- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-23
- Bylos Nr.
- e1-2912-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22081-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- I. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teistas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2021 m. sausio 8 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis, 2024 m. birželio 10 d. apie 18.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,62 prom. neblaivumas), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia savo rankos plaštaka sudavė vieną smūgį I. G. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą ir muštinę žaizdelę viršutinės lūpos kairėje pusėje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. G. sveikatą.
Šiais savo veiksmais I. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis I. G. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad nepamena, kas įvyko 2024 m. birželio 10 d., buvo išgėręs alkoholio. Nedažnai, bet kai kada išgeria alkoholinio alaus. 2024 m. birželio 10 d. apie 18.00 val. buvo namuose, gėrė „Bokšto“ alų, vienas išgėrė 1 l talpos 0,6 laipsnių butelį. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad į jo gyvenamąsias patalpas atėjo I. G., kuri (duomenys neskelbtini), jie kartu su sūnaus šeima gyvena atskirai padalintose namo dalyse. Ji iš atskiro įėjimo atėjo į patalpas, kur gyvena jis. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad jis buvo išgėręs. Nežino tikslios priežasties, ėjo pro šalį, nežino, kas nepatiko. Ji ant jo pyksta, nes sūnus padėjo padaryti remontą toje namo dalyje, kur jis gyvena. Su šia moterimi toks konfliktas įvyko pirmą kartą, prieš tai ji buvo tik apsižodžiavusi. Jie su sūnumi J. G. gyvena daugiau nei dešimt metų. Jis nepamena, kai jai trenkė į kairę veido sritį. Jis jos nekliudė fiziškai. Jis jai netrenkė ir į kitas kūno dalis. Jie pasipyksta ir gal dėl keršto ji jam iškvietė policijos pareigūnus. Jis mano, kad ji galėjo pameluoti policijos pareigūnams, nes susinervino. Jis nepadarė jokio nusikaltimo. Jis vartoja nedidelį kiekį alkoholio, nėra priklausomas.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis I. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad žodinio konflikto metu 2024 m. birželio 10 d. apie 18.15 val., būdamas girtas savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), dešinės rankos plaštaka trenkė į veidą (duomenys neskelbtini) I. G. Jis gyvena su žmona atskirai nuo savo sūnaus šeimos. Jo sūnus kartu su savo šeima, t. y. su žmona I. G. bei vaikais (jo anūkais), gyvena atskirai, adresu (duomenys neskelbtini). Namas (duomenys neskelbtini) yra padalintas, ir jo sūnaus šeima gyvena atskirai, yra atskiras įėjimas. Kiek atsimena, tą dieną jis supyko ant I. G., bandė ją išstumti iš savo namo ir konflikto metu trenkė jai vieną kartą į veidą. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Be I. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios I. G. ir liudytojos A. G. parodymais, 2024 m. birželio 10 d. asmens apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. birželio 12 d. specialisto išvada Nr. G1748/2024, 2024 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad I. G. 2024 m. birželio 10 d. apie 18.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,62 prom. neblaivumas), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia savo rankos plaštaka sudavė vieną smūgį I. G. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą ir muštinę žaizdelę viršutinės lūpos kairėje pusėje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. G. sveikatą, todėl jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus I. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę I. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skiriant bausmę I. G., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. G. – neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant I. G. visą bausmės laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užbaigti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skirtiną bausmę įskaitytinas I. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. birželio 10 d. 19.00 val. iki 2024 m. birželio 11 d. 14.27 val., t. y. viena diena, kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios dienos, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užbaigti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užbaigti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti I. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 10 d. 19.00 val. iki 2024 m. birželio 11 d. 14.27 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.
Išaiškinti I. G., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.