Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. S., T. B., L. V. patikslintą ieškinį atsakovams K. G., R. G., A. G., R. B., UAB „Art Villa“, A. K. B., atstovaujamai įstatyminės globėjos J. L., J. M., A. M., T. M., tretiesiems asmenims V. B., A. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovų atstovė palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog ieškovai ketina rengti privataus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – ginčo žemės sklypo atidalijimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-05-12 įsakymu Nr. 30-870 „Dėl sklypų Nr. 3-13, 8A,9A Ožkinių g. ir sklypų Ožkinių g. 42, 67, 87, 95, 97, 103, 105, 113, 117, 119, 121,125, 127 duomenų nustatymo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis, nustatė laisvų natūra grąžinamų kitos paskirties žemės sklypų duomenis, tame tarpe ir 9154 kv.m. žemės sklypo plotą, jo ribas, taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (T.1, b.l. 116-123). Ginčo žemės sklypas pateko į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, todėl ginčo žemės sklype buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra rėžinio kaimo pretendentams. Vilniaus apskrities viršininkas 2007-12-10 įsakymu Nr. 23-13596-(01) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio Ožkinių kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir pagal jų pateiktą tarpusavio susitarimą tenkančių žemės sklypo dalių patvirtinimo“ patvirtino pridedamą pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) žemę sąrašą. Minėtame sąraše įrašyta L. M., kuri yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, turinti teisę į 0,0293 ha ploto ginčo žemės sklypo dalį (T.1, b.l. 139-141). Vilniaus apskrities viršininkui 2007-12-23 sprendimu atkūrus L. M. nuosavybės teises į buvusio savininko S. B. nekilnojamojo turto dalį, ji tapo ginčo žemės sklypo dalies bendrasavininke. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog L. M. yra mirusi 1992-01-15, o palikimą, atsiradusį po jos mirties pagal 1997-11-13 paveldėjimo teisės liudijimą lygiomis dalimis priėmė mirusiosios sutuoktinis J. M., dukra A. M., sūnus T. M.. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, jog atsakovai J. M., A. M. ir T. M. iki šiol nėra įregistravę savo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypo dalį viešajame registre, todėl registre iki šiol nurodyta, kad sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomai Nacionalinės žemės tarnybos. Ieškovai, vadovaudamiesi minėtu Nekilnojamojo turto registro išrašu buvo įtraukę į bylos nagrinėjimą atsakovu Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau paaiškėjus, jog minėtai žemės sklypo daliai yra atkurtos nuosavybės teisės, ieškovų prašymu netinkamas atsakovas - Nacionalinė žemės tarnyba pakeistas tinkamais atsakovais - J. M., A. M. ir T. M..

Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog visi ieškovai – K. S., T. B., L. V., M. B. ir Z. S. bendrai valdo 0,8295 ha, o tai sudaro 90,62 proc. viso žemės sklypo ploto, o likusi žemės sklypo dalis – 0,0859 ha (9,38 proc.) priklauso atsakovams. Bylos nagrinėjimo metu gautas ieškovų K. S., T. B., L. V. patikslintas prašymas pakeisti netinkamą šalį tinkama, t.y. pašalinti atsakovę M. M. bei ieškovus M. B. ir Z. S. iš civilinės bylos Nr. 2-1628-872/2016 nagrinėjimo. Ieškovai nurodė, jog atsakovė M. M. 2015-12-18 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5421 pardavė jai priklausiusį žemės sklypą tretiesiems asmenims A. B. ir V. B., o ieškovai M. B. ir Z. S. 2016-02-25 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SK-1868 pardavė savo žemės sklypo dalis ieškovui K. S.. Teismas 2016-03-16 nutartimi nutarė nelaikyti M. M., M. B. ir Z. S. civilinėje byloje Nr. 2-1628-872/2016 dalyvaujančiais asmenimis. Be to, ieškovų prašymu teismas 2016-02-05 nutartimi atsakovų V. B. ir A. B. procesinę padėtį iš atsakovų pakeitė į trečiuosius asmenis ieškovų pusėje.

Atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškovų ieškinį, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas T. M. teigė nesutinkantis su ieškovų reikalavimu. Nurodė, jog jis nebuvo visiškai informuotas ir supažindintas su rengiamu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Nesutiko su jam tenkančia sklypo dalimi ir jos dydžiu.

Byloje pagal ieškovų paaiškinimus nustatyta, jog tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių nėra sutarimo dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo, todėl ieškovai parengė žemės sklypo padalijimo projektų schemas dėl žemės sklypo padalijimo ir atidalijimo jį formuojant į atskirus kitos paskirties žemės sklypus. Nors ieškovai teigė, jog geranoriškai atsakovams teikė visus įmanomus pasiūlymus, kaip būtų galima atidalinti žemės sklypą, tačiau atsakovai niekaip neišsirenka jiems tinkamo varianto, taip pat teigė, jog atsakovams buvo pasiūlytas net ne vienas, o trys sudaryti sklypo padalinimo projektai, tačiau ieškovai nepateikė į bylą jokių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų, t.y. nepateikė įrodymų, jog atsakovams buvo žinomi ieškovų ketinimai atitinkamai pertvarkyti ginčo žemės sklypą ir kad jie buvo supažindinti su byloje pateiktais ginčo žemės sklypo padalinimo projektais (CPK 178 str.). Priešingai, atsakovas T. M. teismo posėdyje teigė, jog jam visiškai nieko nežinoma apie ieškovų ketinimus rengti žemės sklypo atidalijimo projektą.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą iniciavę asmenys, žemės sklypo savininkai <...>. Žemės įstatyme (40 str.)., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (32 p.) yra įtvirtintas racionalumo principas, jog teismas privalo atsižvelgti į visų žemės sklypo bendraturčių interesus.

Minimu atveju, pagal byloje pateiktus 2006-01-25 Žemės sklypo kadastro, 2005-12-13 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto duomenis nustatyta, jog ginčo žemės sklype yra nustatytos specialios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos – elektros linijų apsaugos zona – 800 v. m., dujotiekių apsaugos zona – 100 kv. m., saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje – 200 kv. m., ryšių linijų apsaugos zona – 450 kv.m., taip pat 3098 kv.m. servitutas tinklams prižiūrėti (T. 1, b.l. 127-130). Pagal bylos duomenis ginčo žemės sklype yra 2007-01-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-322-01 nustatytas 3098 kv.m. ploto, žemės plane M 1;1000 pažymėtas skaičiais 6,7,8,9,10,13,20,16,17,18,21,22 žemės servitutas tinklams prižiūrėti (T. 1, b.l. 131-132). Pagal ieškovų siūlomą projektą Nr. 6 minėtas žemės servitutas tinklams prižiūrėti didele dalimi atitektų atsakovams (T. 1, b.l. 131-134). Žemės sklypo savininko nuosavybės teisė dėl servituto nustatymo tampa ribota (CK 4.9, 4.111 str.). Taigi, ieškovai siekia atsidalyti žemės sklypą geriausioje suformuoto žemės sklypo vietoje, kitiems bendraturčiams paliekant žemės sklypo dalį, kuri natūraliai yra mažesnės vertės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jo dalį iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.).

Minimu atveju, pagal ieškovų į bylą pateiktus duomenis darytina išvada, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jie teikė atsakovams pasiūlymus dėl rengiamo projekto, jog atsakovams buvo žinomi ieškovų ketinimai atitinkamai pertvarkyti ginčo žemės sklypą ir kad jie buvo supažindinti su byloje pateiktais ginčo žemės sklypo padalinimo projektais (CPK 178 str.). Ieškovai pateikė teismui reikalavimą patvirtinti jų parengtą planą, kuriame įrašyti atsakovai, kurie nebėra byloje dalyvaujančiais asmenimis (pvz., Lietuvos Respublika kaip 0,00250 ha sklypo savininkas). Taip pat pažymėtina, jog ieškovai neprašė pripažinti jiems teisės rengti sklypo plano be kitų bendraturčių sutikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovai turi teisę reikalauti atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau šią teisę turi įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu, nepažeisdami kitų bendraturčių teisėtų interesų. Kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuota, jog ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas atitinka teisės aktų nuostatas ir yra priimtiniausias, todėl ieškovų ieškinys atsakovams yra atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.5 str., 4.80 str., CPK 178, 185 str.).

Iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 52 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškovų K. S., T. B., L. V. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybės naudai 52 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.