- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- ATP-453-135/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00401-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimo, kuriuo V. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 10 (dešimties) parų administracinių areštu su transporto priemonės ,,Jeep Cherokee“, val. Nr.(duomenys neskelbtini), konfiskavimu, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 20 (dvidešimties) parų administraciniu areštu su transporto priemonės ,,Jeep Cherokee“, val. Nr..(duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Pakirtos nuobaudos subendrintos ir nustatyta subendrinta nuobauda - 20 (dvidešimties) parų administracinis areštas su transporto priemonės ,,Jeep Cherokee“, val. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nubaustas už tai, kad jis 2015-03-11 d. apie 0.15val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas tam teisės, vairuodamas transporto priemonę „Jeep Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengdamas sulaikymo trenkėsi į tarnybinį policijos patrulių automobilį, po to pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 219.1 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su priimtu nutarimu ir paskirta nuobauda. Teigia, kad alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti nuo 2015-03-08, išgertuvės tęsėsi iki 2015-03-11, ne tik gėrė, bet galimai ir ,,žolės“ parūkė, žvejojo prie netoli namų esančios upės, vakare su draugais, kurių tarpe buvo A. B. ir A. V. grįžo į garažą, buvo smarkiai pasvaigęs nuo alkoholio, sunkiai prisimena įvykius, nežino, kaip atsidūrė transporto priemonėje, kuri registruota jo žmonos vardu ir tą vakarą buvo garaže, žmona nežinojo, kur jis yra tą vakarą, jis teisės vairuoti automobilius neturi, todėl šeimos automobiliais naudojasi žmona. Tvirtina, kad įvykio aplinkybes prisimena tik nuo momento, kai išgirdo kažką šaukiant ,,bėgam“, atsipeikėjo ant galinės džipo sėdynės, išlipęs iš automobilio nerado bato, suradęs jį ir išlipęs iš automobilio pradėjo bėgti, girdėjo policijos automobilio garsinius signalus, policijos automobilio durelėmis buvo parblokštas, policijos pareigūnai jį sulaikė, uždėjo antrankius, naudojo elektrošoką, buvo pristatytas į sulaikymo kamerą, sekančią dieną buvo paleistas iš areštinės, po kelių dienų sutiko A. V., kuris pasakė, kad įvykio metu automobilį vairavo A. B., apie tai informavus tyrėjus. A. B. buvo apklaustas. Atkreipia dėmesį, kad 2015-03-11 2.40 val. jam buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, ligoninėje 12.40 val. buvo nustatytas apsvaigimas nuo relanium.
Teigia, kad patvirtinus, jog yra apsvaigęs, jis 2015-03-11 14.55 val. buvo apklausimas kaip įtariamasis, nors įtarime nebuvo nurodyta, kokios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK, padarymu jis yra įtariamas. Mano, kad taip buvo ribojamos jo, kaip įtariamojo, teisė žinoti, kuo yra įtariamas, taip pat buvo ribojama teisė duoti paaiškinimus. Tvirtina, kad, kaip vėliau paaiškėjo, jam buvo inkriminuotas BK 286 str., tačiau jis smurto policijos pareigūnų atžvilgiu nenaudojo, jiems negrasino, sulaikomas nesipriešino, o vėliau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu ir buvo nutrauktas. Apeliantas kelia klausimą, kodėl turint informaciją, jog buvo padarytas akivaizdus ATPK pažeidimas, jis buvo, vadovaujantis LR BPK 140 str. nustatyta tvarka, sulaikytas. Mano, jog tai buvo padaryta siekiant jį įbauginti, priversti duoti tyrimui palankius parodymus. Teigia, kad taip policijos pareigūnai ėmėsi įstatyme neleistinų priemonių. Pažymi, jog tai akcentuoja dėl to, kad taip buvo išgauti parodymai, kurių pagrindu vėliau buvo surašytas ATP protokolas, o bylą nagrinėjantis teisėjas vadovavosi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14389-15 medžiaga.
Nurodo, kad jį įtariamuoju apklaususi pareigūnė tvirtino, kad visi jo atlikti veiksmai yra fiksuoti policijos automobilio vaizdo registratoriaus pagalba, kur akivaizdžiai matoma, kas vairavo transporto priemonę, todėl neigti kaltę nėra jokios prasmės, o jis, pats įvykio aplinkybių neprisimindamas ir pasitikėdamas pareigūne, pripažino, jog vairavo automobilį, nors patikslino, jog dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Tvirtina, kad tokius parodymus davė tik dėl to, jog norėjo, kad greičiau baigtųsi jo apklausa, negalvodamas apie kilsiančias teisines pasekmes. Pažymi, kad tuo metu jautėsi blogai dėl galvos sumušimo ir abstinencinės būklės.
Tvirtina, kad liudytojų A. B., A. V. parodymai, alkotesterio parodymai, pareigūnės A. S. - Narštienės, VšĮ „Akmenės ligoninė“, VšĮ „Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro“ pateikti medicininiai dokumentai, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. policijos komisariato pateikti dokumentai neginčijamai įrodo, kad jis įvykio metu buvo tokios būklės, kad transporto priemonės negalėjo ir net nebūtų sugebėjęs vairuoti, o pristatytas į Akmenės r. policijos komisariatą alkoholio ir narkotinių medžiagų poveikyje buvo neadekvačios būsenos, todėl net negalėjo būti apklausiamas, o jo apklausos metu duoti parodymai turėtų būti pripažinti niekiniais. Teigia, kad parodymams, duotiems įtariamojo apklausos metu, įtakos turėjo ir pareigūnų patvirtinimas, kad viskas akivaizdžiai fiksuota vaizdo medžiagoje.
Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14389-15 metu 2015 m. kovo 11 d. daiktų apžiūros protokole yra fiksuota, kad nuo automobilio Jeep Cherokee dešinės priekinės sėdynės paimti mikroobjektai, tačiau iškilus abejonėms dėl asmens vairavusio automobilį, kaip nuo bėgių svirties ar vairo paimti pirštų antspaudus ar mėginius DNR tyrimui, nebuvo atlikti, tyrėjai nepaskyrė tyrimo ir nenustatė, ar ant automobilio sėdynės rasti mikroobjektai sutampa su jo, ar A. B. drabužių mikrodalelėmis, tyrimo metu drabužiai net nebuvo išimti. Tai rodo, apelianto nuomone, kad tyrimas atliktas nepilnai, nevisapusiškai ir neišnaudojus visų būtinų priemonių, daro prielaidas, kad dokumentai tiesiog buvo klastojami. Apeliantas sprendžia, jog tai, kad 2015-03-11 apžiūros protokolas, kurio metu iš transporto priemonės Jeep Cherokee buvo paimti mikroobjektai nuo sėdynės ir 2015-03-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas pildyti to paties pareigūno, t. y. A. S. –N. ir tuo pačiu laiku t. y. nuo 13:30 iki 14:10, rodo pareigūnų suinteresuotumą bet kokiomis priemonėmis ir būdais siekį su juo susidoroti, nes žinomas vietiniams policijos pareigūnams, o jo bet koks pasirodymas netinkamoje vietoje ir laiku, yra vertinamas kaip pažeidimas, jo atžvilgiu priimant procesinius sprendimus neatsižvelgiant į realius faktus, vadovaujantis prielaidomis, o jo pateikti faktai vertinami kaip gynybinė pozicija.
Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl asmens, vairavusio automobilį, tyrėjas apribojo tik formaliu A. B. apklausimu, o jis net nebuvo apklaustas, negalėjo nurodyti papildomų aplinkybių.
Dėl mobilaus ryšio telefono duomenų apeliantas tvirtina, kad nebuvo nustatinėjama, kokioms aplinkybėm esant A. B. skambino – ar iš jam, ar kitam asmeniui priklausančio telefon skambino, t.y. tvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nebuvo bandoma išsiaiškinti, kokiu mobilaus ryšio telefono numeriu konkrečiu momentu naudojosi A. B., o padarytos išvados palankios tyrimui, leidžiančios abejoti A. B. parodymų pagrįstumu. Pažymi, kad minėtomis išvadomis vadovavosi ir teismas, priimdamas 2015-09-02 nutarimą, cituodamas ikiteisminio tyrimo metu konstatuotą faktą, kad A. B. įvykio metu įvykio vietoje net negalėjo būti, nes Nr. 8-683-46103 abonentas laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 10, 14:57 val., iki 2015 m. kovo 11, 10:58 val., registravosi mobilaus ryšio bokšte Nr. F48A, kuris yra Šiauliuose. Tokiu atveju apeliantas kelia klausimą, kas gi buvo trečiasis asmuo, kuris važiavo automobiliu Jeep Cherokee, nes filmuotoje medžiagoje, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, apklausose, fiksuojama, kad transporto priemone važiavę trys asmenys, tačiau šių aplinkybių teismas nesiaiškino. Atsižvelgdamas į tai, V. B. teigia, kad būtent tyrimo metu nenustatytas asmuo vairavo transporto priemonę ir nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo.
Dėl iš tarnybinio automobilio pateiktos vaizdo registravimo filmuotos medžiagos, apeliantas nurodo, jog joje nėra fiksuotas ir nėra įmanoma įžiūrėti asmenį, vairavusį automobilį, matomi tik žmonių siluetai, negalima įžvelgti žmonių rūbų detalių. Sprendžia, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti daugiau, nei yra matoma filmuotoje medžiagoje. Todėl tvirtina, kad padarytos prielaidos, jog vairavo jis, yra nepagrįstos jokia faktine bylos medžiaga. Iš vaizdo medžiagos apeliantas sprendžia, jog transporto priemonė net nebuvo priartėjusi tokį atstumą, kad butų galima įžvelgti keleivio drabužius, tvirtina, kad nei vienas iš automobiliu važiavusių asmenų nevilkėjo drabužių, kurie būtų mėlynos ar žalios spalvos, kaip nurodė policijos pareigūnas R. S.. Pažymi, kad filmuotoje medžiagoje nepaneigiamai matosi, kad jis bėga nuo automobilio Jeep Cherokee kairės pusės galinės dalies, todėl policijos pareigūno R. S. teiginys, kad matęs jį bėgant nuo kairės pusės priekinių durelių, turėtų būti vertinamas kritiškai.
Nurodo, kad patys policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patikino, kad automobilyje Jeep Cherokee tamsiu paros metu įžvelgė keletą asmenų, vairuotojo veido nematė, todėl teismo padaryta išvada, kad būtent jis vairavo transporto priemonę, yra nepagrįsta, o darant minėtą išvadą buvo vadovautasi tik prielaida, nes transporto priemonėje buvusių asmenų viršutinių drabužių spalvos buvo panašios, buvo tamsu, o akinant automobilio šviesomis, vaizdas galėjo kisti.
Tvirtina, kad teismo nutarime nurodytas aplinkybes, jog jis (apeliantas) sulaikomas nurodė, jog jis vairavo automobilį, sakė bausti jį ir tvirtino, kad nesvarbu, kas dar buvo su juo, paneigia pareigūnės M. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji nurodė, jog sulaikytam asmeniui klausimų neuždavinėjo, jis jokių paaiškinimų nedavė, nes sąlygos buvo ekstremalios, buvo iškviesta operatyvinė grupė, nuo sulaikymo momento ji buvo su sulaikytu asmeniu, saugojo, o pareigūnas R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pačioje pradžioje sulaikytasis V. B. teigė, jog niekur nevažiavo, nieko nedarė.
Dėl galimo liudytojų A. B. ir A. V. suinteresuotumo duoti jam palankius parodymus, apeliantas kelia klausimą, kodėl A. B., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, negavęs tikrojo automobilio savininko, t. y. jo žmonos leidimo naudotis transporto priemone, matęs jo būklę ir suprasdamas, kokius administracinės teisės pažeidimus gali būti pripažintas padaręs, galėtų vis tiek norėti jam padėti? Teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, visai nesistengė išsiaiškinti abejonių, o turėjo iš anksto suformuotą nuomonę, todėl priėmė neobjektyvų sprendimą. Tvirtina, kad yra neginčijamai nustatytas asmuo 2015 m. kovo 11 d., 00.15 val., vairavęs automobilį Jeep Cherokee, nevykdęs policijos pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę ir pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, minėtas asmuo - A. B., kuris, turėdamas padorumo ir moralinės atsakomybės, pripažino padaręs pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės įgaliotas asmuo prašo palikti nepakeistą skundžiamą nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad teismas priėmė objektyvų ir teisiškai motyvuotą bei pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į neginčijamai nustatytas faktines įvykio aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog nubaustasis V. B. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., o būtent:
Akmenės r. PK pareigūnų R. S. ir M. K. 2015-03-11 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad 2015-03-11 patruliuojant automobiliu „ŠKODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 00:20 val. važiuojant keliu N. A. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iš jo, dideliu greičiu, atvažiuoja tamsios spalvos visureigis, švyturėliu pagalba siekė automobilį sustabdyti, automobiliui pristojus, sustojo ir jie, tačiau visureigio vairuotojas pradėjo važiuoti bei padidinęs greitį nuvažiavo Ventos miesto link, vijosi minėtą automobilį įjungę garsinį signalą, automobilis nestojo, didino greitį, pasinaudojant garsiakalbiu visureigio vairuotojo buvo reikalaujama sustabdyti transporto priemonę, kitaip gali ir bus panaudotas šaunamasis ginklas, į reikalavimą ir perspėjimą vairuotojas nereagavo, automobilį sumėtė, jis slydo į nuo kelio į pievą, privažiavus tarnybiniu automobiliu prie minėto visureigio, bandė užkirsti jam kelią, tačiau vairuotojas, padidinęs greitį, trenkėsi į tarnybinio automobilio priekinę dalį, po smūgio automobilis pavažiavo atgal ir bandė pasišalinti, jie iššoko iš tarnybinio automobilio, R. S. pribėgo prie visureigio išsitraukęs tarnybinį ginklą ir dar kartą perspėjo vairuotoją, jei nesustabdys transporto priemonės bus panaudotas šaunamasis ginklas, visureigiui bandant įsibėgėti, į visureigio padangas šovė keturi kartus, kadangi automobilis vis tiek nestojo ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) k. link, jie sekė jį iki (duomenys neskelbtini) sankryžos, kur pastebėjo visureigį įvažiavusį į (duomenys neskelbtini) namo gyventojams priklausančią gyvatvorę, pamatė iš automobilio išbėgusį jaunuolį, kuris bandė pasišalinti Tilto g., V. B. buvo sulaikytas, prieš jį panaudoti antrankiai, kiti du automobiliu važiavę asmenys nesulaikyti, jų tapatybės nenustatytos (24-25, 26 b. l.). Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai R. S. ir M. K. nurodė ir teismui, patikslindami, kad apžiūrėjus automobilį neliko abejonių, nes vairuotojo durelės buvo prispaustos prie gyvatvorės ir V. B. nebuvo kaip pabėgti, jis užtruko, kol išlipo iš automobilio, todėl nespėjo pabėgti, priešinosi, buvo panaudoti antrankiai, vejantis automobilį matė tris asmenis – du priekyje, vieną gale, V. B. nesakė, kas dar vyko kartu su juo (97-98, 110-111 b. l.).
Patikrinus ir įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo abejoti dėl V. B. kaltės, padarius ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.
Pažeidėjas neigia savo kaltę, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada ir atmetama V. B. iškelta versija, kad jis automobilio nevairavo, kadangi pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. V. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad jis automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo jo draugas A. B., prieštarauja byloje surinktiems duomenims, todėl vertintini kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad liudytojų policijos pareigūnų R. S. ir M. K. parodymai, jų tarnybiniai pranešimai laikytini objektyviais įrodymais, kadangi jie eismo įvykio aplinkybes nustatinėjo iš karto po įvykio. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad liudytojų A. B. ir A. V. parodymai, kad automobilį vairavo A. B., o ne nubaustasis V. B., kad įvykio metu A. B. buvo kartu su nubaustuoju ir blaivus, nenuoseklūs, neįtikinantys.
Nubaustasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas ignoravo liudytojo A. B. parodymus, todėl byla, jo manymu, išnagrinėta neišsamiai bei pažeidžiant įrodymų vertinimo principus. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad liudytojas A. B. įvykio vietoje nebuvo, nes byloje gauti duomenys patvirtina, kad įvykio metu, t.y. nuo 2015-03-10 14.57 val. iki 2015-03-11 10.58 val. A. B. mobilus telefonas registravosi mobilaus ryšio bokšte Nr.F48A, kuris yra (duomenys neskelbtini) (110 b. l., ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.01-1-14389-15). Dėl apeliacinio skundo argumento, jog bylos tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kokiu mobilaus ryšio telefono numeriu konkrečiu momentu naudojosi A. B., o A. B. įvykio metu savo telefoną buvo palikęs namuose, pažymėtina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą ir fiksuojant A. B. parodymus, A. B., teigdamas, kad prieš atvykimą skambino V. B., o vėliau jam galimai vairuojant automobilį ir vežant V. B. jam skambino draugas ir sakė, kad jau atvažiuoja jo pasiimti (50 b. l.), nenurodė, jog neturėjo savo telefono. Versiją, kad jis naudojosi draugo telefonu, A. B. pateikė tik teisme (100 b. l.), kas leidžia pagrįstai manyti, jog versija, kad A. B. paliko savo mobilaus ryšio telefoną namuose, o naudojosi draugo, buvo sukurta po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys atlikus sankcionuotą A. B. naudojamo abonento ir SIM kortelės jungimosi įvykio metu prie ryšio bokštų analizę. Be to, A. B. yra nubaustojo draugas, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti jo parodymų teisingumu ir nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nutarimo. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sprendžia, jog liudytojo A. B. parodymai pagrįstai apylinkės teismo vertinti kaip nepatikimi, kaip galimas siekis padėti V. B. išvengti administracinės atsakomybės.
Kaip minėta, tai, kad automobilį vairavo V. B., patvirtina liudytojų policijos pareigūnų R. S. ir M. K. parodymai, nustatyta aplinkybė, jog V. B. vengė sulaikymo taip pat nekelia abejonių.
Apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir kiti nubaustojo V. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai: nubaustojo aiškinimas, kad po įvykio iš automobilio jo draugas A. B., kuris, nubaustojo teigimu, vairavo automobilį, bei A. V. iš jo pasišalino ir prie automobilio paliko tik neblaivų nubaustąjį, kad V. B. buvo toks apsvaigęs, jog net nebūtų pajėgęs vairuoti automobilio, jog dėl didelio apsvaigimo jis visiškai neprisimena įvykio aplinkybių, o prisimena tik nuo to momento, kai pradėjo bėgti nuo policijos, kad nesiaiškintas A. B. motyvas prisiimti atsakomybę už jo padarytus pažeidimus, negali būti laikomi pagrįstais ir paneigiančiais byloje surinktus duomenis apie tai, kad būtent nubaustasis vairavo automobilį. Nubaustasis tuojau po įvykio pats pasakė, jog jis vairavo, ir, teismo nuomone, jam nustatytas girtumas - 1,85 promilės neduoda pagrindo manyti, kad jis buvo tokios būsenos, jog negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių ir juolab, vairuoti automobilio. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sustojus automobiliui V. B. iš jo išlipo ir tuoj pat bandė bėgti, o sulaikomas policijos pareigūnų aktyviai priešinosi, kas duoda pagrindą abejoti apelianto skundo teiginiais, kad jis visą laiką miegojo ant galinės automobilio sėdynės ir atsipeikėjo tik automobiliui sustojus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, V. B. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą laikyti niekiniu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.