- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- 1S-1694-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00824-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- S. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. T. (S. T.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria netvirtintas Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimas Nr. LK-101 taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - 9 metai laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011-10-10, pabaiga – 2019-07-25.
Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 2 mėnesiai ir 4 dienos.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. LK-101 taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistojo asmenybė, nusikaltimų pobūdis, tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Neatliktos bausmės dalis, lyginant su atliktąja, yra pakankamai didelė, todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis S. T. skundu prašo panaikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. LK -101, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodo, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijose Rec (2003) nustatyta, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, jog tokių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vertinama ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybė, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis bei kitos aplinkybės. Teigia, kad kitų aplinkybių išsigalvojimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turėtų būti traktuojamas kaip įstatymo aiškinimas plečiamai, siekiant pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, kas yra nesuderinama su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tai paliekama klausimą sprendžiančios institucijos nuožiūrai, ignoravo Konstitucinio teismo formuojamą praktiką, jog valstybės pareigūnų įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra. Pažymėjo, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas absoliutus diskriminacijos draudimas, tuo tarpu asmenybės, o ne jo elgesio vertinimas sudaro tiesioginės diskriminacijos apraiškas. Pabrėžė, kad nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis jau buvo teismo įvertinti skiriant bausmę, todėl šių kriterijų pakartotinis vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, traktuotinas kaip baudimas antrą kartą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo S. T. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. prašo S. T. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 nutartį. Atsiliepime nurodo, kad nutartyje objektyviai įvertintos aplinkybės ir priimta pagrįsta išvada, jog visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistasis nėra pavojingas visuomenei ir kad jis nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. T. skundas atmestinas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis (redakcija, galiojusi iki 2015-09-01), laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, vertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Aptartų duomenų kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos visumą, vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nepaisant to, kad S. T. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Tuo tarpu vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas nuteistojo netenkinantis sprendimas, priešingai nei tai suvokia S. T., nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad šiuo metu S. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą (vagystę). Anksčiau teistas 5 kartus, šis teistumas – 6. Dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, dominuoja tyčiniai nusikaltimai nuosavybei, o tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Iš ankstesnių jo teistumų matyti, kad S. T. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas. Taigi, S. T. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti asmuo, nesistengia laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos ir yra pavojingas visuomenei. Ir nors, kaip teisingai teigia S. T., šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jų reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Tokiai išvadai neprieštarauja ir vieningai formuojama teismų praktika, pagal kurią teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertindamas nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančias aplinkybes, ne tik gali, bet ir privalo atsižvelgti į nuteistojo elgesį, gyvenimo būdą, nusikalstamo elgesio pakartotinumą, įvykdytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, kadangi tik šių aplinkybių visuma teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu tai, kad S. T. nagrinėjamu atveju nėra paleidžiamas lygtinai neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, niekaip negali būti vertinama kaip jo persekiojimas ar nubaudimas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos prasme.
Be to, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat nesugebėjo laikytis nustatytų elgesio taisyklių – 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka gana griežtomis nuobaudomis – uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų, perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Nors nuobaudos nebegalioja, tačiau nuteistojo elgesys vertintinas visu bausmės atlikimo laikotarpiu, o ne atskirais periodais, todėl tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Tai, kad nuteistasis stokoja gebėjimo spręsti problemas ir nekartoti tų pačių klaidų, liudija ir Psichologinės grupės išvada, kurioje užfiksuota, jog S. T., vertindamas savo nusikalstamą elgesį, bando jį pateisinti susiklosčiusiomis sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis, mano, kad neturėjo kito pasirinkimo, kas leidžia pagrįstai abejoti pakankama jo elgesio korekcija. Nuteistajam trūksta prognostinių įgūdžių, atsakomybės stokos, jis linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus, vertybių sistemoje dominuoja hedonistinės vertybės, susiduria su sunkumais, siekdamas savo poreikius suderinti su galimybėmis. Tai, ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus, verčia abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai – pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas, kriminalinių kompanionų įtaka, ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su prognostinių įgūdžių stoka.
Apylinkės teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad nuosprendžiu S. T. skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo už padarytą nusikaltimą švelnaus nubaudimo, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad neatliktos bausmės dalis, lyginant su atliktąja, nagrinėjamu atveju yra pakankamai didelė – 4 metai 2 mėnesiai 4 dienos. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pabrėžiant, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas priežasčių naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nenustatė. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o S. T. skundas dėl lygtinio paleidimo taikymo atmestinas.
Pažymėtina, jog nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. (2015 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-1818 (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija. Buvo pakeista BVK 157 straipsnio 1 dalis, joje nurodant, kad „Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Nors tiek Komisijos nutarimas, tiek pirmos instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis ankščiau (iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) galiojusia įstatymo redakcija, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įsigaliojusi naujoji įstatymo redakcija – pasikeitę formalieji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindai, nuteistojo S. T. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos įtakos neturi, nes nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka ir pagal naująją įstatymo redakciją, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (pagal OASys sudaro 54 balus).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo S. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.