- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-123-935/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Civilinis ieškovas
- S. Z., J. Z., T. M.
- Advokatai
- Andžejus Seliava, Karolis Jonas Jovaišas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjui advokatui Karoliui Jonui Jovaišui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta, perduodant A. N. K. N. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą su 1000 Eur užstatu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, A. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus metus ir turtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimas per vienerius metus.
Iš A. N. Z. Z. priteista 1416,56 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, T. M. priteista 934,50 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. Z. priteista 600 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinės žalai atlyginti, J. Z. priteista 1448 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. N. 2018 m. spalio 27 d., apie 00.16 val., vairuodamas K. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>.“, ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, kelio <...> būklę <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“, t. y. kelyje Ragaučina – Vaiškūnai, Švenčionių rajone, tamsiu paros metu, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,21 promilės etilo alkoholio, važiuodamas pasirinktu greičiu, kryptimi nuo Ragaučinos kaimo link Vaiškūnų kaimo, ties nuvažiavimu į dujų pastotę, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į kelio būklę (šlapią žvyrkelį) bei tamsų paros laiką (naktį, nesant įvykio vietoje įrengto apšvietimo), nesugebėjo vairuojamo automobilio suvaldyti ir saugiai sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinėje esantį griovį ir apsivertė. Eismo įvykio metu žuvo automobilio keleivė S. Z. ir buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio T. G. sveikata, taip pat buvo apgadintas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde A. N. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir paskirti laidavimą be užstato, nustatyti, kad nusikaltimu padarytą turtinę žalą jis privalo atlyginti per penkerius metus, taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas T. M. ir A. Z..
3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė laidavimą su užstatu. Toks šeimos piniginių lėšų suvaržymas nėra tikslingas. Šios piniginės lėšos galėtų būti skiriamos nukentėjusiųjų patirtai žalai atlyginti.
4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad įpareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą per vienerius metus yra realiai neįvykdomas, kadangi A. N. neturi registruojamo ar nekilnojamojo turto, jis yra statutinis pareigūnas, uždirba nedaug ir iš savo atlyginimo nesugebės laiku atlyginti padarytos žalos. Be to, jo gaunamos pajamos neleidžia paimti kredito.
5. Apeliantas nurodo, kad T. M. ir A. Z. civiliniame ieškinyje neįrodė, jog dėl nusikaltimo patyrė neturtinės žalos. Byloje nebuvo įrodyta, jog šiuos nukentėjusiuosius su žuvusiąja siejo itin artimas ryšys, kuris leistų daryti išvadą, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala.
6. Teismo posėdžio metu A. N. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji T. M., jos atstovas bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
A. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teisė gauti žalos atlyginimą dėl šeimos nario ar artimojo asmens gyvybės atėmimo formaliai yra riboto pobūdžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalis), tačiau teismų praktikoje šie ribojimai nevertinami kaip absoliutūs (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-3-788/2019, 2K-503/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo nustatyta, kad T. M. bei A. Z. siejo itin artimas ryšys su jų žuvusia seserimi S. Z.. Šis ryšys reiškėsi nuolatiniu nukentėjusiųjų bendravimu su žuvusiąja, rūpinimusi vienas kitu bei artimaisiais, bendru laisvalaikio praleidimu. Šioje byloje yra nustatyta, kad T. M. bei A. Z. buvo ženkliai vyresni už žuvusiąją, todėl lydėdavo ją iš namų į mokyklą ir iš mokyklos į namus, dalyvaudavo mokykloje vykdavusiose šventėse, prižiūrėdavo savo jaunesniąją seserį, kai tėvai būdavo užsiėmę darbais. Glaudus žuvusiosios bei nukentėjusiųjų ryšys nenutrūko ir S. Z. suaugus, taip pat T. M. bei A. Z. išsikrausčius iš tėvų namų. Minėtiems dviem nukentėjusiesiems sukūrus savo šeimas, žuvusioji padėdavo prižiūrėti jų vaikus, tvarkyti ūkį, ji su savo broliu bei seserimi, jų šeimomis kartu leisdavo laisvalaikį. Abu nukentėjusieji žuvusiąją mokino vairuoti. Būtina pabrėžti, jog S. Z. buvo brolio vaiko krikšto mama. Vaikų krikšto tėvais tradiciškai yra pasirenkami asmenys, kuriais yra itin pasitikima, kurie prisiima moralinį įsipareigojimą, ištikus nelaimei, padėti krikšto vaikų tėvams ir net, esant būtinybei, pasirūpinti vaikais. Taigi aplinkybė, kad žuvusioji buvo vieno iš nukentėjusiųjų vaiko krikšto mama, rodo, jog ją, nukentėjusįjį bei jo šeimą siejo stiprus pasitikėjimo ir abipusės pagarbos ryšys. Faktą, kad tarp T. M. ir žuvusiosios egzistavo glaudus ryšys patvirtina tai, kad, kai žuvusioji atvykdavo mokytis į Vilnių, ji, esant poreikiui pasilikdavo nakvoti pas seserį, veždavo sesers vyriausiąją dukrą pas senelius (žuvusiosios tėvus), labai gerai sutardavo su visais trimis sesers vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad glaudų ryšį tarp žuvusiosios bei nukentėjusiųjų rodo ir tai, jog abu nukentėjusieji pagal galimybes prisidėjo prie išlaidų, kurios buvo patirtos laidojant jauniausiąją seserį. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto skunde nurodomos abejonės dėl žuvusiosios sesers T. M. ir brolio A. Z. teisės į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigtos.
8. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl A. N. nusikalstamais veiksmais sukeltų neatstatomų pasekmių, t. y. S. Z., su kuria nukentėjusiuosius siejo itin glaudūs šeiminiai santykiai, žūties, nukentėjusieji T. M. ir A. Z. patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir kančias, akivaizdu, jog sumažėjo ir šių nukentėjusiųjų bendravimo galimybės. Teigti, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai nustatė piniginių kompensacijų, kurios turėtų bent iš dalies atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, dydį, nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiesiems priteistos pinigų sumos jų patirtai neturtinei žalai atlyginti neprieštarauja teismų praktikai, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Čia būtina pabrėžti, jog pats A. N. pirmosios instancijos teisme sutiko su nukentėjusiųjų pareikštu civiliniu ieškiniu, neginčijo prašomų priteisti sumų dydžių (t. 2, b. l. 152).
9. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. N. neturi nekilnojamojo turto ar privalomai registruojamo turto, ankstesnės jo darbinės pajamos nebuvo didelės, jis pats nurodė, kad šiuo metu yra atleistas iš tarnybos. Vis tik A. N. yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nebuvo paskirta vienintelė BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, todėl nėra pagrindo manyti, jog jo turtinė padėtis negerės ir jis neturės galimybių atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos. Pastebėtina, jog iš laiduotojos K. N. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji ne kartą akcentavo mokslo bei sunkaus darbo svarbą siekiant gyvenime užsibrėžtų tikslų (t. 2, b. l. 168). Taigi galima pagrįstai tikėtis, jog laiduotojos požiūris į darbą ir teigiamas poveikis (patarimai, kaip įgyvendinti siekiamus tikslus, paskatinimai ir pan.) A. N. padės šiam nuosekliai ir efektyviai gerinti savo turtinę padėtį bei atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Kita vertus, teismų praktikoje yra pripažįstama, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2009).
10. Aplinkybė, kad T. M. yra išsakiusi poziciją, jog taikytis su A. N. sutiktų tik tokiu atveju, jeigu jis sumokėtų dvigubai didesnę pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti nei buvo prašoma civiliniame ieškinyje, ir tokiai pozicijai pritarė kiti nukentėjusieji, nemenkina nei pačios T. M., nei A. Z. patirtų dvasinių išgyvenimų dėl sesers žūties ir nėra pagrindas mažinti šiems nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio. Pastebėtina, jog pati T. M. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad minėtą poziciją ji išsakė, kadangi iš tikrųjų nenorėjo jokių derybų su A. N.. Be to, po A. N. bandymo susitaikyti su nukentėjusiaisiais civiliniame ieškinyje prašomos priteisti sumos turtinei bei neturtinei žalai atlyginti nebuvo keičiamos (didinamos).
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatydamas kiekvienam iš nukentėjusiųjų padarytos žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad dar iki įrodymų tyrimo pabaigos, A. N. dalį nukentėjusiųjų prašomos priteisti žalos atlygino, t. y. jis į nukentėjusiosios S. Z. banko sąskaitą, siekdamas atlyginti bendrą žalą, pervedė 2350 Eur. Aplinkybę, kad A. N. į S. Z. banko sąskaitą pervedė 2350 Eur, apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir paminėta nukentėjusioji, kuri taip pat nurodė, jog kitiems šeimos nariams A. N. negalėjo pervesti pinigų, kadangi jis turi tik jos banko sąskaitos numerį. Be to, ši nukentėjusioji teigė, jog 2350 Eur turėtų pakliūti į žalos atlyginimą, kurį buvo prašoma priteisti. Faktas, kad dalis žalos buvo atlyginta dar iki 2019 m. spalio 18 d., t. y. iki įrodymų tyrimo pabaigos, buvo žinomas ir pirmosios instancijos teismui (t. 2, b. l. 168). Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas Z. Z. žalos atlyginimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad dalį žalos A. N. iki įrodymų tyrimo pabaigos atlygino, ir atlygintos žalos dalimi turėjo mažinti nukentėjusiajai priteistą pinigų sumą. Esant tokioms aplinkybės, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendis keistinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Pažymėtina, jog visa pinigų suma, kurią A. N. nukentėjusiesiems yra sumokėjęs užbaigus įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme bei priėmus nuosprendį, bus vertinama kaip nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, t. y. A. N. privalės atlyginti tik iki šiol neatlygintą nukentėjusiesiems padarytą žalą.
12. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Skundžiamu nuosprendžiu A. N., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. A. N. buvo įpareigotas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą per vienerius metus.
13. Nagrinėjamu atveju bendra nukentėjusiesiems nusikaltimu padaryta turtinė žala iš viso yra 4399,06 Eur. Apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, kad A. N. iki 2020 m. vasario 25 d. į nukentėjusiosios S. Z. banko sąskaitą pervedė viso 5100 Eur (2750 Eur buvo pervesta po skundžiamo nuosprendžio priėmimo) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Dėl šio fakto bylos nagrinėjimo metu jokių ginčų nekilo. Pats A. N. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog pinigus į S. Ž. banko sąskaitą pervedė, siekdamas atlyginti bendrą žalą. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš tikrųjų, esant susidariusiai situacijai, nėra tikslinga A. N. įpareigoti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą per vienerius metus, kadangi šiuo metu jis nukentėjusiesiems į vienos iš jų banko sąskaitą yra pervedęs didesnę pinigų sumą nei bendra visiems nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala, kurią jis pagal skundžiamą nuosprendį privalėtų atlyginti per vienerius metus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, visiškai neįvertino fakto, kad A. N. dar iki įrodymų tyrimo pabaigos į nukentėjusiosios S. Z. banko sąskaitą pervedė 2350 Eur, ir apskritai nemotyvavo šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Manytina, kad tokio įpareigojimo taikymas būtų racionalus tokiu atveju, jeigu A. N. būtų tik pasižadėjęs atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau nebūtų ėmęsis realių veiksmų padarytai žalai atlyginti. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo siekia atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, o pinigines lėšas perveda vienai nukentėjusiajai, kadangi žino tik šios banko sąskaitos numerį.
14. Pabrėžtina, jog pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą asmenį, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, galima įpareigoti atlyginti tik nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Kaip jau buvo minėta, A. N. šiuo metu nukentėjusiesiems bendrai yra pervedęs didesnę pinigų sumą, nei jiems padaryta bendra turtinė žala, todėl teigtina, jog, vykdant skundžiamu nuosprendžiu nustatytą įpareigojimą, iš tikrųjų A. N. nukentėjusiesiems pradėtų atlyginti neturtinę žalą.
15. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu A. N. paskirtas įpareigojimas per vienerius metus atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą yra naikintinas.
16. A. N. padarė neatsargų nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę padarius nusikaltimą neigė, dėl jo nusikalstamų veiksmų (KET ignoravimo) žuvo jaunas žmogus, t. y. buvo sukeltos nepataisomos pasekmės, taip pat nesunkiai buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, be to, A. N. anksčiau buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad A. N. ne visuomet sugeba pasirinkti teisėtą veikimo būdą, kritiškai vertinti savo veiksmus ir priimti už juos atsakomybę. Vertinant šią aplinkybę, kuri leidžia daryti išvadą, kad laiduotojas, siekdamas kaltininkui daryti teigiamą įtaką, turi būti pakankamai aktyvus, kartu su K. N., kuri gyvena kelių kilometrų atstumu nuo A. N., dirba, turi savo šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, objektyviomis galimybėmis daryti A. N. teigiamą poveikį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laidavimą su užstatu, kurio dydis nėra aiškiai per didelis. Šiuo atveju užstatas užtikrins tai, kad K. N. savo kaip laiduotojos funkcijas vykdys ne formaliai, t. y. iš tikrųjų palaikys nuolatinį ryšį su A. N., sistemingai, kaip nurodoma jos prašyme perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą, jį lankys ir darys teigiamą poveikį, kadangi bus suinteresuota, jog, pasibaigus laidavimo terminui, sumokėtas užstatas būtų sugrąžintas. Tuo pačiu užstatas įpareigos ir patį A. N. elgtis tinkamai, kadangi priešingu atveju asmuo, kuris už jį laidavo gali prarasti kaip užstatą sumokėtas pinigines lėšas.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pinginės lėšos kurios turi būti sumokėtos kaip užstatas, galėtų būti panaudotos nukentėjusiųjų patirtai žalai atlyginti. Vis tik pažymėtina, jog užstatą pagal BK 40 straipsnio 5 dalį įsipareigoja įmokėti laiduotojas, kuris neturi pareigos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą žalą, o ne kaltininkas.
18. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodoma, jog „A. N. kaltinamas tuo kad, vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas neblaivus pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo ir buvo nesunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata, o būtent“ ir toliau dėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurių visuma atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, objektyviuosius požymius, taip pat daroma išvada, kad A. N. nustatytais veiksmais padarė minėtą nusikaltimą. Pažymėtina, jog kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė yra dėstoma tik išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju (BPK 305 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje yra išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (BPK 305 straipsnio 4 dalis ir 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju aplinkybių dėstymas, nurodant, kad A. N. kaltinamas tuo kad, vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas neblaivus pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo ir buvo nesunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata, yra vertinamas kaip perteklinis ir klaidinantis, todėl teiginiai, susiję su tuo, kuo buvo kaltinamas A. N., iš aprašomosios dalies šalinami.
19. Apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma iš A. N. priteisti nukentėjusiųjų T. M. bei A. Z. išlaidas, kurias jei patyrė advokato paslaugoms apmokėti už jų atstovavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš sąskaitų už teisines paslaugas Nr. S 20/003 ir S 20/004 bei mokėjimo nurodymų kopijų matyti, jog už teisines paslaugas savo atstovui advokatui paminėti nukentėjusieji sumokėjo po 350 Eur (t. 3, b. l. 12-15). A. N. apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys abiejų nukentėjusiųjų interesus. Akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusieji kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Taigi prašymas iš A. N. išieškoti išlaidas, kurias turėjo nukentėjusieji T. M. bei A. Z., advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai S. Z. iš A. N. buvo priteista 5000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, pakeisti ir S. Z. iš A. N. priteisti 2650 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. N. buvo įpareigotas per vienerius metus atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, panaikinti.
Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti sakinio dalį „...kaltinamas tuo, kad...“
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš A. N. nukentėjusiųjų T. M. bei A. Z. naudai po 350 Eur turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.