Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. (toliau – D. S.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir D. S. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

I. I. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš D. S. jos naudai priteista 100 (vienas šimtas) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu H. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniai skundai dėl šio nuteistojo Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrai su D. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2014 m. birželio 28 d. 00 val. 34 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus E. S. į fiksuoto ryšio telefoną ir pranešus tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad E. S. anūkas padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmogus, ir norint, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikalinga sumokėti 3500 Lt, taip suklaidinus nukentėjusiąją, mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), D. S. davė nurodymus D. S. nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), prisistatyti Justino tėčiu ir paimti pinigus esą gydymo išlaidoms padengti. D. S., vykdydamas D. S. nurodymus, nuvykęs nurodytu adresu, iš E. S. paėmė 900 Lt. Tokiu būdu D. S. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – E. S. priklausančius 900 Lt (260,66 eurų), padarydamas E. S. 260,66 eurų turtinę žalą.

Be to, D. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, veikdamas bendrai su D. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2014 m. birželio 28 d. 16 val. 07 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus I. I. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai pranešus tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad I. I. anūkė padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmogus, ir norint, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikalinga sumokėti 12000 Lt, taip suklaidinus nukentėjusiąją, mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), davė nurodymus D. S. nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatyti Sauliaus tėvu K. P. ir paimti pinigus esą už gydymo išlaidas. D. S., vykdydamas D. S. nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes nukentėjusioji suprato apgaulę, tokiu būdu D. S. pasikėsino apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – I. I. priklausančius 8000 Lt (2316,96 eurų).

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, baudžiamąją bylą grąžinti papildymui į prokuratūrą ir pirmosios instancijos teismą.

2.2. Pasak apelianto, baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta neišsamiai, nes iš byloje specialiaisiais liudytojais apklaustų asmenų nebuvo paimti balsų pavyzdžiai ir palyginti jų pokalbiai. Taip ir liko neįvertinta aplinkybė, kad Alytaus pataisos namuose kalėjęs M. P. buvo prašęs D. S. padėti nuteistajam pravarde „mažas“ visais įmanomais būdais – duoti jam paskambinti, ar pačiam paskambinti nurodytu numeriu ir jo žodžius perduoti pažodžiui.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja R. B. pritarė D. S. apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir išdėstytiems argumentams, prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas. Sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistojo D. S. pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl D. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje. Jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimą, remiantis vien tik nuteistojo apeliaciniame skunde savaip pateikiamomis, tačiau objektyviais bylos duomenimis nepatvirtintomis analizuojamo įvykio versijomis, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu aukštesnysis teismas neabejoja. Vertinant D. S. veiksmus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padaryme, visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusiąja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinta E. S. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. birželio 28 d. 00.30 val. jai į laidinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino asmuo, prisistatęs kelių policijos pareigūnu, pasakė savo pavardę ir nurodė, kad jos anūkas padarė avariją, sužalojo tolimųjų reisų vairuotojo sūnų ir šiuo metu yra suimtas. Jai paskambinęs asmuo paaiškino, kad informacijos apie nukentėjusįjį teikti negali, tačiau paklausė ar ji turi pinigų. Ji turėjo 900 litų. Baigus pokalbį, apie 1.10 val. į jos namus atvyko tolimųjų reisų vairuotojas, paėmęs pinigus. Tas vairuotojas buvo aukštas, apie 170 cm ūgio.

7.1. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji iš jai pateiktų nuotraukų asmens, atvykusio į jos namus paimti pinigų, neatpažino, tačiau tyrimo metu atlikus E. S. stacionaraus ryšio telefono abonento įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizę nustatyta, kad jai 2014 m. birželio 28 d. 00:34:42 val. (pokalbio trukmė 183 s) ir 00:44:25 val. (pokalbio trukmė 1977 s) skambinęs asmuo naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 179). SIM kortelė su šiuo abonento numeriu buvo dedama į mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 42). Šis telefonas, sutinkamai su 2014 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštu Nr. 8-10045, 2014 m. birželio 30 d., 9.10 val. buvo rastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 18 būryje 7 miegamajame (b. t. 2, b. l. 47). Ir nors šio mobilaus ryšio telefono savininkas nagrinėjamu atveju nustatytas nebuvo, tačiau neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2014 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų 18 būryje be kitų nuteistųjų laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ir nuteistasis D. S. (b. t. 2, b. l. 123-151). Atliekant abonento numerio (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta ir tai, kad išeinantys skambučiai iš šio abonento Nr. daugiausia vyko tik su stacionaraus ryšio telefonų abonentais, skambinta ir abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam E. M. R., kuri ikiteisminio tyrimo metu (susisiekus su ja telefonu) nurodė, jog minėtu numeriu jai yra skambinę asmenys, kurie iš jos norėjo išvilioti pinigus, tačiau ji, supratusi apgaulę, paskambino savo artimiesiems (b. t. 2, b. l. 77).

7.2. Vertinant šių duomenų visumą nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentų kontekste pastebėtina, kad tuo pat metu, kai 2014 m. birželio 28 d. 00:34:42 val. (pokalbio trukmė 183 s) ir 00:44:25 val. (pokalbio trukmė 1977 s) abonento numeris (duomenys neskelbtini) bendravo su E. S. (nurodant, kad jos anūkas padarė avariją ir sužalojo tolimųjų reisų vairuotojo sūnų, kurio gydymui reikia pinigų), laikotarpiu nuo 00:56:43 iki 01:24:51 val., vyko intensyvūs pokalbiai tarp abonento numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 104-107). Šių pokalbių metu asmuo, disponuojantis abonento numeriu (duomenys neskelbtini), asmeniui, besinaudojančiam abonento numeriu (duomenys neskelbtini), perdavė išsamią informaciją apie E. S. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), nurodant ir laiptinės durų kodą – 139, bei supažindinant asmenį su jo „vaidmeniu“, paaiškinant, kad šiuo adresu esančiai moteriai jis turės prisistatyti Justino tėčiu ir paimti Justino gydymo išlaidoms skirtus pinigus. Svarbu paminėti ir tai, kad šio pokalbio metu girdimas ir moters balsas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad analizuojamu atveju vienu telefonu (abonento numeriu (duomenys neskelbtini)) buvo bendraujama su E. S. (stacionaraus abonento numeriu (duomenys neskelbtini)), kitu (abonento numeriu (duomenys neskelbtini)) – perduodama visa su E. S. gyvenamąja vieta ir 900 litų perdavimo aplinkybėmis susijusi informacija abonento numeriui (duomenys neskelbtini).

7.3. Sutinkamai su D. S. parodymais, vertinant juos aukščiau aptartų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių analizės kontekste, akivaizdu, kad abonento numeriu (duomenys neskelbtini) analizuojamo įvykio metu disponavo būtent D. S., savo bendrų nurodymu atvykęs į E. S. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir iš nukentėjusiosios paėmęs 900 litų. Darant šią išvadą, pažymėtina, jog D. S. teigimu, 2014 metų birželio naktį iš 27 d. į 28 (iš penktadienio į šeštadienį) jam į mobilųjį telefoną paskambino pažįstamas, jo vardo neprisimena. Draugą atpažino iš balso. Šis pasakė, kad reikės nueiti paimti pas kažkokį žmogų pinigus, pasakė adresą, kuriuo reikia nuvykti, taip pat nurodė atėjus paimti pinigų prisistatyti nukentėjusiojo tėvu. Nuvyko su taksi. Duris atidarė sena moteris. D. S. jai prisistatė, kaip buvo liepta ir ji padavė 900 litų. Šios D. S. išdėstytos įvykio aplinkybės iš esmės atitinka ne tik aukščiau aptarto telefoninio pokalbio tarp abonento numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turinį, bet ir pačios nukentėjusiosios E. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes.

7.4. Nustačius, kad analizuojamo įvykio metu abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi D. S., atkreiptinas dėmesys į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2015 m. birželio 29 d. išvadą Nr. 140-(2518)-IS1-436, kurios duomenimis, E. S. adresą – (duomenys neskelbtini) ir laiptinės durų kodą – 139, D. S. nurodė būtent D. S. (b. t. 3, b. l. 23-26). Šios aplinkybės apeliaciniu skundu neneigia ir pats D. S., tačiau teigia, kad jis D. S. tik padiktavo jam ant lapelio užrašytus žodžius ir visiškai nenutuokė apie daromas nusikalstamas veikas. Vertinant tokius nuteistojo teiginius, sprendžiant jų pagrįstumo bei objektyvumo klausimą, vis tik akcentuotina, kad, sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vertinant kaltinamojo/nuteistojo apie analizuojamo įvykio aplinkybes pateikiamų versijų patikimumą, vadovautis vien tik jo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių, juo labiau įvertinus tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis/nuteistasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą, sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienokiu ar kitokiu aspektu patvirtinant/paneigianti kaltinamojo/nuteistojo teiginius.

7.5. Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus vis tik akcentuotina, jog asmens, kurio nurodymu, pasak D. S., jis perskaitė jam ant lapelio užrašytus žodžius D. S., jis neįvardijo. Tuo tarpu įvertinus aukščiau aptartame telefoniniame pokalbyje su D. S. girdimą D. S. (aplinkybė, kad pokalbyje girdimas būtent jo balsas, patvirtina aukščiau aptarta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2015 m. birželio 29 d. išvada) balso tembrą, jo sakomų žodžių intonaciją, greitį ir kitas aplinkybes, teigti, jog žodžius „Dvidešimt šeši šešiolika, Naujoji gatvė, nu davai greitai kalbėk, kodą durų atsiunčiau, davai, būsi vietoj, pasuk“ D. S. pasakė paprašytas kito asmens, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą iš esmės pritartina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, jog komentuojamo pokalbio metu yra ne tik lakoniškai nurodomas nukentėjusiosios E. S. gyvenamosios vietos adresas bei laiptinės durų kodas, bet ir tikslinama gatvė (D. S. tikslinasi, ar jam nurodyta gatvė yra (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini)), D. S. nuolat raginamas paskubėti („davai lėk kuo greičiau“, „toli ne“, „davai paskubėk greičiau“), D. S. teikiami nurodymai, susiję su pinigų paėmimo iš E. S. aplinkybėmis („tu tėtis justino“, gydymo išlaidom padengti“, paimsi lapa dar kur ji bus prasiusi kad sutinka dalinaj atlyginti zala ponil“), vyksta susirašinėjimas SMS žinutėmis apie iš nukentėjusiosios paimtus pinigus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad komentuojamo D. S. ir D. S. pokalbio metu D. S. paraginus D. S. greičiau važiuoti į vietą, t. y. E. S. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) („davai, paskubėk greičiau“), fone girdimas trečio asmens (vyriškio) balsas, teigiantis „dokumentus visus atveš. Dokumentai yra pas mane, nes, kadangi...“ (b. t. 2, b. l. 104-107), kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nagrinėjamu atveju D. S. girdėjo nusikaltimo E. S. atžvilgiu organizavimo procesą, dėl ko jo teiginiai, neva jis tik perskaitė jam ant lapelio kito nuteistojo užrašytus žodžius, atmestini kaip deklaratyvūs. Juo labiau įvertinus ir tai, kad pokalbis tarp E. S. ir nuteistojo bei pokalbis tarp D. S. ir D. S., sprendžiant iš komentuojamų telefoninių pokalbių analizės, vyksta vienu metu, o tai tik patvirtina, kad D. S. veikė bendrininkų grupe.

7.6. Remiantis išdėstytu, abejoti D. S. tiesiogine tyčia apgaule savo ir kitų naudai įgyti E. S. priklausantį turtą – 900 litų, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau įvertinus tai, kad 2014 m. birželio 28 d. 01:24:51 val. SMS žinute D. S. pranešus D. S. apie jam E. S. perduotą pinigų sumą – 900, 2014 m. birželio 28 d., 08:38:08 val. D. S. tuo pačiu abonento numeriu, kuriuo D. S. davė nurodymus dėl nusikaltimo E. S. atžvilgiu, patvirtino, kad tiek ir turėjo būti, kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo atveju nuteistasis žinojo ne tik vykdomo nusikaltimo mechanizmą, girdėjo patį jo vykdymą (E. S. pokalbį su kitu nuteistuoju), bet ir žinojo konkrečią pinigų sumą, paimtą iš E. S., ką skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad ši suma, duodant nurodymus D. S. (telefoninių pokalbių metu, kaip teigia D. S., perskaitant jam ant lapelio kažkokio nuteistojo surašytus žodžius), nurodyta nebuvo, kas vėlgi paneigia D. S. apeliacinio skundo versiją dėl jo nedalyvavimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, E. S. atžvilgiu, padaryme.

Nors iš nuteistojo D. S. pateikto apeliacinio skundo akivaizdu, kad analogiškais motyvais jis nesutinka su savo kalte ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (I. I. atžvilgiu), padarymo, t. y. teigdamas, kad apie daromą nusikaltimą jis nieko nežinojo, telefonu tik perskaitė kito nuteistojo jam ant lapelio užrašytus žodžius, tačiau abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl šio nusikaltimo ir dėl jo įvykdymo kaltų asmenų, teisinio pagrindo taip pat nėra.

8.1. Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nusikalstama veika I. I. atžvilgiu buvo įvykdyta analogišku (kaip ir sukčiavimas E. S. atžvilgiu) būdu, pasitelkiant tuos pačius ikiteisminio tyrimo metu nustatytus asmenis – D. S. ir D. S., t. y. D. S. abonento numeriu (duomenys neskelbtini) duodant nurodymus D. S., o D. S. nuvykstant D. S. nurodytu adresu, prisistatant D. S. nurodytu asmeniu ir iš I. I. paimant pinigus (nusikaltimo įvykdyti nepavyko ne dėl nuo D. S. valios priklausančių priežasčių).

8.2. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. I. 2014 m. birželio 28 d. 16:07:56 val. buvo skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė – 1791 s (b. t. 1, b. l. 182). SIM kortelė su abonento numeriu (duomenys neskelbtini) buvo naudojama su mobilaus ryšio telefonu IMEI (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 42), kuris, aukščiau išdėstytais duomenimis, 2014 m. birželio 30 d. buvo rastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 18 būryje 7 miegamajame (b. t. 2, b. l. 47), kuriame analizuojamo įvykio metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ir D. S. (b. t. 2, b. l. 123-151). Tuo pat metu, kai 2014 m. birželio 28 d., 16:07:56 val. abonento numeris (duomenys neskelbtini) bendravo su I. I., nuo 16:21:06 val. vyko intensyvūs pokalbiai tarp abonento numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 112-115). Šių pokalbių metu asmuo, disponuojantis abonento numeriu (duomenys neskelbtini), asmeniui, besinaudojančiam abonento numeriu (duomenys neskelbtini), vėlgi perduoda išsamią informaciją apie I. I. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), nurodant ir laiptinės durų kodą – 3, bei supažindina asmenį su „vaidmeniu“, paaiškindamas, kad šiuo adresu esančiai moteriai jis turės prisistatyti „esi karolis petkunas sauliaus tevas imi lt kad uz gydymo islaidas vesti i ligonine juos ir t. t.“. Šio pokalbio metu vėlgi girdimas moters balsas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad ir šiuo atveju buvo veikiama analogišku būdu – vienu telefonu (abonento numeriu (duomenys neskelbtini)) buvo bendraujama su I. I., kitu (abonento numeriu (duomenys neskelbtini)) perduodama visa su I. I. gyvenamąja vieta ir pinigų perdavimo aplinkybėmis susijusi informacija abonento numeriui (duomenys neskelbtini), kuriuo analizuojamo įvykio dieną, sprendžiant iš D. S. parodymų, kurie nuosekliai sutapo su I. I. išdėstytomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis, neprieštaravo ir telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotiems duomenims, naudojosi būtent D. S.. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti, kad nusikaltimai I. I. bei E. S. atžvilgiu buvo įvykdyti tą pačią, t. y. 2014 m. birželio 28 d., todėl aukščiau aptartais duomenimis nustačius, jog D. S., veikdamas E. S. atžvilgiu naudojosi telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), abejonių tuo, kad tas pats asmuo disponavo tuo pačiu mobiliojo ryšio telefonu ir vykdant nusikaltimą I. I. atžvilgiu, aukštesniajam teismui nekyla.

8.3. Sprendžiant D. S. veiksmų apimtį analizuojamos nusikalstamos veikos I. I. atžvilgiu padaryme, vėlgi atkreiptinas dėmesys į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2015 m. birželio 29 d. išvadoje Nr. 140-(2518)-IS1-4364 konstatuotas aplinkybes. Remiantis išvada, nukentėjusiosios I. I. adresą (duomenys neskelbtini) ir laiptinės durų kodą D. S. analizuojamo įvykio metu nurodė D. S. (b. t. 3, b. l. 23-26). Kaip matyti iš analizuojamo telefoninio pokalbio, vykstančio tarp D. S. ir D. S., D. S. praneša D. S. skubiai vykti adresu (duomenys neskelbtini) (I. I. namų adresas), kiek vėliau nurodo, kad laiptinės durų kodas yra skaičius 3, paaiškina, kaip šis kodas veikia „vieną trejetą paspaudi ir viskas“, D. S. paaiškinus, kad laiptinės durys atidarytos, D. S. nurodo eiti į septintą butą antrame aukšte, paklausia, ar D. S. suprato, ką sakyti, papildomai paaiškindamas, kad duris atidariusiai moteriai šis pasakytų, jog pareigūnas yra paėmęs jo dokumentus (bylos duomenimis nustatyta, kad savo asmens dokumentus D. S. buvo praradęs), kad šis nedingtų ar pan.. Visus šiuos žodžius, sutinkamai su aukščiau aptarta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, ištarė būtent D. S., todėl, įvertinus šio pokalbio turinį, D. S. balso tembrą bei intonaciją, tikėti jo teiginiais, jog taip jis kalbėjo paprašytas kito nuteistojo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog telefoninis pokalbis, vykęs tarp D. S. ir D. S., buvo pakankamai informatyvus, D. S. detaliai dėstant D. S. veiksmų planą. Tokiu būdu, D. S., aukštesniojo teismo įsitikinimu, ir šiuo atveju neabejotinai suprato, jog jis kartu su bendrininkais apgaule kėsinasi įgyti svetimą – I. I. priklausantį – turtą.

Atmetant nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentus, jog analizuojamu atveju jokios finansinės naudos jis iš nukentėjusiųjų E. S. ir I. I. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų negavo, dėl ko negali būti sprendžiamas ir jo baudžiamosios atsakomybės klausimas, pažymėtina, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos jam bendrininkaujant su kitais asmenimis, o būtent – D. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš bendrininkų vaidmens, veiksmų pobūdžio, intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis tik esant vykdytojo ekscesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, 2K-7-67-511/2016 ir kt.).

9.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste išanalizavus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad D. S. telefonu duodamas tiesioginius nurodymus D. S., t. y. detaliai paaiškindamas šiam kada ir kur vykti, tiksliai išaiškindamas, koks D. S. vaidmuo kiekvieno iš padarytų nusikaltimų (E. S. ir I. I. atžvilgiu) įvykdyme, neabejotinai veikė visų bendrininkų naudai, todėl jo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį kilti pakanka fakto, kad turtinė nauda, iš nusikaltimų prieš E. S. ir I. I., buvo gauta kitų D. S. bendrininkų.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste sutikti su apelianto teiginiais, jog byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta neišsamiai, neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų, nesurinkus bylai reikšmingų duomenų, teisinio pagrindo taip pat nėra. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl įtariamojo/kaltinamojo kaltės. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių, jų pagrindu gautų duomenų visumą, atlikti tokius papildomus veiksmus kaip liudytojų balso pavyzdžių tyrimas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vykdant E. S. ir I. I. atžvilgių įvykdytų nusikalstamų veikų tyrimą, nustatinėjant dėl šių nusikaltimų kaltus asmenis buvo atlikti esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti D. S. kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Tuo tarpu vien tai, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, buvo priimtas nuteistojo netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta neišsamiai, pažeidžiant esmines įrodinėjimo taisykles. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad tokiu atveju, kai ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Nors skunde ir nėra reikalavimų, susijusių su D. S. paskirta bausme, tačiau skundo motyvuose apeliantas nurodo, kad jam paskirta 2 m. 8 mėnesių bausmė, siekia maksimalią bausmės ribą pagal BK 182 str. 1 d., todėl galima suprasti, kad apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, todėl kolegija, (nesant apeliacinio skundo motyvų dėl bausmės) glaustai pasisako ir dėl apeliantui paskirtos bausmės.

11.1 . BK 182 str. 1 d. numato, kad už šį nusikaltimą gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 3 metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. S. už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje nuteistas 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių, t. y. bausmėmis, kurių dydis, priešingai nei teigia apeliantas, nėra maksimalus ar artimas maksimaliam. Tik paminėtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu (bausmių sudėjimo būdu palankesniu nuteistajam), D. S. paskirta subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir nors subendrintos bausmės dydis iš tiesų yra artimas BK 182 str. 1 d. numatytam sankcijos maksimumui, tačiau tai yra subendrintos bausmės dydis, kuris gali būti ir didesnis nei sankcijos maksimumas (BK 63 str. 7 d.).

11.2. Be to, šiuo aspektu tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. S. atsižvelgė į aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad lengvinančių aplinkybių nėra, pagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta bendrininkų grupės bei įvertinęs ankstesnius kaltinamojo teistumus, tai kad nusikalto neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių, pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis už atskirus nusikaltimus, priešingai nei nurodė skunde D. S., yra ne maksimalus, o artimas vidurkiui. D. S. tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrinta bausmė, įvertinus tiek nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei pobūdį, tiek jo asmenybę, analizuojamu atveju nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. S. jam pareikštuose kaltinimuose išdėstytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti D. S. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.