- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-637-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00850-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, Jaunimo centro
- Trečiasis asmuo
- UAB „J. Š.“, uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko šviesa“
- Advokatai
- Dominykas Varnas, Laura Altun
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovei R. V., atsakovo Jaunimo centro – klubo „Geras“ atstovui D. K., jo atstovei advokatei Laurai Altun, trečiojo asmens UAB „J. Š.“ atstovui G. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. B. atstovo advokato Dominyko Varno ir atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams Jaunimo centrui – klubui „Geras“ , Jurbarko krašto internetiniui dienraščiui jurbarkiskis.lt, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko šviesa“, dėl asmens garbės ir orumo gynimo, garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti, kad 2010 m. gegužės 11 d. 18.33 val. Jaunimo centro – klubo „Geras“ leidžiamo interneto dienraščio paskelbtoje ir 2010-05-22 Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išplatintose publikacijose „Atviras laiškas Dėl Jurbarko rajono tarybos narės, „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio korespondentės D. B. straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina D. B. garbę ir orumą; įpareigoti atsakovą Jaunimo centrą – klubą „Geras“ jo lėšomis per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos interneto dienraštyje tokio paties dydžio šriftu, toje pat vietoje, kaip buvo publikuotas Atviras laiškas, paskelbti ieškovės nurodyto turinio paneigimą; priteisti iš Jaunimo centro – klubo „Geras“ ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos solidariai D. B. naudai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai sumokėtą žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad klubas 2010 m. gegužės 11 d. 18.33 val. savo internetiniame dienraštyje www.jurbarkiskis.lt išplatino Jurbarko rajono savivaldybės pasirašytą atvirą laišką (duomenys neskelbtini) laikraščio korespondentės D. B. straipsnio.“ Šioje publikacijoje yra paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai: 1. „...straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, skaitytojams pamelavo pačiu šio rašinio pavadinimu ir šiais teiginiais...“ . Jurbarko rajono savivaldybės administracijos visuomenei pateiktame pranešime apie ministro vizitą į Jurbarką nei apie kompiuterių įteikimą, nei apie apsilankymą pas ūkininku nebuvo užsiminta. Taigi, pas kokius rajono ūkininkus ir kada ministras vyks nebuvo pranešta nei savivaldybės informacijoje visuomenei, nei Žemės ūkio ministerijos interneto puslapyje patalpintoje ministro K. S. 2010 m. gegužės 6 d. darbotvarkėje. Kaip tik dėl to teigiama, kad nutylėta svarbi informacija – pats suplanuoto ketinimo aplankyti konkrečius ūkininkus faktas bei aplankymo laikas bei vietos. Ieškinyje nurodoma, kad Klubas neturėjo jokio užsakymo ar pavedimo skelbti atvirą laišką, todėl klubas pats atsako už tikrovės neatitinkančias bei ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias, tiek kaip informacijos autorius, tiek kaip viešosios informacijos skleidėjas. 2. “ D. B. meluoja teigdama, kad ministras į Jurbarką atvyko ne dėl ūkininkų“. Šis teiginys neatitinka tikrovės, nes iki pat vizito dienos ministerijos pranešimuose visuomenei buvo skelbta, kad ministras vyks tik dėl kompiuterių įteikimo. 3. „Žinoma, apie tai rašyti matyt ne B. tikslas“. Ieškovė nurodo, kad jos rašinyje apie ministro sutikimą ir susitikimą su ūkininkais buvo smulkiai aprašyta. Tuo tarpu išplatintame atvirame laiške ji kaltinama, kad nevykdo savo pareigų informuoti skaitytojus tiksliai ir objektyviai. 4. „D. B. teiginys: „Tarp susitikimų ministras dar lankė ir ūkininku, tačiau kur ir su kuo susitikinėjo – nei ministerijos puslapyje, nei savivaldybės svetainėje nebuvo pranešta.“ Šiuo teiginiu D. B. meluoja taip pat“. Ieškinyje nurodoma, kad pastarasis teiginys neatitinka tikrovės, nes nei Jurbarko rajono savivaldybės interneto puslapyje, nei Žemės ūkio ministerijos interneto puslapyje informacija apie tai, kada ir su kokiais ūkininkai susitiks ministras K. S., nebuvo paskelbta, ir dėl to nebuvo viešai prieinama. Ieškovė nurodo, kad meluoti – reiškia „tyčia sakyti neteisybę“, melagis – „kas meluoja, linkęs į melagystę žmogus“. Polinkis meluoti visuomenėje yra ypatingai neigiamai asmens asmenybę charakterizuojantis požymis, reiškiantis, jog asmeniu negalima pasitikėti, jis neturi atsakomybės jausmo, siekia apgauti, siekti asmeninės naudos naudojantis kitų asmenų patiklumu ar negalėjimu pasitikrinti gaunamos informacijos patikimumo. 5. „... gegužės 5 d. 7.41 val. „(duomenys neskelbtini)“ laikraščiui Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. N. elektroniniu paštu nusiuntė pilną ministro K. S. vizito Jurbarke darbotvarkę“. Šis teiginys neatitinka tikrovės, net Jurbarko rajono laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ iš savivaldybės administracijos ministro vizito darbotvarkės negavo, ministro darbotvarkė nebuvo paskelbta viešai. Teigdama, kad ministro vizito darbotvarkė buvo išsiųsta (duomenys neskelbtini)“ laikraščio redakcijai, klubas šią jo publikaciją internete perskaičiusiesiems lankytojams įpiršo nuomonę, kad D. B. žinojo apie visus ministro susitikimus, bet „(duomenys neskelbtini)“ dienraštyje publikuotame rašinyje specialiai, tyčia parašė netiesą, kad tie susitikimai buvo slepiami nuo žurnalistų, kurie atstovauja plačiąją visuomenę. Tai žemina ieškovės garbę ir orumą bei perša nuomonę, kad ja negalima pasitikėti. 6. „D. B. taip pat meluoja teigdama: „ne be reikalo, matyt, K. S. į susitikimus, slepiamus nuo žurnalistų ir visuomenės lydėjo visas būrys jo partijos narių“. Į (duomenys neskelbtini) susitikti su miestelio bendruomene ir pas ūkininkus V. R. bei V. G. ministras K. S. važinėjo lydimas vicemero E. G., administracijos direktoriaus J. B. ir žemės ūkio skyriaus vedėjo A. N.. Visi jie yra partijos „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ nariai. Klubas išplatindamas žinią, kad „(duomenys neskelbtini)„ skaitytojams meluoja, tai yra tyčia sako netiesą, klubas siekė ją sumenkinti kaip žurnalistę Jurbarko rajono gyventojų akyse. 7. „Tai akivaizdus melas. Atvirkščiai. Buvo stengtasi, kad žurnalistai visur dalyvautų. Kaip tik dėl to, redakcijoms net elektroniniu paštu buvo pateikta visa darbotvarkė“. Šis teiginys neatitinka tikrovės, žemina ieškovės garbę ir orumą, nes visuomenė nebuvo informuota kada, kur ir su kokiais konkrečiais ūkininkais susitinka ministras. Dienraščio „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ieškovė dirba, redakcija negavo pranešimo elektroniniu paštu. Atviras laiškas 2010-05-12 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pateiktu užsakymu buvo išspausdintas Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 1, 3 p. neleidžia reikalauti, kad padarytą moralinę žalą atlygintų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai Jurbarko rajono savivaldybės administracija pateikė užsakymą išspausdinti ją žeminančią publikaciją, todėl šią pareigą turi perimti ieškovės garbę ir orumą žeminančias bei profesinę reputaciją menkinančias žinias parengęs ir per interneto svetainę paskleidęs klubas, taip pat Jurbarko rajono savivaldybės administracija. Atvirame laiške daug kartų teigiama, kad ieškovė meluoja, jame pateikti faktai traktuojami kaip „akivaizdus melas“, pateikiama žinias, kad ji yra melagė ir skaitytojams specialiai, tyčia rašo netiesą. Atvirame laiške vartojama leksika, raiškos priemonės ir detalės, žodžių junginiai ir deriniai skaitytojams tiesiogiai formuoja neigiamą nuomonę apie ją. Laiške pateikta informacija neparemta faktai, išreikšta aptakiom, tačiau vienareikšmiškai neigiamomis frazėmis, visas tekstas modeliuotas tik neigiama kryptimi. Ieškovė nurodė, kad pagal CK 2.24 str. pateikė klubo prezidentui D. K. reikalavimą paneigti šiuos viešai išplatintus tikrovės neatitinkančius, jos dalykinę reputaciją, garbę ir orumą žeminančius teiginius, tačiau klubas jos argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir atsisakė išspausdinti paneigimą. Rašte buvo teigiama, kad atviras laiškas buvo gautas iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, kaip oficialus dokumentas, todėl neatsako pagal už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą. Tačiau buvo gautas atsakymas iš administracijos direktoriaus, kad savivaldybės administracija nėra sudariusi sutarties dėl oficialios informacijos viešinimo interneto svetainėje ir užsakymo paviešinti šioje svetainėje atviro laiško nepateikė. Kadangi atviras laiškas interneto svetainėje buvo išplatintas net dviem dienom anksčiau nei jis įsigaliojo kaip oficialus dokumentas, ieškovė mano, kad www.jurbarkiskis.lt leidėjai atvirą laišką sukūrė ir paskelbė savo iniciatyva., todėl turėtų CK 2.24 str. numatyta tvarka atsakyti už pasekmes, kurias ši publikacija sukėlė. Ieškovės nuomone, prisiimti atsakomybę už išspausdintą ją šmeižiantį atvirą laišką klubas turi ir dėl to, kad būdamas leidėju negalėjo nepastebėti, kad savivaldybės pateiktas atviras laiškas yra neetiškas, žeminantis kolegę žurnalistę. Klubas visiškai nesiėmė jokių veiksmų ar priemonių prieš skelbiant parengtą rašinį patikrinti, ar jame nurodomos žinios yra tikros, tokiu būdu klubas nesilaikė bendrųjų atidumo, rūpestingumo pareigų, įtvirtintų CK 6.248 str. 1 d. Išplatinus atvirą laišką ieškovei buvo padaryta didelė žala – ne tik pažemino ją visuomenės akyse, bet ir sumenkino jos profesinę reputaciją, suformavo negatyvų darbdavių ir skaitytojų požiūrį į ją. Jai buvo priskirta ir aiškiai išsakyta konkreti savybė – melagė. Taip paskleistas tvirtai bei užtikrintai konstatuojantis, neigiamą prasmę turintis faktas, kuris neatitinka tikrovės. Vos paskelbus atvirą laišką, sudarantį apie ją, kaip žurnalistę, neigiamą nuomonę, interneto puslapyje pasipylė trečiųjų asmenų komentarai, kuriuose buvo neteisingai kaltinama tendencingumu, neobjektyvumu, vadinama intrigante ir „melagių melage“. 2010-05-12 laikraščio „Mūsų laikas“ interneto puslapyje buvo pradėta diskusija „D. B.“. Ši diskusija sulaukė paties didžiausio populiarumo – joje buvo pateikti net 56 atsiliepimai. Tokia specialiai ieškovei sudaryta viešoji erdvė sukėlė jai ypatingai didelius išgyvenimus, kurie turėjo įtakos sveikatos būklei ir pareigų atlikimui darbe. Išplatintas laiškas pakenkė ne tik ieškovei, bet ir jos sūnums, kurie dėl aptarinėjamo atviro laiško jautėsi nepatogiai ir prašė jos paaiškinti, kodėl ji kaltinama melavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad 2010 m. gegužės 11 d. 18.33 val. Jaunimo centro – klubo „Geras“ leidžiamo interneto dienraščio www.jurbarkiskis.lt paskelbtoje ir 2010 m. gegužės 22 d. Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išplatintose publikacijose (duomenys neskelbtini) laikraščio korespondentės D. B. straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės bei žemina D. B. garbę ir orumą. Įpareigojo Jurbarko rajono savivaldybės administraciją savo lėšomis per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos interneto dienraštyje www.jurbarkiskis.lt tokio paties dydžio šriftu, toje pačioje vietoje, kaip buvo publikuotas Atviras laiškas, taip pat Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis išspausdinti ta pačia forma, kokia buvo paskelbtas Atviras laiškas, paskelbti tokio turinio paneigimą: „Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2010 m. gegužės 11 d. 18.33 val. Jurbarko krašto internetiniame dienraštyje www.jurbarkiskis.lt ir 2010 m. gegužės 22 d. Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje (duomenys neskelbtini) laikraščio korespondentės D. B. straipsnio“ paskelbė tikrovės neatitinkančius ir D. B. garbę ir orumą žeminančius duomenis, kad D. B. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ pateikė melagingus duomenis apie ministro K. S. vizitą.“ Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, ieškovės D. B., naudai 3200 Lt atstovavimo išlaidų, 1033 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, 44,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, kad 2010-05-08 Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ D. B. išspausdino straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 39). 2010-05-11 Jurbarko krašto internetinis dienraštis www.jurbarkiskis.lt paskelbė Atvirą laišką Dėl Jurbarko rajono tarybos narės, „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio korespondentės D. B. straipsnio. (t. 1 b.l. 36-37). 2010-05-14 D. B. kreipėsi į Jurbarko krašto internetinį dienraštį www.jurbarkiskis.lt su prašymu paneigti paskelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius. (t. 1, b.l. 15-16). 2010-05-24 Jaunimo centras – klubas „Geras“ dėl prašomų paneigti teiginių atsakė, kad dėl išdėstytų teiginių siūlo aiškintis su Jurbarko rajono savivaldybės administracija. (t. 1, b.l. 40). 2010-05-22 Jurbarko rajono laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ išspausdino Atvirą laišką Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narės, „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio korespondentės D. B. straipsnio. (t. 1, b.l. 123). 2010-09-03 Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pateikė informaciją apie D. B. straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, nurodydami, kad publikacijoje jaučiamas tendencingumas, tačiau informacija pateikta pakankamai korektiškai. (t. 1, b.l. 71). 2009-07-13 Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija konstatavo, kad D. B. dribdama žurnalistės darbą ir Jurbarko rajono savivaldybės Taryboje, pažeidžia žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnio nuostatas. (t. 1, b.l. 73-74). Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas faktas, jog visuomenės informavimo priemonės neiškraipydamos perteikė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atvirą laišką. Pateikto atviro laiško informavimo priemonės neiškraipė, todėl Jurbarko rajono savivaldybės administracija yra atsakinga už paskleistas žinias. Ieškovė savo reikalavimus reiškė ne visuomenės informavimo priemonei, o Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, kurios vadovas paskelbė ieškovės garbę ir orumą žeminančias, tikrovės neatitinkančias žinias. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, kad duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kiti asmenys, duomenys visuomenės informavimo priemonėse perteikti jų neiškraipant, taip pat įvertinus duomenis paskleidusio asmens statusą ir funkcijas valstybėje, protingumo bei profesionalumo kriterijus atitinkantį visuomenės informavimo priemonių pasitikėjimą atsakovo oficialaus atstovo teikta informacija, laikytina, kad asmuo, apie kurį paskelbti ginčo duomenys, turėjo teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, jog teismas pripažintų ginčo teiginius neatitinkančiais tikrovės ir įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai juos paneigti. Dėl to teismas atmetė argumentus dėl išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo ir būtinybės ieškinį palikti nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad D. B. 2010-05-08 publikavo laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Šis straipsnis buvo nuosekliai studijuojamas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir to pasekoje buvo parengtas atviras laiškas, kuris paskelbtas visuomenei per visuomenės informavimo priemones. Ieškovė nurodė, jog šio atviro laiško teiginiais buvo įžeista jos garbė ir orumas, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-667/2006). Išanalizavus byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, jog D. B. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ galbūt ir nėra visiškai tikslus, tačiau jame esantys netikslumai galėjo atsirasti dėl klydimo, ir tai negali būti aiškintina, kaip tyčinis netiesos sakymas, melavimas. Tuo tarpu Jurbarko rajono savivaldybės administracija atvirame laiške konstatavo, jog D. B. savo straipsnyje melavo, sakė netiesa, tai yra pateikė žinią apie D. B. straipsnį.
Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė atsakovu nurodė jaunimo centrą – klubą “Geras” teigdama, jog jie atsakingi, nes klubas internetiniame tinklalapyje pirmasis paskelbė atvirą laišką, todėl pats atsako už tikrovės neatitinkančias bei ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias. Teismo posėdžio metu atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės atstovė nurodė, kad jaunimo centras – klubas “Geras” tinklalapyje www.jurbarkiskis.lt išspausdino nurodytą atvirą laišką jų prašymu. Šis laiškas buvo išspausdintas savivaldybės iniciatyva, nes jie norėjo kuo plačiau visą visuomenę supažindinti su nurodytu laišku, todėl jokių pretenzijų jaunimo centrui – klubui “Geras” neturi. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog internetiniame tinklapyje www.jurbarkiskis.lt Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pateiktas atviras laiškas buvo paskelbtas tokio turinio, kokį pateikė laiško autorė, jo nepakeičiant. (t. 1, b.l. 36-37). Teismas padarė išvadą, jog jaunimo klubas – centras “Geras” nėra nurodytos informacijos rengėjas, o ginčijama informacija buvo parengta subjekto, kuris nėra jam pavaldus. Teismas konstatavo, kad jaunimo centras – klubas “Geras” gavęs atviro laiško tekstą jį paviešino, publikuodamas internetinėje svetainėje teksto neiškraipė, nurodė, kas yra atviro laiško autorius ir rengėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad publikacija, kuri sukėlė savivaldybės administracijos reakciją, buvo rašoma, kad apie ministro vizitą Jurbarko rajone buvo pateikta nepilna informacija. Pažymėtina, kad nors šis straipsnis buvo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pripažintas, kaip tendencingas, tačiau taip pat buvo pripažinta, kad informacija pateikta pakankamai korektiškai, neįžeidžiant, taip, kaip ministro vizitas Jurbarko rajone atrodė žurnalistės akimis. Susipažinęs su straipsnio tekstu, teismas sutiko su šiomis komisijos išvadomis. Kaip jau buvo nurodyta ieškovės D. B. paskelbtas straipsnis nors pripažintas tendencingu, tačiau jis korektiškas, neįžeidžiantis. Tuo tarpu atsakovės reakcija ieškovės kaltinimas melavimu, vertintinas kaip neproporcingas ir neatitinkantis moralės reikalavimų, todėl įžeidžiantis. Kai keliamos visuomeniškai svarbios idėjos ir problemos, gali būti pateisinamas nukrypimas nuo visiškai tikslaus žinių perteikimo, profesinės veiklos apibūdinimas melavimu negali būti toleruojamas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju žurnalistės garbė ir orumas buvo sumenkinti dėl profesinės veiklos. Atsižvelgtina į tai, kad ir žurnalistė yra visuomenei žinomas asmuo, kad jos veiklos prioritetas yra tiesos skleidimas, visuomenės informavimas. Ypač aktualus ir vienas svarbiausių yra jos moralinių vertybių atkūrimas ir apsaugojimas, todėl pagrindiniu pažeistų teisių apgynimo būdu laikytina ne turtinė, o moralinė kompensacija. Teismas konstatavo, jog atsakovo paskleisti ir neatitinkantys tikrovės duomenys pažemino ieškovės garbę ir orumą, sumenkino jos vardą visuomenėje, nes „Atviro laiško“ teksto ištrauka atskleidžiamas žeminantis ieškovę duomenų pobūdis, suprantamas kaip garbės ir orumo gynimas nuo šių vertybių sumenkinimo.
Teismas nurodė, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija konstatavusi, jog D. B. dirbdama žurnalisto darbą bei būdama savivaldybės tarybos narė, pažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnio nuostatas. Tai parodo, jog D. B. būdama žurnaliste ir tarybos narė, neatsižvelgdama į tai, jog taip pažeidžia profesinės etikos reikalavimus, suprato, jog jos, kaip žurnalistės darbas bus stebimas atidžiau, siekiant jame įžvelgti politinių aspektų, prisiėmė riziką, jog atliekant vienas, ar kitas pareigas gali būti suabejota jos objektyvumu. Atsakovė paskleidė informaciją apie viešuosius asmenis, bet teismas pripažino, kad ši informacija neatitinka tikrovės. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatytas pagrindas atleisti tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidusius asmenis nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su viešo asmens veikla.
Taip pat teismas padarė išvadą, kad moralinės žalos dydis labiau svarstytinas asmeninėmis pasekmėmis. Profesiniai netekimai pakankamai kompensuojami teismo pripažinimu, jog žinios apie melavimą yra neteisingos, kad jos teismo sprendimu viešai paneigiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gegužės mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529). Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatavo, jo ieškovei dėl jos profesinės veiklos jos teisių pažeidimui apginti svarbus yra tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimas. Asmeninius išgyvenimus ji grindė savo pasitikėjimo savimi sumažėjimu, jos vaikų emocijomis. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė tuo metu buvo viešas asmuo, kaip jau buvo nurodyta, prisiimdama etiškai nesuderinamas veiklas pati prisiėmė didesnę riziką, todėl neturtinės žalos nepriteisė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės D. B. atstovas advokatas Dominykas Varnas prašo pakeisti 2011-11-14 teismo sprendimą reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo dalyje ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat pašalinti iš sprendimo motyvų pirmosios instancijos teismo išvadas apie tai, kad teismas sutinka su Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2010-08-30 sprendimo išvadomis apie ieškovės 2010-05-08 "(duomenys neskelbtini)" laikraštyje publikuoto straipsnio „(duomenys neskelbtini)" tendencingumą. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovas Jaunimo centras-klubas „Geras“ yra pirminis tikrovės neatitinkančios informacijos skleidėjas, kadangi savo interneto puslapyje paskelbė ginčo publikaciją (Atvirą laišką) be jokio užsakymo ar prašymo iš pirmosios atsakovės, be to, ta informacija dar niekur nebuvo nei paskelbta, nei kitaip viešai publikuota. Tai yra atsakovui, Visuomenės informavimo įstatymo 55 str. 1 d. 1 punktas negalėjo būti taikomas ir nuo atsakomybės atleistas jis būti negalėjo. Straipsnį „(duomenys neskelbtini)" rašė ne kaip tarybos narė ar politikė, o kaip žurnalistė, nesinaudodama viešo asmens padėtimi, nenurodydama jokių savo sąsajų su Jurbarko savivaldybės taryba ar kuria nors politine partija. Dirba žurnalistės darbą jau 27 metus, o tarybos nare buvo vos vieną kadenciją (2007-2011 metais). Straipsnio „(duomenys neskelbtini)" tendencingumo teismas įžvelgti negalėjo, kadangi nepripažino ir byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų ar įrodymų apie tai, kad žinodama apie pilną ministro darbotvarkę, tyčia būtų rašiusi, jog vizitą visgi „dengia paslapties skraistė", t.y. meluotų. Ministras lankė du stambius ūkininkus, tai žinodama visuomenė galėjo dalyvauti tuose ir susitikimuose, kadangi žemės ūkio ministras tikrai yra viešas asmuo ir jo pašnekesiai su ūkininkais yra svarbūs tiek visuomenei, tiek ir jos informavimo priemonių atstovams. Vienok, teismas sprendė, kad yra „suprantama ir pateisinama", kad „darbotvarkėje nėra punktų, kurie susiję su ministro dalyvavimu privačių asmenų valdose". Dėl to, kad ieškovės žiniomis, darbotvarkėje nebuvo nurodyta tiksli ir pilna ministro darbotvarkė (susitikimų su ūkininkais vieta ir laikas), ir gimė 2010-05-08 straipsnis, kritikuojantis vietos valdžios veiksmus neskelbiant tos darbotvarkės. Nesuprantamas yra teismo sprendimo motyvas, kad kaip viešas asmuo turi prisiimti riziką, jog gali būti suabejota ieškovės objektyvumu. Tai reikštų, kad kiekvienas asmuo, nesutinkantis su sąžininga žurnalisto veikla ar rašiniais, parašytais sąžiningai veikiant vykdant profesinę pareigą, turėtų galimybę sąmoningai šmeižti, juodinti ir kitaip žeminti žurnalistą vien tuo pagrindu, kad žurnalistas yra viešas asmuo, o pastarasis negalėtų reikalauti jokio žalos atlyginimo, nes yra viešas asmuo. Teismas sprendimą grindė CK 2.24 str. 6 d. ir teismų praktika keturiose bylose, kurių trijose visiškai nebuvo taikyta naujojo CK 2.24 str., įsigaliojusio nuo 2001-07-01 dienos, 6 dalis. 2005 metais nagrinėtoje byloje kasacinis teismas minėtos normos taip pat netaikė, ją nurodė tik kasatorius savo kasaciniame skunde. Šiuo atveju ieškovė, kaip ginčo kilimo metu buvusi nepartinė tarybos narė, taip pat nepriskirtina viešiesiems asmenims, nes neturėjo teisės duoti privalomus nurodymus atskiriems visuomenės nariams ar kitaip daryti įtaką jų gyvenimui, ieškovės veikla nebuvo reikšminga didelei visuomenės daliai ir nekėlė jokio pagrįsto visuomenės intereso ja domėtis. Be to, parašytas ir išspausdintas straipsnis buvo susijęs išimtinai su ieškovės profesine veikla, o ne politiko veikla. Tai atsakovė vertina jį kaip politikės (viešojo asmens) straipsnį, nors net nenurodo jokių straipsnyje esančių politikavimo požymių. Žalą sukėlusių veiksmų pasekmės akivaizdžios, jų nebūtina įrodinėti kokiais nors specialiais įrodinėjimo būdais ar priemonėmis. Pakanka žinių paskleidimo fakto įrodymo, o jis yra nustatytas pačiame teismo sprendime.
Apeliaciniu skundu atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti.
Nurodo, kad ieškovės suformuluotuose ieškinio reikalavimuose buvo prašoma įpareigoti atsakovus paneigti eilę „Atviro laiško" teiginių skirtingose visuomenės informavimo priemonėse: Jaunimo centrą - klubą „Geras" - interneto dienraštyje www.jurbarkiskis.lt, o Jurbarko rajono savivaldybės administraciją - Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)". Tokiu būdu, įpareigojimas vieną atsakovą - Jurbarko rajono savivaldybės administraciją -paneigti visą „Atvirą laišką" abiejose visuomenės informacijos priemonėse peržengia byloje pareikštų reikalavimų ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos dėl garbės ir orumo nėra priskiriamos prie Civilinio proceso kodekse numatytų išimčių, kurių atvejais teismas gali peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Teismo motyvai dėl „Atviro laiško" neatitikimo tikrovei ir jų žeminančio pobūdžio beveik pažodžiui nurašyti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi dėl to, kad ieškovė D. B. jos straipsnio „(duomenys neskelbtini)" publikavimo metu buvo ne tik žurnalistė, pareiškusi reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo dėl savo veiklos renkant ir rengiant viešąją informaciją, bet, kaip buvo nurodyta mūsų atsiliepime į ieškinį, ir svarbiausia - politikė, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narė, opozicinės partijos Naujosios sąjungos (socialliberalų) atstovė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nurodytą motyvą (kad ieškovė yra viešasis asmuo, kuris nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba) nurodė sprendimo motyvuojamosios dalies dalyje „Dėl teisių gynimo būdo". Vis dėlto, teismas šį motyvą įvertino nepakankamai. Ieškovę, kaip viešąjį asmenį, teismas traktuoja tik spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Tuo tarpu spręsdamas klausimą dėl jos garbės ir orumo gynimo, teismas ją vertina kaip žurnalistę, nukentėjusią dėl savo profesinės veiklos. Akivaizdu, kad toks dvejopas ieškovės veiklos vertinimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas nepakankamai įvertino ieškovės kaip politikės veiklą būtent rengiant publikaciją „(duomenys neskelbtini0", tiesiog konstatuodamas, kad jame „esantys netikslumai galėjo atsirasti dėl klydimo", nors, kaip matyti iš pačios ieškovės teismui pateikto įrodymo - garso įrašo, ieškovė, rinkdama informaciją savo publikacijai „(duomenys neskelbtini)", ne siekė bešališkai ir objektyviai išsiaiškinti jos turimos informacijos trūkumus, o gana agresyviai atakavo Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotoją E. G. ir Žemės ūkio ministrą K. S., juos nutraukinėdama, neišklausydama jų atsakymų ir reikalaudama patvirtinti jos iš anksto susikurtą teoriją apie tariamai Jurbarko rajono savivaldybės slepiamą informaciją.
Paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, teismas pasinaudojo CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir nukrypo nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, motyvuodamas tuo, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei nepriteistina neturtinė žala. Todėl, neatsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas priteisė atlyginti Jurbarko rajono savivaldybės administracijai. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalis bylinėjimosi išlaidų, konkrečiai - žyminis mokestis, tiesiogiai priklauso nuo ieškinio sumos, t.y. ši bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė ne dėl atsakovo, o tiesiogiai dėl ieškovės veiksmų, pareiškiant ieškininius reikalavimus. Ieškovė, pareikšdama 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, siekė ne patirtos neturtinės žalos atlyginimo, bet kažkokių kitų tikslų. Pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose paprastai priteisiama iki 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimas, todėl tokio dydžio reikalavimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Taip pat visiškai nesuprantamas teismo motyvas, paskirstant bylinėjimosi išlaidas yra nurodymas aplinkybės, kad atsakovui priteistinos atlyginti bylinėjimosi išlaidos dėl to, kad ieškovei nepriteistina neturtinė žala. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintai reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Akivaizdu, kad teismo ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos požiūris į ieškovės straipsnį „(duomenys neskelbtini)" sutapo. Ieškovė savo reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia teismų sprendimais jos manymu panašaus pobūdžio bylose, o taip pat ta aplinkybe, kad rašydama straipsnį „(duomenys neskelbtini)" bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos parengto Atviro laiško paskelbimo metu ji nebuvo viešuoju asmeniu. Šie argumentai nepagrįsti. Neigdama savo, kaip viešojo asmens statusą, ieškovė pati sau prieštarauja. Teismas pagrįstai papildomai netyrė ieškovės kaip viešojo asmens statuso, nes ta aplinkybė, kad ieškovė buvo savivaldybės tarybos narė yra patvirtinta byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Jaunimo centras – klubas „Geras“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti baudą už akivaizdžiai nepagrįsto apeliacinio skundo padavimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo Jaunimo centro - klubo "Geras" atsakomybės klausimą, tinkamai taikė teisės normas ir išdėstė pagrįstus motyvus, prieš tai atskleidęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ypatumus panašaus pobūdžio bylose. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, gavęs Atviro laiško tekstą, jį paviešino, publikuodamas internetinėje svetainėje, tačiau teksto neiškraipė, nurodė, kas yra Atviro laiško autorius ir rengėjas, t.y. išplatino tekstą tokį, koks buvo pateiktas, nurodydamas, į ką yra kreipiamasi ir kas kreipiasi. Visa tai atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindą. Atkreiptinas dėmesys, jog esant akivaizdiems įrodymams apie tai, kas yra pirminis informacijos šaltinis, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai šią aplinkybę pripažįstant, nėra jokio pagrindo analizuoti Atviro laiško oficialumo lygio. Ieškovės teiginys, jog byloje nėra jokio užsakymo ar prašymo spausdinti laišką teisiškai nereikšmingas, kadangi tokio reikalavimo įstatymas nenumato subjektams, t.y. subjektas gautą informaciją skelbia ir gali skelbti be atskiro užsakymo, siekdamas visuomene informuoti apie patį Atviro laiško faktą, kartu paskelbdamas ir jo turini. Ieškovės teiginiai apie jos patirtus išgyvenimus ir jų mastą pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kritiškai. Apeliantė yra pareiškusi akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuri yra susijusi su atsakovo Jaunimo centras - klubas "Geras" atsakomybe, todėl yra pagrindas taikyti Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje įtvirtintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus.
Ieškovė ieškinio pareiškimu prašė pripažinti, kad 2010 m. gegužės 11 d. 18.33 val. Jaunimo centro-klubo „Geras“ leidžiamo interneto dienraščio www.jurbarkiskis.lt paskelbtoje ir 2010 05 22 Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išplatintose publikacijose „Atviras laiškas Dėl Jurbarko rajono tarybos narės, „Šviesos laikraščio korespondentės D. B. straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ išspausdinti teiginiai: 1.) „D. B. (...) straipsnyje „Ministro vizitą pridengė paslapties skraistė“, skaitytojams pamelavo pačiu šio rašinio pavadinimu ir šiais teiginiais...“, 2) “ D. B. meluoja teigdama, kad ministras į Jurbarką atvyko ne dėl ūkininkų“, 3) „Žinoma, apie tai rašyti matyt ne B. tikslas“, 4) „D. B. teiginys: „Tarp susitikimų ministras dar lankė ir ūkininkus, tačiau kur ir su kuo susitikinėjo – nei ministerijos puslapyje, nei savivaldybės svetainėje nebuvo pranešta.“ Šiuo teiginiu D. B. meluoja taip pat“, 5) „... gegužės 5 d. 7.41 val. „(duomenys neskelbtini)“ laikraščiui Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. N. elektroniniu paštu nusiuntė pilną ministro K. S. vizito Jurbarke darbotvarkę“, 6) „D. B. taip pat meluoja teigdama: „ne be reikalo, matyt, K. S. į susitikimus, slepiamus nuo žurnalistų ir visuomenės lydėjo visas būrys jo partijos narių“, 7) „Tai akivaizdus melas. Atvirkščiai. Buvo stengtasi, kad žurnalistai visur dalyvautų. Kaip tik dėl to, redakcijoms net elektroniniu paštu buvo pateikta visa darbotvarkė“, neatitinka tikrovės ir žemina D. B. garbę bei orumą ir įpareigoti: atsakovą Jaunimo centrą – klubas „Geras“ jo lėšomis per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos interneto dienraštyje www.jurbarkiskis.lt tokio paties dydžio šriftu, toje pat vietoje, kaip buvo publikuotas „Atviras laiškas“, paskelbti tokio turinio paneigimą: Pareiškiame, kad Jurbarko krašto internetiniame dienraštyje www.jurbarkiskis.lt, 2010 m. gegužės 11 d. 18.33 val. išplatintame „Atvirame laiške Dėl Jurbarko rajono tarybos narės, „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio korespondentės D. B. straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti šie tikrovės neatitinkantys, D. B. garbę ir orumą žeminantys teiginiai: 1.) „straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, skaitytojams pamelavo pačiu šio rašinio pavadinimu ir šiais teiginiais...“, 2) “ D. B. meluoja teigdama, kad ministras į Jurbarką atvyko ne dėl ūkininkų“, 3) „Žinoma, apie tai rašyti matyt ne B. tikslas“, 4) „D. B. teiginys: „Tarp susitikimų ministras dar lankė ir ūkininkus, tačiau kur ir su kuo susitikinėjo – nei ministerijos puslapyje, nei savivaldybės svetainėje nebuvo pranešta.“ Šiuo teiginiu D. B. meluoja taip pat“, 5) „... gegužės 5 d. 7.41 val. „Šviesos“ laikraščiui Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. N. elektroniniu paštu nusiuntė pilną ministro K. S. vizito Jurbarke darbotvarkę“, 6) „D. B. taip pat meluoja teigdama: „ne be reikalo, matyt, K. S. į susitikimus, slepiamus nuo žurnalistų ir visuomenės lydėjo visas būrys jo partijos narių“, 7) „Tai akivaizdus melas. Atvirkščiai. Buvo stengtasi, kad žurnalistai visur dalyvautų. Kaip tik dėl to, redakcijoms net elektroniniu paštu buvo pateikta visa darbotvarkė“
Taip pat ieškovė ieškinio pareiškimu reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą Jurbarko rajono savivaldybės administraciją savo lėšomis Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdinti tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkantis, žeminanti D. B. garbę ir orumą informacija, tokio turinio paneigimą: Pareiškiame, kad Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, 2010 05 Nr. 39 (7463) skyrelyje „Savivaldybė informuoja“ išspausdintame „Atvirame laiške Dėl Jurbarko rajono tarybos narės, „Šviesos“ laikraščio korespondentės D. B. straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti šie tikrovės neatitinkantys, D. B. garbę ir orumą žeminantys teiginiai: 1.) „straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, skaitytojams pamelavo pačiu šio rašinio pavadinimu ir šiais teiginiais...“, 2) “ D. B. meluoja teigdama, kad ministras į Jurbarką atvyko ne dėl ūkininkų“, 3) „Žinoma, apie tai rašyti matyt ne B. tikslas“, 4) „D. B. teiginys: „Tarp susitikimų ministras dar lankė ir ūkininku, tačiau kur ir su kuo susitikinėjo – nei ministerijos puslapyje, nei savivaldybės svetainėje nebuvo pranešta.“ Šiuo teiginiu D. B. meluoja taip pat“, 5) „... gegužės 5 d. 7.41 val. „(duomenys neskelbtini)“ laikraščiui Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. N. elektroniniu paštu nusiuntė pilną ministro K. S. vizito Jurbarke darbotvarkę“, 6) „D. B. taip pat meluoja teigdama: „ne be reikalo, matyt, K. S. į susitikimus, slepiamus nuo žurnalistų ir visuomenės lydėjo visas būrys jo partijos narių“, 7) „Tai akivaizdus melas. Atvirkščiai. Buvo stengtasi, kad žurnalistai visur dalyvautų. Kaip tik dėl to, redakcijoms net elektroniniu paštu buvo pateikta visa darbotvarkė“.
Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad 2010 m. gegužės 11 d. 18.33 val. Jaunimo centro – klubo „Geras“ leidžiamo interneto dienraščio www.jurbarkiskis.lt paskelbtoje ir 2010 m. gegužės 22 d. Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išplatintose publikacijose „Atviras laiškas Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narės, „Šviesos“ laikraščio korespondentės D. B. straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės bei žemina D. B. garbę ir orumą. Įpareigojo Jurbarko rajono savivaldybės administraciją savo lėšomis per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos interneto dienraštyje www.jurbarkiskis.lt tokio paties dydžio šriftu, toje pačioje vietoje, kaip buvo publikuotas Atviras laiškas, taip pat Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis išspausdinti ta pačia forma, kokia buvo paskelbtas Atviras laiškas, paskelbti tokio turinio paneigimą: „Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2010 m. gegužės 11 d. 18.33 val. Jurbarko krašto internetiniame dienraštyje www.jurbarkiskis.lt ir 2010 m. gegužės 22 d. Jurbarko rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „Atviras laiškas Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narės, „Šviesos“ laikraščio korespondentės D. B. straipsnio“ paskelbė tikrovės neatitinkančius ir D. B. garbę ir orumą žeminančius duomenis, kad D. B. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ pateikė melagingus duomenis apie ministro K. S. vizitą.“ Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, ieškovės D. B., naudai 3200 Lt atstovavimo išlaidų, 1033 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, 44,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Iš ieškovės suformuluoto ieškinio reikalavimo ir priimto teismo sprendimo matosi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl tokio reikalavimo, kokio ieškovė nebuvo suformulavusi savo ieškinio pareiškime. Teismas nusprendė, kad tikrovės neatitinka ir žemina D. B. garbę ir orumą visa publikacija, o ne atskiri jos teiginiai. Ieškovė tokio reikalavimo ieškinio pareiškime nebuvo pareiškusi. Ieškinio pareiškime ieškovė suformulavo 7 teiginius, jos manymu, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jos garbę ir orumą ir tai pat prašė įpareigoti atsakovus juos paneigti atskirose visuomenės informavimo priemonėse.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-667/2006 nurodo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Tačiau toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad „ar publikacijoje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Turi būti nustatyta, kokie teiginiai, ieškovo požiūriu, pažeidžia jo reputaciją. Jeigu publikacijoje ar ginčą sukėlusioje jos ištraukoje teiginių yra daug, tai turi būti nustatyta, kuri būtent nuostata kelia ginčą.“ Be to, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d. Senato nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civiline bylas“ 17 p. nurodė, kad ieškinį patenkinus, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kokios žinios apie asmenį neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą, tų žinių paneigimo būdas ir terminas.
Pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos paskelbtame atvirame laiške teigiama, kad D. B. savo straipsniu „(duomenys neskelbtini)“ pamelavo, melavo. D. B. melavimas pasireiškė tuo, kad ji teigė, jog apie ministro vizitą nebuvo pateikta pilna informacija, nebuvo informuota visuomenė. D. B. nurodė, kad vykdama į susitikimą su ministru, ji neturėjo pilnos informacijos apie ministro darbotvarkę, tokios darbotvarkės nerado ir ministerijos tinklalapyje, todėl jai susidarė įspūdis, jog ministro vizito tikslas ir darbovietė nebuvo žinomi visuomenei. Jurbarko rajono savivaldybės administracija įrodinėjo, kad apie ministro vizitą buvo plačiai nušviečiama ir informacija išsiųsta visuomenė informavimo priemonėms. Ieškovė teigė, kad ši darbovietė nebuvo pilna. Bylos duomenys patvirtina, kad darbotvarkės išspausdintos laikraštyje, ir darbotvarkė, kuri buvo pateikta visuomenės informavimo priemonėms, skiriasi. Teismas konstatavo, kad D. B. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ galbūt ir nėra visiškai tikslus, tačiau jame esantys netikslumai galėjo atsirasti dėl klydimo, ir tai negali būti aiškinama, kaip tyčinis netiesos sakymas, melavimas. Tuo tarpu Jurbarko savivaldybės administracija atvirame laiške konstatavo, kad D. B. savo straipsnyje melavo, sakė netiesą, tai yra pateikė žinią apie D. B. straipsnį.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir pasisakė dėl dviejų publikacijų: ieškovės straipsnio „Ministro vizitą pridengė paslapties skraistė“ ir atsakovės – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos –„Atviro laiško Dėl Jurbarko rajono tarybos narės, „Šviesos“ laikraščio korespondentės D. B. straipsnio „Ministro vizitą pridengė paslapties skraistė“, tačiau dėl konkrečių ieškinio reikalavimų t.y. konkrečių ieškovės nurodytų straipsnio teiginių nepasisakė.
Esant šiems pirmosios instancijos teismo argumentams teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai, kuriuos ieškinio pareiškimo reikalavimus teismas nagrinėjo ir kokias žinias apie asmenį teismas pripažino neatitinkančias tikrovės ir žeminančias jo garbę ir orumą. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kurią ieškinio reikalavimų dalį teismas tenkina ir kurioje dalyje ieškinį atmeta.
Sutinkamai su LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus kai priimamas dalinis sprendimas. Šioje konkrečioje byloje teismas sprendime rezoliucinėje dalyje priėmė kitokį sprendimą, negu ieškovė buvo suformulavusi reikalavimus, nurodytus ieškinio pareiškime. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, neatskleidė bylos esmės, o pagal bylos pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išnagrinėti tuos ieškinio reikalavimus, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas ir dėl jų nepasisakė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Todėl esant aukščiau išvardintiems duomenims teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, be to, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 7 p.).
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi šios apeliacijos rezultatui, be to, byla gražintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovės D. B. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinio skundo argumentas reikalavimo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ieškovės konkrečiai suformuluotus ieškinio pareiškimo reikalavimus dėl išspausdintų teiginių neatitikimo tikrovei bei žeminančių ieškovės garbę ir orumą ir dėl to priėmus motyvuotą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.