas įvykio aplinkybes pamena išsamiai, tačiau papasakos tai, ką pamena. Mano, kad dėl visko kaltas alkoholis. Blaivūs jie su L. Ž. sutaria gerai, jokių tarpusavio konfliktų tarp jų nebūna. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
2024 m. rugsėjo 1 d. pietų metu jis grįžo į namus, kuriuose buvo L. Ž., kitų pašalinių asmenų nebuvo. Pamena, kad L. Ž. kambaryje gėrė kavą. Nepamena, dėl kokių priežasčių jis atėmė iš L. Ž. puodelį ir užpylė jai kavą ant galvos. Nepamena, ar L. Ž. jam ką nors sakė, bet ji ėjo į virtuvę. Virtuvėje jis pasivijo ją ir apimtas pykčio koja, nepamena kuria, spyrė jai į sėdmenis. Matė, kaip L.Ž. nuo smūgio krito virtuvėje ant grindų. Nepamena, ar ji tuo metu trenkė galvą į stalą, ar jos kakta buvo prakirsta. Pamena, kad atvyko policijos pareigūnai ir jį pristatė į areštinę. Kas iškvietė pareigūnus, nežino.
2024 m. rugsėjo 13 d. su L. Ž. buvo namuose, kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. Vakare, tikslaus laiko nepamena, tarp jo ir L. Ž. įvyko tarpusavio žodinis konfliktas, tiksliai nepamena dėl ko. Apimtas pykčio kambaryje rankomis suėmė L. Ž. kaklą ir jį spaudė. Koja, nepamena kuria, spyrė L.Ž. į koją, gali būti, kad, kaip nurodyta įtarime, į dešinę šlaunį, ir kumščiu, nepamena kuriuo, sudavė smūgį į veidą, tiksliai nepamena, į kurią vietą, gali būti, kad, kaip nurodyta įtarime į dešinį smilkinį. Ar kas nors galėjo matyti įvykį, nežino, kas iškvietė pareigūnus, nežino. Pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė 2024 m. rugsėjo 1 d. padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji L. Ž. 2024 m. rugsėjo 1 d. apklausos metu parodė, kad šiuo metu yra neblaivi, tačiau suvokia, ką kalba. Su T. V. ji gyvena jau apie (duomenys neskelbtini) metų, jis yra jos sugyventinis. 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 13.15 val. ji buvo namuose, kai iš kažkur sugrįžo jos sugyventinis. Jis buvo smarkiai neblaivus ir agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu. Ji sėdėjo kambaryje ant sofos, gėrė kavą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji jam nepadarė kavos. T.V. priėjo prie jos, pasakė „ką tu čia geri kavą viena“ ir paėmęs puodelį su kava išpylė kavą jai ant galvos. Kava buvo karšta, todėl jai skaudėjo, kai jis išpylė, tačiau nebuvo tokia karšta, kad nudegintų jai galvą. Ji atsikėlė ir pradėjo eiti link virtuvės, jis ją kelis kartus rankomis pastūmė ir pasakė „niekur tu neisi, nekviesi jokių mentų“. Ji prasmuko pro jį ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje iš nugaros pajuto kojos smūgį į sėdmenis, ko pasekoje ji parkrito ant grindų. Bekrisdama ji trenkėsi galva į virtuvės stalą. Tai jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Atsitrenkus į stalą ji susižeidė kaktą, jai truputį bėgo kraujas, kurį ji nusivalė. Ji išbėgo į lauką ir paskambino policijai. Bijojo įeiti į namus, kad sugyventinis vėl nesmurtautų prieš ją. Visą laiką prabuvo kieme, kol atvyko policija. Jai buvo pasiūlyta iškviesti medikus, tačiau ji atsisakė, kadangi jautėsi gerai. T. V. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. Nori, kad jam būtų skirtos kardomosios priemonės, kad jis negalėtų artintis prie jos.
Nukentėjusioji L. Ž. 2024 m. spalio 17 d. papildomos apklausos metu parodė, kad savo duotus parodymus pamena, juos tvirtina. Papildomai paaiškina, kad ji į gydymo įstaigas po įvykio nesikreipė, greitoji jai nebuvo kviesta. Jai buvo išduotas siuntimas pas teismo medicinos ekspertus, tačiau šuo, kurį laiko kambaryje, pagriebė kambaryje nuo staliuko esantį siuntimą ir jį sudraskė, todėl ji nebenuvyko. Kaktos kairę pusę krisdama nuo T. V. spyrio susižalojo virtuvėje, griūdama kūno priekiu ant medinio virtuvinio stalo. Ji juto didelį fizinį skausmą, kaktą šiek tiek prasikirto, jai bėgo kraujas, tačiau kaktos siūti nereikėjo, užgijo pati. Dėl kambaryje užpiltos kavos iš puodelio ji juto fizinį skausmą, nes kava buvo karšta, odos nudegimų nepatyrė. Puodeliu jai per galvą netrankė, puodelis nesudužo. Įvykio metu namuose buvo dviese. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš 2024 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai medinis (duomenys neskelbtini) aukšto namas. Viduje koridorius, virtuvė, kurios dešinėje yra šaldytuvas, krosnis. Kairėje virtuvės pusėje yra spintelės ir buitinė technika. Virtuvės viduryje yra gelsvos spalvos medinis stalas su kėdėmis, už stalo yra tamsios spalvos sofa. Prie stalo, ant grindų yra baltos spalvos indo stiklo duženos. Iš virtuvės yra praėjimas į kambarį Nr. 1, kuriame netvarkingai sudėti įvairūs buityje naudojami daiktai, drabužiai. Iš kambario Nr. 1 yra praėjimas į kambarį Nr. 2, kur priešais įėjimą yra spintelė su televizoriumi. Dešinėje kambario pusėje yra išskleista sofa-lova, ant kurios yra netvarkingai sumesta patalynė. Šalia sofos-lovos yra spintelė, ant kurios yra kavos tirščių dėmė. Iš įvykio vietos niekas nepaimta.
Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios patrulės G. V. 2024 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad L. Ž. parodė, jog 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 13.15 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai sugrįžęs jos sugyventinis T. V., būdamas smarkiai neblaivus (nustatytas 3,52 prom. neblaivumas) ir agresyviai nusiteikęs L. Ž. atžvilgiu, jai sėdint kambaryje ant sofos ir geriant kavą, paėmęs puodelį su kava išpylė ją ant galvos. Kava buvo karšta, todėl jai skaudėjo, kai jis išpylė kavą, tačiau nebuvo tokia karšta, kad nudegintų galvą. Moteriai atsikėlus ir pradėjus eiti link virtuvės T. V. kelis kartus rankomis pastūmė ją sakydamas „niekur tu neisi, nekviesi jokių mentų“. L. Ž. prasmukus pro jį ir nuėjus į virtuvę, ji iš nugaros pajuto smūgį į sėdmenis, ko pasekoje krisdama ant grindų trenkėsi galva į virtuvės stalą. Tai jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Atsitrenkusi į stalą moteris susižeidė kaktą, jai bėgo kraujas. Išbėgusi į lauką paskambino policijai, GMP moteris atsisakė.
2024 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Įrašo trukmė – 1.03 min. Įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuotas pranešėjos L. Ž. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. BPC ji pranešė, kad reikalinga pagalba, nes atėjęs girtas sugyventinis apipylė ją karšta kava, ją muša, kavos puodelį sudaužė į galvą. Greitoji pagalba nereikalinga.
2024 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas vaizdo ir garso įrašas iš policijos pareigūno kūno kameros, vaizdo įraše užfiksuotas įtariamasis T. V., nukentėjusioji L. Ž., pareigūnai. T. V., L. Ž. akivaizdžiai neblaivūs, namuose didžiulė netvarka. L. Ž. nurodo, kad parėjęs sugyventinis užpylė ant galvos kartą kavą. Pareigūnui paklausus „kakta kur pramušta, čia jisai?“, L. Ž. nurodo, kad „jisai“, pareigūnas: „ką jis darė?“, L. Ž.: „trenkė?“. Pareigūnui paklausus, ar reikalingi medikai, L. Ž. nurodo, kad nereikia. Pareigūnas: „į kaktą ranka, spyrė?“, L. Ž.: „nežinau, nebežinau, matot prakirsta, iš kojos“. Pareigūnai su L. Ž. įeina į gyvenamąsias patalpas, matyti ant lovos sėdintis T. V.. T. V.: „nieko nebuvo“. T. V. su pareigūnais išeina iš buto į lauką į tarnybinį automobilį. Pareigūnas: „sugyventinės kakta prakirsta“, T. V.: „kur prakirsta, baikit juokus“, pareigūnas: „mušei?“, T. V.: „ką mušiau? Baikit, ką nusišnekat, miegojau, paklauskit L. Ž., ar aš mušiau, bus juoko“. T.V. įsodinamas į policijos tarnybinį automobilį, pareigūnai sugrįžta į namo vidų. L. Ž.: „parėjo, pradėjau rėkaut nu ir trenkė“, „va langą išlupė, sakau nebelupk ir taip supuvę, atrakinau duris, prasidėjo, norėjau kavą gert, užpylė puodelį ant galvos ir spyrė koja į galvą“. Pareigūnas: „daugiau mušė?“, L. Ž.: „nebespėjo, aš išbėgau ir nesitikėjo, kad kviesiu“. L. Ž. nustatomas girtumas – 3,12 prom. T. V. nustatomas girtumas – 3,52 prom.
Be kaltinamojo T. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė 2024 m. rugsėjo 13 d. padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji L. Ž. 2024 m. rugsėjo 14 d. apklausos metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. vakare apie 20–21 val. į namus grįžo jos sugyventinis T. V.. T.V. į namus pateko pats, nes turi namų raktą. Ji jam liepė išeiti ir norėjo skambinti į policiją, tačiau jis iš jos paėmė mobilaus ryšio telefoną. Pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Apie 21 val. 17 min. tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. vieną kartą spyrė į dešinės kojos šlaunį ir vieną kartą kumščiu smogė į dešinės pusės smilkinį. Smurto metu ji pradėjo rėkti ir, kaip dabar suprato, kaimynė ar kažkas, girdėjęs jos riksmą, iškvietė policiją. Jai ant dešinės šlaunies liko didelė mėlynė nuo smūgio ir dešiniam smilkinyje per veidrodį pastebėjo kirstinę žaizdą, jai skauda iki šiol. Vakar buvo atvykusi policija, tačiau T.V. užtraukė užuolaidas ir liepė jai tylėti, ką ji ir padarė. Policijos pareigūnams išvykus T.V. pasišalino, buvo naudotas tik fizinis smurtas, ji T.V. bijo, nenori, kad jis artintųsi prie jos, nori gyventi skyrium.
2024 m. spalio 17 d. papildomos apklausos metu L. Ž. parodė, kad savo duotus parodymus pamena, juos tvirtina. Papildomai paaiškina ir patikslina kai kurias įvykio aplinkybes. Sugyventinis T. V. jai buvo suėmęs už kaklo, jį spaudė, ji juto fizinį skausmą. Ankstesnėje apklausoje pamiršo pareigūnams pasakyti, nes jai buvo šokas. Basa koja, nepamena kuria, spyrė į dešinę šlaunį, ji juto didelį fizinį skausmą, jai atsirado kraujosruva. Dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį smilkinį, prakirto jai odą, vėliau susidarė kraujosruva, jai labai skaudėjo, žaizda nebuvo didelė, siūti jos nereikėjo, todėl dėl minėtų sužalojimų ji į gydymo įstaigą nesikreipė. Kai sudavė smūgį į smilkinį, ji buvo pasisukusi, norėjo išbėgti į virtuvę. Tuo metu buvo į svečius atėjęs jos pažįstamas S. M., jis buvo kieme, į vidų įėjęs nebuvo. Po suduotų smūgių ji pradėjo rėkti „gelbėk, S.M.“. Kas iškvietė policiją, nežino, turbūt S.M.. Įvykio metu namuose nieko nebuvo. Jai buvo išduotas siuntimas pas teismo medicinos ekspertus, tačiau ji nenuvyko, yra silpnos sveikatos, po kojos traumos sunkiai vaikščioja, turėjo temperatūros, buvo peršalusi. Greitoji medicinos pagalba jai nebuvo kviesta. T. V. ne kartą anksčiau yra prieš ją smurtavęs. Su T. V. nesiskiria dėl to, kad jis jos atsiprašo po įvykių, labai gailisi ir visada pažada ateityje taip nebesielgti. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio mieto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėjos E. S. 2024 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad L. Ž. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. vakare apie 20–21 val. į namus grįžo sugyventinis T. V., kuriam yra skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis. T.V. į namus pateko pats, nes turi namų raktą. L. Ž. liepė jam išeiti iš namų, norėjo skambinti į policiją ir pranešti, kad T.V. sugrįžo į namus, kadangi jam yra skirtas orderis. Ji norėjo pasiimti telefoną, o T. V. iš jos jį atėmė. Po kiek laiko T. V. pradėjo L. Ž. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Apie 21 val. 17 min. būnant miegamojo kambaryje vėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Minėto žodinio konflikto metu T. V. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį ir vieną kartą kumščiu smogė į dešinį smilkinį. Kas pranešė policijai, L. Ž. nenurodė. Ar kaimynė, ar kažkas, girdėjęs jos riksmą, iškvietė policiją. L. Ž. ant dešinės šlaunies liko didelė mėlynė nuo smūgio ir dešiniam smilkinyje pastebėjo kirstinę žaizdą. Šias kūno vietas skauda iki šiol. Vakar buvo atvykusi policija, tačiau T.V. užtraukė užuolaidas ir liepė jai tylėti, ką ji ir padarė. Policijos pareigūnams išvykus T.V. pasišalino, buvo naudotas tik fizinis smurtas. L. Ž. nurodė, kad ji T.V. bijo, nenori, kad jis artintųsi prie jos, išreiškė norą gyventi skyrium.
Liudytojas S. M. parodė, kad jis 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 20.30 val. nuvyko pas savo pažįstamą L. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), nes ji jį pasikvietė, kad jis išvežtų priduoti depozitą. Jis buvo blaivus, L. Ž. buvo neblaivi. Į namo vidų jis pas L. Ž. įėjęs nebuvo, buvo kieme, su L. Ž. bendravo per atidarytą kambario langą. Apie 21 val. į namo kiemą atėjo L. Ž. sugyventinis T. V., jis jį pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus kaip L. Ž. sugyventinį. T. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, jis nieko jam nesakęs įėjo į namo vidų, namo durys buvo uždarytos, L. Ž. jų iš vidaus nebuvo užsikabinusi. Jam stovint namo kieme prie kambario lango (lango užuolaidos buvo atitrauktos) T.V. priėjęs prie L. Ž. pradėjo su ja konfliktuoti žodžiais, tiksliai dėl ko, nepamena. Pamatė kaip T.V. abiem rankomis L. Ž. suėmė už kaklo ir nepaleido. L. Ž. pradėjo šaukti „S.M., gelbėk, kviesk policiją“. Jis paėjo toliau, kad neišgirstų T. V., ir iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policijos pareigūnus, sėdo ant dviračio ir išvažiavo iš L. Ž. kiemo. Kas vyko toliau L. Ž. ir T. V. bute, nežino. Sekančią dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 14 d., jis buvo nuvykęs pas L. Ž. į namus, ji jam pasakojo, kad T. V. jai spyrė į koją ir kumščiu sudavė smūgį į smilkinį. Kojų jam L. Ž. nerodė, tačiau dešiniame smilkinyje matė kraujosruvą. Dar L. Ž. sakė, kad atvykus policijos pareigūnams T. V. neleido jai įsileisti pareigūnų į gyvenamąjį būstą, ji pati neįleido, nes bijojo T. V.. Kiek jam žinoma, T. V. dažnai naudoja smurtą L. Ž. atžvilgiu, ją persekioja. T. V. neturi kito gyvenamojo būsto, niekur nedirba, beveik kiekvieną dieną lankosi aludėje, esančioje (duomenys neskelbtini).
2024 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Įrašo trukmė – 1.22 min. Įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuotas S. M. skambutis, kuriuo jis praneša, kad reikalinga policijos pagalba, nes prieš moterį smurtauja sugyventinis. Greitoji pagalba nereikalinga.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), yra visiškai įrodyta ir veikos kvalifikuotos tinkamai, nes kaltinamasis T. V. 2024 m. rugsėjo 1 d. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. Ž. – žodinio konflikto metu kambaryje išpylė karštą kavą ant galvos, o netrukus po to virtuvėje koja spyrė į sėdmenis ir L. Ž. po smūgio krisdama ant grindų galvą trenkė į stalą. Be to, T. V. 2024 m. rugsėjo 13 d. vakare tyčia smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją, kai kambaryje rankomis spaudė jos kaklą, po to koja spyrė į dešinę šlaunį ir kumščiu sudavė smūgį į dešinį smilkinį. Pagal pavartoto smurto pobūdį ir intensyvumą nėra pagrindo abejoti, kad abiem atvejais nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams ir apklausų metu detaliai papasakojo apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir koks smurtas prieš ją buvo panaudotas. Pirmu atveju nukentėjusioji pati išsikvietė pagalbą, antru atveju nukentėjusioji šaukėsi pagalbos ir pagalbą iškvietė S. M., kuris pranešė, kad reikalinga policijos pagalba, nes prieš moterį smurtauja sugyventinis. Pagal sukeltas pasekmes ir kaltinamąjį su nukentėjusiąja siejantį ryšį veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomomis bausmėmis. Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmes T. V. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai), padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, pasekmes (abiem atvejai nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), pavartoto smurto intensyvumą, kaltinamojo asmenybę (laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, bet anksčiau ne kartą baustas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbantis), į po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamojo asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – po 40 parų areštą už kiekvieną iš nusikaltimų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios paskirtos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, ir paskiriant galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 14 val. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. 9 val. 17 min. bei nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 15 val. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. 10 val. 40 min., t. y. 4 paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai. Taigi laikytina, kad likusi neatlikta bausmės dalis – 36 paros arešto.
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinio pobūdžio nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narę – sugyventinę, kuri bijo kaltinamojo, ne pirmą kartą prieš ją buvo smurtauta, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius gyventi skyrium nuo L. Ž., šį laikotarpį nesiartinant prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu (BK 72¹ straipsnis). Teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir skirtina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios interesus, siekiant, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu 2024 m. rugsėjo 1 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
T. V. pripažinti kaltu 2024 m. rugsėjo 13 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir T. V. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant T. V. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 14 val. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. 9 val. 17 min. bei nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 15 val. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. 10 val. 40 min., t. y. 4 (keturias) paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, skirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo L. Ž. ir šį laikotarpį nesiartinant prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad T. V., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.