- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- e1-2216-1033/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23270-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- G. Č.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, – 58 MGL (2 900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 68, 67, 72 straipsniais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Č. 2021 m. liepos 12 d. apie 20.27 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,45 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. Č. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes pagal Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį jam yra atimta teisė vairuoti iki 2021 m. spalio 11 d. Automobilis „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugei Z. S., kuri šiuo metu yra Vokietijoje, o automobilį paliko jam prižiūrėti. Automobilį prižiūrėjo, iki įvykio juo nesinaudojo. 2021 m. liepos 12 d. apie 17.00 val., grįžtant iš darbo, užėjo į barą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur išgėrė apie 750 ml alaus ir 100 g degtinės, tada ėjo namo. Eidamas nusprendė užvesti automobilį „Alfa Romeo“, kuris stovėjo automobilių aikštelėje prie parduotuvės adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Įsėdęs į automobilį užsivedė ir pavažiavo apie 50 metrų iki namo (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelės, kur bandė priparkuoti automobilį ir automobiliu kliudė kitą automobilį. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 60).
Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 12 d. apie 20.20 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgirdo keistą garsą. Girdėjosi kaip gazuoja ir traška automobilis, gazavimas buvo stiprus. Išėjęs į balkoną pamatė sidabrinį automobilį įsirėmusį į priešais stovintį tamsiai pilką automobilį. Iš balkono negalėjo matyti valstybinių numerių, todėl nutarė išeiti pasižiūrėti į kiemą. Kieme pamatė, kad sidabrinio automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis važiavo toliau aikštele. Paskambino 112 ir bekalbant su operatore minėtas automobilis kliudė pilkos spalvos automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iškvietęs policijos pareigūnus filmavo neblaivų vairuotoją, kuris buvo apie 50 metų amžiaus, labai ryškiais marškinėliais, akivaizdžiai neblaivus, nes lingavo galva, negalėjo perjungti pavaros, buvo prisimerkęs, kai atidarė dureles sklido alkoholio kvapas. Vaizdo įraše matosi, kaip vyras juda automobiliu. Šis vyras yra kaimynas iš kito namo ir ne pirmą kartą vairuoja automobilį neblaivus. Vaizdo įrašą iš savo telefono pateiks po apklausos (b. l. 11-12).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 12 d. 20.27 val. privatus fizinis asmuo pranešė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme, pilkos spalvos automobilis ką tik atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Neblaivus vairuotojas išlipęs šlapinasi prie automobilio, vos pastovi. Pro langą neįžiūri valstybinių numerių, prašo paskubėti (b. l. 7-8).
Neblaivumo nustatymo aktas ir asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad 2021 m. liepos 12 d. G. Č. 20.46 val. nustatytas 3,45 promilių girtumas, 21.15 val. – 3,69 promilių girtumas. Prietaisų paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 15-19).
Iš transporto priemonės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti jo išoriniai sugadinimo požymiai: apibraižytas visas kėbulas, įvairiose vietose matomi įlenkimai, skilęs priekinis vairuotojo pusės langas, matosi švieži apibrozdinimai ant priekinio bamperio. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 20-26).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir leidimas atsiimti transporto priemonę patvirtina, kad automobilis „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 12 d. buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127. 2021 m. liepos 13 d. leista G. Č. atsiimti automobilį (b. l. 28-30, 46).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2002 m. sausio 17 d., valdytojas-savininkas Z. S. (b. l. 35).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją automobilio „Alfa Romeo“ 2002 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. birželio mėnesį buvo 1 000 Eur su PVM (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog G. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. liepos 12 d. apie 20.27 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,45 promilių girtumas. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo G. Č. ir liudytojo A. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas, asmens patikrinimo alkotesteriu rezultatai, vaizdo įrašas.
G. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo G. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
G. Č. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 82).
Skirdamas bausmę G. Č., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kilusius padarinius (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą), į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką (buvo paskirta bausmė – bauda), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka, nuobaudos galioja), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant jos dydį artimą vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Skirti švelnesnę bausmę – baudą nėra pagrindo, nes nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaip matyti iš ankstesnio teistumo, kaltinamajam paskirta baudos bausmė nebuvo veiksminga ir nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. Č. prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti G. Č. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams. Bylos duomenimis G. Č. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).
Kaltinamasis G. Č. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ji atimta, vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 13 d. (b. l. 64).
Taip pat prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš G. Č. konfiskuotino turto (automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 1 000 Eur su PVM.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad automobilis „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini,) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – Z. S.. Byloje nėra duomenų, kad Z. S. būtų žinojusi, jog jai priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „Alfa Romeo“ 2002 metų gamybos vidutinė vertė 2021 m. birželio mėnesį buvo – 1 000 eurų su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiojo asmens (Z. S.) teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. Č. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1 000 eurų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Ikiteisminio tyrimo metu G. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 12 d. 21.45 val. iki 2021 m. liepos 13 d. 12.04 val. (b. l. 52, 54), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
G. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62, 64) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu (voke prie bylos galinio viršelio) paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 48 parų areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 32 (trisdešimt dvi) paras arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 12 d. 21.45 val. iki 2021 m. liepos 13 d. 12.04 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 31 para arešto.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą G. Č. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas paieškos atveju).
Paskirti G. Č. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 13 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš G. Č. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1) jis, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių – pataisos namus (A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką vykdo policija;
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.