Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1575-622/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-16
Bylos Nr.
2S-1575-622/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
E. V.
Kategorijos
  • 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1575-622/2010

Teisėjas Darius Kurpavičius Procesinio sprendimo kategorijos:

106.8.8.; 122.4.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko, rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. V. įgalioto asmens J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos E. V. įgalioto asmens J. S. atskirasis skundas civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenis Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolė Brigita Tamkevičienė. Pareiškėja E. V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-01 nutartimi atsisakė priimti apeliantės (pareiškėjos) E. V. įgalioto asmens J. S. atskirąjį skundą ir grąžino jį apeliantei E. V.

Teismas nurodė, kad vietoj pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą jai išvykus pasirašė jos įgaliotas atstovas J. S., tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo giminystės ryšį su pareiškėja ir aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Trūkstant minėtų įrodymų, J. S. negali būti laikomas tinkamu pareiškėjos atstovu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu E. V. įgaliotas asmuo J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, teismas netinkamai taikė teisės normas. Įstatymas numato, kad už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti. Priežastys, dėl ko procesinių dokumentų negali pasirašyti pati E. V., pateiktos ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, kurie yra pateikti teismui. Be to, tokiu atveju teismas turi nustatyti terminą trūkumų šalinimui, o ne grąžinti atskirąjį skundą pareiškėjui. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 56 straipsnio normą. Šiuo atveju klausimas nebuvo nagrinėjamas žodine tvarka ir E. V. nebuvo atstovaujama.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-02 nutartimi pareiškėjai E. V. nustatytas 14 dienų terminas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus (b. l. 4). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-11 nutartimi pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolė Brigita Tamkevičienė laikė nepaduotu ir grąžino jį E. V. (b. l. 7). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-01 nutartimi atsisakė priimti apeliantės (pareiškėjos) E. V. įgalioto asmens J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutarties ir grąžino jį apeliantei E. V. (b. l. 15).

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės (pareiškėjos) E. V. įgalioto asmens J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutarties ir grąžino jį apeliantei E. V.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir pan. (CPK 111, 114, 135 straipsniai).

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Apeliantas savo teisę pasirašyti procesinį dokumentą už pareiškėją grindžia jo su pareiškėja sudaryta pavedimo sutartimi. Taip pat apylinkės teismui pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo buvo nurodyta, kad E. V. yra išvykusi į užsienį, dėl šių aplinkybių ji suteikė visas teises jai atstovauti visose institucijose bei atlikti būtinus veiksmus jai išvykus (b. l. 12-13).

Tačiau CPK 56 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti atstovais teisme pagal pavedimą. Kiti asmenys atstovais gali būti tik kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais (CPK 56 straipsnio 2 dalis). Pavedimo sutartimi negalima įgaliotiniui suteikti, o įgaliotinis negali įgyti daugiau teisių, nei atstovui pagal pavedimą numato įstatymas, t. y. konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju pavedimo sutartis negali būti pagrindu netaikyti CPK 51 straipsnio 1 dalies apribojimų savarankiškam atstovavimui teisme. Vykdydamas pavedimo sutartį apeliantas gali įgaliotojos naudai sudaryti sutartį su advokatu ar advokato padėjėju ir kartu su jais ginti įgaliotojos teises ir teisėtus interesus teisme.

Pažymėtina, kad CPK 111 straipsnio 5 dalies nuostata, jog už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento, taikytina tik tais atvejais, kai pats byloje dalyvaujantis asmuo negali pasirašyti dėl ligos ar fizinio trūkumo. Visais kitais atvejais įstatyme numatytas atstovavimo institutas (CPK 51–60 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas