Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2017-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-676-389/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-09-08
Bylos Nr.
1-676-389/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44217-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Kaltinamasis
M. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-676-389/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44217-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.; 1.2.5.4.1.; (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 8 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmę atlikęs, kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. L. 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 12.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas penktojo aukšto balkone, grasino nužudyti savo buvusią sutuoktinę J. L., su kuria gyvena kartu kaip sugyventiniai, sakydamas, kad išmes pro balkoną, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamasis M. L. 2017 m. birželio 30 d., apie 17.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – sūnų D. L., t. y. ginčo metu tyčia vieną kartą ranka sudavė D. L. į galvą, šiais savo veiksmais padarė jam dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo sūnaus D. L. sveikatą ir sukelė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. L., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su savo žmona J. L. jie kartu gyvena 33 metus. Jie yra oficialiai išsiskyrę apie 15 metų. Tačiau kartu ir toliau gyvena, veda bendrą ūkį, kaip vyras ir žmona. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyvena, yra nepadalintas. Jis yra jų abiejų. Jie sutardavo. Aišku būdavo, kad ir apsipykdavo kaip ir kiekvienoje šeimoje. Jis anksčiau dirbo, išgerdavo tik savaitgaliais. Jam šią vasarą atsirado skrandžio opa. Vaistai jam nepadėjo. Todėl norėdamas numalšinti skausmą, jis pradėjo ištisai gerti degtinę. Būdavo, kad ir padaugindavo, pradėdavo namuose triukšmauti. Žmona ant jo dėl to pykdavo, nes norėdavo namuose tvarkos. 2016 m. rugsėjo 17 d., ryte, namuose išgėrė degtinės. Išgėręs dar šiek tiek numigo. Jie gyvena dviese, todėl namuose daugiau nieko nebuvo. Galėjo būti apie 12.00 val., kai jis pradėjo žmonai priekaištauti dėl to, kad ji namuose nebuvo apie 10 dienų, namuose ji nebemiega. Ji jam liepė nustoti gerti. Jis jai pasakė, kad turi gerti, nes jam skauda skrandį ir negali net valgyti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. J. L. jam pasakė, kad iškvies policiją ir norėjo išeiti iš buto. Jis jai pasakė, kad jokios policijos nebus ir užrakino buto duris. Žmona jas norėjo atsirakinti, bet jis jai neleido ir nutempė ją nuo buto durų. Tada ji nuėjo į balkoną. Jis, norėdamas dar labiau įbauginti ją, pasakė, kad ją išmes iš balkono. Kaip tiksliai tai pasakė, nepamena. Fizinio smurto nenaudojo. Norėjo, kad ji išsigąstų ir nekviestų policijos. Matė, kad J. L. buvo išsigandusi. Norėdamas dar labiau ją pagąsdinti, jis užsuko balkono duris. Tada išgirdo, kad kažkas rakina buto duris. Jis pasakė, kad nelįstų į jo butą, nes jis jų nekvietė. Jis išgirdęs, kad ir toliau kažkas laužiasi į jo butą, pasiėmė koridoriuje buvusį kirvį ir pasakė, jei toliau brausis bus blogai. Kirvis namuose buvo padėtas kapoti šuns kaulams. Jis iš pradžių nesuprato, kad buto duris rakina policijos pareigūnai. Koridoriuje buvo tamsu, matė tik žmonių siluetus. Pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Dėl to, kad grasino J. L. jis labai nuoširdžiai gailisi. Jos jis atsiprašė, jie susitaikė. Degtinės nebegeria, kartais išgeria kokį bokalą alaus. Stengiasi namuose nebetriukšmauti ir nebenervinti žmonos. Be to, 2017 m. birželio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, tačiau galėjo būti 30 d., jis susipyko su sūnumi D. L., nes jis, jo žmonos J. L. teigimu, buvo paėmęs jo banko kortelę. Be to, tądien pykosi dėl sūnaus automobilio. Kadangi sūnus jam negrąžino kortelės, jis buvo paėmęs jo automobilį. Jis labai supyko dėl tokio savo sūnaus elgesio, todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą ranka sudavė sūnui į veidą. D. L. jam sudavė į ausį, tačiau kuriuo metu, jis neprisimena. Jis sūnui D. L. dėl suduoto smūgio jokių pretenzijų neturi, gali būti, kad jis jam sudavė gindamasis. Jis po įvykio ant sūnaus veido jokių smurto žymių nepastebėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Iš pradžių neprisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, nes buvo labai supykęs dėl sūnaus poelgio, manė išvengs už tai atsakomybės (b. l. 43-45, 47-49, 119-120, 122-123, 126-127).

Be kaltinamojo M. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios J. L. parodymais, iš kurių matyti, kad ji su M. L. yra išsiskyrusi nuo 1999 m. Jie gyvena tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Skyrybų metu, butas nebuvo padalintas. Jis veda ydingą gyvenimo būdą, niekur nedirba, vartoja alkoholinius gėrimus. Jis yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau niekur nesigydė. Kartais būna dienų, kai M. L. būna blaivus, tada jis šiek tiek duoda pinigų sumokėti mokesčiams už butą, galima su juo normaliai pasikalbėti. Būdamas neblaivus, M. L. dažnai namuose triukšmauja, keikiasi, išvadina ją negražiais žodžiais, gąsdina, sakydamas, kad ji negyvens, išskris iš balkono be parašiuto. Jis tą patį per tą patį pastoviai kartoja, būdamas neblaivus. Blaivus taip nekalba, nors būna mažai tokių dienų, kad jis negertų. M. L. ne kartą prieš ją buvo panaudojęs fizinį smurtą, jam atrodo, kad dėl to 2008 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai ji nuo jo nebe apsigina, tada kviečiasi pagalbos. 2016 m. rugsėjo 17 d. M. L. sugrįžo į namus neblaivus, kiek ji žino jis gėrė netoliese esančioje aludėje. Grįžęs jis numigo, pavalgė ir pradėjo prie jos kabinėtis. Galėjo būti apie 12.00 val. Jis pradėjo jai tampyti už rūbų, sakė jai nusirengti. Jis norėjo su ja lytiškai santykiauti, tačiau ji nenorėjo, nes jis buvo neblaivus. Ji pradėjo vaikščioti aplink stalą, jis jai ėjo iš paskos. Pamatė, kad yra užrakintos buto durys, norėjo jas atsirakinti, tačiau jis jai neleido, ją sugriebęs už rūbų, nutempė nuo durų, skausmo nepajautė. Ji, norėdama nuo jo pabėgti ir išvengti konflikto, nuėjo į balkoną. Jai einant į balkoną, kažkuriuo tai momentu jis jai pasakė „nu dabar tai tau bus, tau niekas nepagelbės“. Jai nuėjus į balkoną, jis jai pasakė: „dabar skrisi iš balkono, niekas tau nepagelbės“, užsuko balkono duris iš kambario pusės ir nuėjo. Ji buvo labai išsigandusi, M. L. buvo neblaivus, jo buvo tokia būsena, kad nežinia, ką jis jai galėjo tuo momentu padaryti, nes jis yra ir anksčiau prieš ją smurtavęs. Tuo momentu ji labai buvo išsigandusi, todėl, būdama balkone, iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams ir pradėjus skambinti į duris, M. L. atsuko balkono durų rankeną ir ją išleido. Jis neatrakino buto durų, jų atrakinti neleido ir jai, nes nenorėjo įsileisti policijos pareigūnų. Jis pradėjo sakyti: „kas čia pas mane veržiasi į butą“ ir nuėjo į kitą balkoną pasiimti kirvio. Ji tuo tarpu policijos pareigūnams pasakė, kad išmes buto raktą pro balkoną ir jį išmetė. Pradėjus policijos pareigūnams rakinti buto duris, M. L. rankose laikydamas kirvį, pasakė „kas pirmas, tas ir gaus“. Įėjus policijos pareigūnams, ji užsidarė savo kambaryje ir daugiau nieko nematė. Pareigūnai M. L. sulaikė. Civilinio ieškinio byloje nereiškė (b. l. 26-29).

Liudytojo A. R. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. rugsėjo 17 d. dirbo ekipaže su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu Ž. S.. Apie 12.00 val., iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras muša savo buvusią žmoną. Nuvykus nurodytu adresu, jų į butą niekas neįleido. Moteris, būdama bute, jiems prie durų pasakė, kad buto raktą išmes pro langą. Jie atsirakino buto duris. Prie durų stovėjo, kaip vėliau paaiškėjo, M. L.. Jis rankoje laikė kirvį ir juo užsimojęs, kiek pamena, jiems pasakė, kad į jo butą jie neįeis. Jie jo prašė kirvį padėti ant žemės. Jis jų neklausė, todėl jo kolega panaudojo elektrošoką. Jį sulaikė. Tada išėjo iš kambario nukentėjusioji J. L.. Ji paaiškino, kad grįžęs namo, neblaivus buvęs sutuoktinis norėjo su ja lytiškai santykiauti. Fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, ji išsigandusi užsidarė balkone. Tada jis pagrasino ją išmesti pro balkoną, ji išsigandusi paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Matėsi, kad moteris buvo sutrikusi, išsigandusi. M. L. jie pristatė į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpas, esančias Panevėžyje, Senamiesčio g. 100, tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (b. l. 33-34).

2016 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) aukštų name, pažymėtame (duomenys neskelbtini) numeriu. (duomenys neskelbtini) 5 aukšte, vakarinėje namo pusėje. Įėjus į butą, patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra spinta. Už spintos-durys į kambarį su balkonu. Viduryje koridoriaus vakarinėje sienoje yra durys į kitą kambarį su balkonu. Pietinėje koridoriaus pusėje yra durys į virtuvę ir svetainę, rytinėje pusėje – į vonią ir tualetą. Koridoriuje, prie vakarinės sienos yra dvivietė išskleidžiama sofa, į kurią atremtas dviratis. Balkono durys yra plastikinės, rakinamos tik iš kambario vidaus rankine pagalba. Viso buto patalpose vyrauja minimali netvarka. Apžiūrėjus visą butą, grumtynių pėdsakai neužfiksuoti, visi daiktai bute padengti dulkių sluoksniu, yra savo vietose ir neišvartyti ar išstumdyti. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 7).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. R. 2016 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 12.08 val., iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus sugyventinis M. L. muša savo sugyventinę J. L.. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. L.. Įvykio vietoje nustatyta, kad grįžęs į namus, neblaivus sugyventinis M. L. pradėjo priekabiauti prie savo sugyventinės J. L., reikalavo santykiauti. Smurtą patyręs asmuo – J. L. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai sugyventinis M. L. reikalavo, jog ji su juo santykiautų lytiškai, tačiau ji nuo jo pabėgo į balkoną ir, jame užsidariusi, laukė policijos. Smurtą galintys rodyti požymiai nefiksuoti. Nefiksuota, ar smurto atvejų yra buvę anksčiau. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, neužfiksuota. Ką aiškino M. L., neužfiksuota. M. L. sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje M. L. laikė rankoje kirvį, buvo juo užsimojęs, bandė panaudoti prieš pareigūnus, todėl buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser X26“, spec. priemonė – antrankiai, kovinių imtynių veiksmai (b. l. 21-22).

Asmens blaivumo testu Nr. 8326, iš kurio matyti, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., 12.53 val., M. L. nustatytas 1,99 promilių girtumas (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Tuo tarpu kaltinamojo M. L. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiojo D. L. parodymais, iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 30 d., apie 17.15 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo kartu gyvenantis tėvas M. L., kuris jam pradėjo reikšti pretenzijas, kad pavogė banko kortelę. Jis paaiškino, kad banko kortelės neėmė. Tėvas jam vieną kartą sudavė į dešinį smilkinį. Smūgio metu juto fizinį skausmą. Jis gindamasis vieną kartą sudavė tėvui. Kur tiksliai pataikė, nepamena, jam atrodo, kad į krūtinę. Taip pat pastūmė tėvą. Jis atsitraukė nuo tėvo. Tėvas nuėjo į virtuvę ir pasiėmė peilį. Jis pabėgo iš buto ir paskambino policijai. Tėvas dėl 2017 m. birželio 30 d. jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto atsiprašė, jis jam atleido, pretenzijų dėl šio įvykio tėvui neturi. Civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad procesas baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (95, 97-98, 100).

Liudytojos J. L. parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena kartu su savo sūnumi D. L. ir buvusiu sutuoktiniu M. L.. 2017 m. birželio 30 d. buvo namuose apie 17.00 val. ji kartu su sūnumi jo kambaryje. Sūnus sėdėjo prie kompiuterio, o ji-ant sofos, kalbėjosi. Netrukus į namus grįžo girtas M. L., jis atėjo pas juos į kambarį. M. L. keikėsi. Ką jis tiksliai sakė, neprisimena, neįsidėmėjo. M. L. priėjo prie D. L. ir jam sėdinčiam ranka vieną kartą sudavė į veidą. Po suduoto smūgio D. L. atsistojo ir sudavė M. L. arba jį pastūmė. Ji tiksliai negali pasakyti, sudavė D. L. tėvui ar jį pastūmė, nes nepastebėjo. Ji puolė skirti sūnaus ir jo tėvo. D. L. atsitraukė toliau nuo tėvo. M. L. nuėjo į virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį ir ėjo link jų kambario. D. L., pamatęs, kad tėvas ateina su peiliu, išėjo į koridorių ir apie įvykį pranešė policijai. Eidamas M. L. kažką sakė, tačiau ką, ji nepamena (b. l. 108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 3 d. specialisto išvada Nr. G 710/2017(05), iš kurios matyti, kad dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimas D. L. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017 m. birželio 30 d.. Sužalojimas D. L. padarytas vienu smūgiu. Sužalojimas D. L. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. M. L. veiksmai sukėlė D. L. fizinį skausmą. D. L. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 106).

2017 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra centrinėje Panevėžio miesto dalyje, (duomenys neskelbtini) yra monolitinis, trylikos aukštų, vienos laiptinės, (duomenys neskelbtini)yra namo penktajame aukšte. Butas trijų kambarių, su virtuve, wc ir vonia. Vaikų kambarys yra 12 kv. metrų ploto. Kambario vakarinėje sienoje yra langas, durys į balkoną. Prie lango yra rašomasis stalas, šalia jo-kėdės, lentyna. Prie sienos yra spinta, sofa– lova, fotelis. Viduryje yra stalas su kompiuteriu bei monitoriumi. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, nusikalstamos veikos pėdsakai neužfiksuoti (b. l. 87).

2017 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2017 m. birželio 30 d., 17.22 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje, neblaivus vyras grasina peiliu. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. L.. Įvykio vietoje nustatyta, kad neblaivus M. L. buitinio konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė sūnui D. L., gyvenančiam kartu. Smurtą patyręs asmuo – D. L. paaiškino, kad smurtas pasireiškė vienu smūgiu jam į dešinį smilkinį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai nefiksuoti. Fiksuota, kad smurto atvejų yra buvę ir anksčiau. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, neužfiksuota. M. L. paaiškino, kad reikia namiškius paauklėti, pagąsdinti, kad jį gerbtų. M. L. buvo pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo kamerą. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą, M. L. elgėsi agresyviai, šūkavo, piktinosi namiškiais ir policijos darbu (b. l. 89-90).

Asmens blaivumo testu Nr. 8979, iš kurio matyti, kad 2017 m. birželio 30 d., 17.56 val., kaltinamajam M. L. nustatytas 1,40 promilių girtumas (b. l. 91).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo M. L. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodytu metu namuose, būdamas penktojo aukšto balkone, grasino nužudyti savo buvusią sutuoktinę J. L., sakydamas, jog išmes pro balkoną, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, visi prieš tai išvardinti įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis M. L. taip pat padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodytu metu namuose smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – sūnų D. L., ginčo metu tyčia vieną kartą ranka sudavė jam į galvą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo sūnaus sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Todėl M. L. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis M. L. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 151-153). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis M. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis M. L. teisiamas antrą kartą, ankstesnis teistumas išnykęs, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą (b. l. 133-134), administracine tvarka anksčiau kelis kartus baustas, tačiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi (b. l. 139-140), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 144), nedirbantis (b. l. 149, 150). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomas ir BK 140 straipsnio 2 dalies bei 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas švelnesnes bausmės rūšis – laisvės apribojimus, nustatant terminus, trumpesnius nei šių bausmių rūšies vidurkis ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, paskiriant atitinkamą įpareigojimą ir draudimą, kurie padarys teigiamą įtaką M. L. elgesiui. Būtent tokios rūšies bausmės, teismo vertinimu, yra tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis M. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš savo artimąjį giminaitį – sūnų D. L., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo M. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 17 d., 12.45 val., iki 2016 m. rugsėjo 19 d., 11.50 val., ir nuo 2017 m. birželio 30 d., 17.00 val., iki 2017 m. liepos 2 d., 13.21 val. (4 paros) (b. l. 38-40, 112-116).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 128-129) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, nubausti:

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant M. L. visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant M. L. visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti M. L. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. L. visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei uždraudžiant jam visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant M. L. visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei uždraudžiant jam visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo M. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 17 d., 12.45 val., iki 2016 m. rugsėjo 19 d., 11.50 val., ir nuo 2017 m. birželio 30 d., 17.00 val., iki 2017 m. liepos 2 d., 13.21 val. (4 paras) ir laikyti, kad M. L. yra atlikęs 8 (aštuonias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Gražina Kazilionienė