Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-512-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
1S-512-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-07-1-00102-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Advokatai
Vytautas Sirvydis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-512-319/2017Teisminio proceso Nr.1-07-1-00102-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. (toliau – ir pareiškėjas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vytauto Sirvydžio (toliau – ir atstovas) skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamiesiems priklausantį turtą, terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama pagal 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 4 dalyje.Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., skirtą kaltinamojo K. S., turtui: AB „Swedbank“ banko sąskaitai (duomenys neskelbtini) su jame esančia 2 259.30 Eur suma ir naudojimąsi bei disponavimą piniginėmis lėšomis, jeigu pinigų bus pervesta į šią sąskaitą; žemės sklypui su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), žemės sklypu (unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), sodo pastatu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), garažu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo statiniams (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), apribojant naudojimąsi ir disponavimą nurodytu turtu; pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams. Turto saugotoju paskirtas AB „Swedbank“, Konstitucijos pr. 20A, Vilnius – piniginėms lėšoms, susijusioms su šio banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) – nekilnojamajam turtui (žemės sklypui su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ). Taip pat pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. skirtą UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtui: žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ); žemės sklypui su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatu-gyvenamuoju namu (unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigta statyba. Turto saugotoju paskirtas VĮ „Registrų centras“. Skunde apygardos teismui pareiškėjas K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria šiam pratęstas laikino nuosavybės teisių į jo turtą – pinigines lėšas banke bei nekilnojamąjį turtą, apribojimas, uždraudžiant jam šiuo turtu naudotis ir disponuoti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad visų pirma skundžiama nutartis yra neteisėta, nes iš jos negalima suprasti, kokiam terminui – 3 mėnesiams ar pusei metų pratęstas šis terminas. Pareiškėjas apylinkės teismo nutartį laiko nepagrįsta ir dėl to, jog teismas nurodė, kad pratęsia laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą prokuroro nutarimu, tačiau pažymi, kad jis šį nutarimą apskundė ir ikiteisminio tyrimo teisėjas jo skundą iš dalies tenkino bei pakeitė nutarimą panaikindamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą daliai piniginių lėšų, esančių K. S. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant K. S. per mėnesį disponuoti bendrai šioje sąskaitoje pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydžio. Pareiškėjo nuomone, teismas, pratęsdamas šios procesinės prievartos priemonės terminą, turėjo palikti tas pačias sąlygas ir negalėjo iš naujo nustatyti tokių apribojimų, kurie prieš tai buvo sušvelninti. Jam taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. S. nepagrįstu ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, liudijančios, kad už galimai nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą turi atlyginti ne jis, o juridinis asmuo, kuriam buvo pervesti Kėdainių rajono savivaldybės pinigai už atliktus statybos rangos darbus. Apie tai byloja ir sprendime UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukti kaip civilinį atsakovą esanti nuoroda į tai, jog bendrovė yra materialiai atsakinga už pareiškėjo veiksmus. Kėdainių rajono savivaldybė byloje pareiškė ieškinį bei buvo pripažinta civiliniu ieškovu dėl 112 846,06 Eur turtinės žalos atlyginimo. Todėl visiškai akivaizdu, jog veiklą sėkmingai vykdanti bendrovė nuosavo turto turi daug daugiau nei civilinio ieškovo pareikštasis 112 846,06 Eur ieškinys. Jo sąskaitoje esantys 2 259,30 Eur yra vienintelės legalios pareiškėjo pajamos, o nuosavybės teisės apribojamos ne tik į sąskaitoje esančius pinigus, bet ir į visus kitus, kurie būtų pervesti į tą sąskaitą ateityje, rodo, jog taip iš pareiškėjo bus atimtas pragyvenimo šaltinis. Taip pat skunde teigia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nutartyje išvardytą jo nekilnojamąjį turtą yra akivaizdžiai perteklinis, nes civilinio atsakovo turtinė padėtis yra pakankama garantija, kad ir be pareiškėjo turto, kuris iš tiesų yra nedidelės vertės ir tinka tik asmeninių poreikių tenkinimui, bus iš ko išieškoti pinigus.Skunde apygardos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pratęstas laikino nuosavybės teisių į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, apribojimas, uždraudžiant šiuo turtu naudotis ir disponuoti. Nurodo, kad nutartis neteisėta, nes proceso prievartos priemonės kaltinamajam taikomos dėl savivaldybės pareikšto ieškinio patenkinimo užtikrinimo, nors savivaldybė jokios žalos patirti negalėjo, todėl civilinis ieškinys pareikštas ne to asmens. Teigia, kad iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad kalbama apie nuostolius, padarytus Ūkio ministerijai, o ne savivaldybei, kuri į kaltinime nurodytą projektą lėšų investavusi nėra, todėl ir negalėjo patirti jokios žalos, dėl ko negalėjo reikšti civilinio ieškinio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas skunde pažymi ir tai, kad Ūkio ministerija nurodė nereiškianti ir ateityje nereikš šioje byloje civilinio ieškinio, kas akivaizdžiai parodo, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Atstovas taip pat nurodo, kad teismas dėl laikinųjų nuosavybės teisių termino pratęsimo nesurengęs žodinio proceso ir nesuteikęs proceso dalyviams galimybės pasisakyti, pažeidė baudžiamojo proceso taisykles. Atsiliepimų į skundus negauta.K. S. skundas tenkintas iš dalies, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą ir pratęsimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš trijų pagrindų: kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai. Tai reiškia, kad siekdamas teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog būtų patenkintas civilinis ieškinys arba galimas turto ar išplėstinis turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai, proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai.Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniosios tyrėjos S. G. 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Kėdainių rajono savivaldybė pripažinta civiliniu ieškovu. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R. Č. 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimais, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo Kėdainių rajono savivaldybės 112 846,06 Eur civilinį ieškinį, skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą 6 mėnesių terminui įtariamojo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , turtui visiškai apribojant nuosavybę į AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią 2259,30 Eur sumą ir naudojimąsi bei disponavimą piniginėmis lėšomis, jeigu pinigų bus pervesta į šią sąskaitą. Taip pat apribojant naudojimąsi ir disponavimą žemės sklypu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) , (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), garažu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo staliniais (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui laikinai apribojant nuosavybės teisę, žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypui su statiniais, esančiame (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu-gyvenamuoju namu (unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigta statyba, uždraudžiant jį valdyti ir disponuoti, ir leidžiant šiuo turtu naudotis. Asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Pažymėtina, kad aukštesnysis teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. Baudžiamosios bylos medžiagoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad K. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vytauto Sirvydžio skundo argumentų

Skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo neteisėtumą grindžia tuo, kad Kėdainių savivaldybė jokios žalos nepatyrė, o Ūkio ministerija civilinio ieškinio neteiks. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis teiginys skundžiamos nutarties nedaro neteisinga. Kaip matyti iš kaltinimo turinio, galimai padarytos veikos susiję su apgaule, kurios metu Kėdainių rajono savivaldybei galimai buvo padaryta didelė turtinė žala, nes būtent savivaldybė iš Ūkio ministerijos gautų lėšų pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai atliktus darbus tam tikrą pinigų sumą. Taigi, šiuo atveju kaltinamojo juridinio asmens atstovas teigia, kad Kėdainių savivaldybė žalos nepatyrė, Ūkio ministerija ieškinio nereiškė, todėl ir pagrindo imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniu patenkinti nebuvo pagrindo. Tačiau kaltinime minima pinigų suma apgaule galimai buvo pasisavinta, todėl akivaizdu, kad ir žala galimai padaryta buvo. Šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas nenagrinėja bylos aplinkybių ir kaltės neįrodinėja, taip pat nepasisako ir dėl Kėdainių savivaldybės kaip teisėto civilinio ieškovo statuso baudžiamoje byloje, tačiau sprendžiant, ar buvo būtinybė taikyti nuosavybės teisių apribojimą, atsižvelgia į kaltinimo turinį, jo pobūdį, kad abu kaltinamieji kaltinami sukčiavimu, pasisavinant didelės vertės svetimą turtą, todėl daro išvadą, jog tai, kad šiuo metu, kai bylos nagrinėjimas dar nebaigtas, nėra aiškus civilinis ieškovas, nereiškia, kad Kėdainių rajono savivaldybės kaip nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiojo asmens statusas nebus įrodytas ir ar bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje tiriant įrodymus nepasikeis kokios nors aplinkybės, neatsiras naujų duomenų, kurių pagrindu Ūkio ministerija pakeis poziciją dėl civilinio ieškinio pateikimo byloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas suklydo nerengdamas žodinio proceso dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo klausimo svarstymo, tokiu būdu nesuteikdamas teisės proceso šalims pasisakyti. BPK nereglamentuoja šiam klausimui spręsti būtiną žodinio proceso rengimą ir suinteresuotų proceso šalių kvietimą, todėl šiuo atveju paliekama teismo prerogatyva spręsti, kokį procesą rengti. Proceso dalyviai, nesutinkantys su priimtu procesiniu sprendimu, turi teisę jį apskųsti aukštesniajam teismui, ką šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir padarė, skunde išdėstydamas savo nuomonę ir ją pagrindžiančius teiginius, taigi, proceso dalyvių procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Dėl K. S. skundo argumentų

Aukštesnysis teismas nesutinka su K. S. skundo argumentu, kad žalą atlyginti turi kitas kaltinamasis – juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip jau aukščiau nurodyta, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nei kaltės, nei civilinės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamas. Be to, nors šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybė pareiškė tik 112 846,06 Eur civilinį ieškinį, tačiau kaltinime nurodyta, kad padaryta turtinė žala yra žymiai didesnė, o atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme civilinis ieškinys gali būti tikslinamas, todėl net ir, kaip savo skunde nurodo pareiškėjas, sėkmingai veiklą vykdančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turimų lėšų ir turto galimai gali nepakakti civilinio ieškinio atlyginimui, jei jis būtų patenkintas. Prokurorė, atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti pakankamai dideli civiliniai ieškiniai, BPK 116 straipsnyje ir BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindai pagrįstai taikė nuosavybės teisių apribojimą. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 str. 8 d.). Todėl, įvertinus aptartą, konstatuotina, jog šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės bus apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių ar galimo turto konfiskavimo galimas įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas - kaltinamojo turtui varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.Tačiau, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų užtikrintas turtinės žalos atlyginimas bei galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo teiginiu, kad apylinkės teismas nustatęs, kad laikino nuosavybės teisių terminas K. S. turtui turi būti pratęstas, turėjo atsižvelgi į tai, kad 2016 m. gruodžio 1 d. prokuroro nutarimas skirti pareiškėjui šią proceso prievartos priemonę buvo pakeistas 2016 m. gruodžio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir turėjo vadovautis būtent jį pakeitusia nutartimi bei terminą pratęsti šioje nutartyje nurodytomis sąlygomis. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis keičiama, nurodant, kad K. S. leidžiama per mėnesį disponuoti sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydžio. Skunde pareiškėjas teigia, kad iš skundžiamos nutarties neaiškus taikomos proceso prievartos termino laikas. Iš skundžiamos nutarties matyti kad teismas teisingai vadovavosi BPK 151 straipsnio nuostatomis ir remdamasis teismų praktika dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo terminų tęsimo, K. S. šį terminą pratęsė trims mėnesiams, kas aiškiai matyti iš konkrečiai nurodytų datų, nuo kada iki kada jis tęsiamas, todėl jos aprašomojoje dalyje (nutarties 3 l.) ir rezoliucinėje dalyje atsiradusios frazės „6 mėnesiams ir pratęsti 6 (šešiems) mėnesiams“, laikytina kaip rašymo apsirikimas ir iš nutarties pašalintinos. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo į K. S. priklausančias pinigines lėšas bei nekilnojamąjį turtą terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., iš esmės yra teisėta. Pakeičiama nutarties dalis dėl kaltinamajam per mėnesį leistinos disponuoti pinigų sumos dydžio, taip pat ištaisomas rašymo apsirikimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vytauto Sirvydžio skundo netenkinti.

K. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį:

pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., skirtą K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko sąskaitai (duomenys neskelbtini) su jame esančia 2 259,30 Eur suma ir naudojimąsi bei disponavimą piniginėmis lėšomis, jeigu pinigų bus pervesta į šią sąskaitą, leidžiant K. S. per mėnesį disponuoti sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydžio.

Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties aprašomosios ir rezoliucinės dalies frazes „6 mėnesiams ir pratęsti 6 (šešiems) mėnesiams“, kaip įrašytą per apsirikimą.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas