- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-396-407/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Aldona Tilindienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kaziukas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaziukas“ dėl netesybų ir nuostolių, susijusių su netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (toliau – ieškovė) prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kaziukas“ (toliau – atsakovė) priteisti nuostolius sugadinto Šv. Marijos atvaizdo (toliau – Atvaizdas) atkūrimui – 66 726,50 Eur, nuostolius atsakovės atliktų darbų defektų šalinimui (antirefleksinių stiklų keitimas ir kitų defektų šalinimas) – 60 013,58 Eur, nuostolius garantiniu laikotarpiu nustatytų darbų trūkumų šalinimui (už garantinio termino metu sudužusį stiklą) – 3 501,68 Eur, netesybas – 8 845,43 Eur, nepagrįstai gautą permoką (sumokėto avansinio mokėjimo dalį) – 21 811,24 Eur, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė rangos sutarties pagrindu įsipareigojo atlikti šalių sudarytoje sutartyje sulygtus Sausio 13-osios memorialo paprastojo remonto darbus pagal ieškovės pateiktą projektą, tačiau iki darbų atlikimo termino ir sutarties galiojimo termino pabaigos atsakovė nepašalino darbų trūkumų, padarė žalos turtui, nevykdė kitų teisėtų ieškovės reikalavimų, konkrečiai:
2.1. Vykdant sutartį, UAB „Vilniaus architektūros studija“ pranešė ieškovei, kad atsakovė sugadino Atvaizdą. Ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę, prašydama atlyginti žalą, bet įvykis dar nėra pripažintas draužiamuoju, žala taip pat nėra atlyginta. Restauravimo išlaidų kaina sudaro 66 726,50 Eur, todėl ieškovė prašo šią sumą priteisti tiesiogiai iš atsakovės.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovė iki sutarties pabaigos (2022 m. rugpjūčio 18 d.) nepašalino ieškovės kitų nurodytų darbų trūkumų, todėl ieškovė pati perėmė darbų rezultatą ir apie tai informavo atsakovę. 2022 m. spalio 5 d. buvo surašytas defektinis aktas, kuriame užfiksuoti 24 trūkumai: netinkamai sumontuoti stiklai, nebaigti apšvietimo darbai, netinkamai įrengta terasa ir kt. Kadangi atsakovė atsisakė šalinti trūkumus, ieškovė organizavo viešąjį pirkimą jų pašalinimui. Bendra ieškovės patirta žala dėl darbų trūkumų pašalinimui sudaro 60 013,58 Eur.
2.3. 2022 m. spalio 5 d. ieškovei perėmus atsakovės darbus, prasidėjo garantinis laikotarpis. Jo metu ieškovė pastebėjo, kad suskilo vienas fasado stiklas, todėl 2023 m. sausio 20 d. raštu informavo atsakovę, prašydama ištaisyti šį defektą. Atsakovė nesutiko to padaryti. Ieškovė mano, kad už defekto pašalinimą atsakinga atsakovė, o jo ištaisymo kaina yra 3 501,68 Eur.
2.4. Kadangi atsakovė iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. neužbaigė darbų arba atliko juos su trūkumais, ieškovė ne kartą informavo ją apie taikomas netesybas už įsipareigojimų nevykdymą. 2022 m. spalio 4 d. ieškovė raštu paprašė sumokėti 8 845,43 Eur netesybas, detaliai paaiškindama jų skaičiavimą ir pagrindą. Atsakovė šio reikalavimo neįvykdė.
2.5. Sutartimi šalys susitarė dėl pradinės sutarties vertės, kuri yra 303 603,07 Eur su PVM. Atsakovė gavo 45 000 Eur avansą, kuris turėjo būti išskaičiuotas iš vėlesnių mokėjimų. Ieškovės buvo pastebėta, kad išmokant mokėjimus atsakovei nebuvo išskaičiuotas 45 000 Eur avansas, todėl susidarė permoka. Ieškovė reikalavo grąžinti šią permoką, tačiau atsakovė nesutiko. Vėliau, kreipiantis į teismą, ieškovė nusprendė, kad 26 974,18 Eur vertės darbus (pagal kuriuos surašyto darbų akto ieškovė anksčiau nepatvirtino) atsakovė faktiškai atliko, todėl permoką atsakovei ieškovė sumažino iki 18 025,82 Eur, kurią ieškovė reikalauja grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 6 098 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, taip pat priteisė iš ieškovės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens AAS “BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje pateiktos Atvaizdo nuotraukos rodo, jog atvaizdas buvo pažeistas dar prieš atsakovės pradėtus darbus (pažeisti stiklų kraštai, atsilupę ir sutrūkinėję dažai kraštuose, purvini stiklai). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokia buvo atvaizdo būklė prieš atsakovei pradedant darbus. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vertinime pažymėta, kad Atvaizdui sukurti buvo naudotas alkidinis lakas, kuris natūraliai gelsta, veikiamas ultravioletinės spinduliuotės, didelių temperatūros ir oro santykinio drėgnio svyravimų ir taršos, o sukietėjęs lakas pradeda trupėti dėl vibracijos, gali atsiklijuoti dažniausiai kūrinių kraštuose. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Atvaizdas sukurtas prieš 14 metų iki darbų pradžios ir buvo veikiamas natūralių neigiamų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė Atvaizdo sugadinimus sieja su Vilniaus architektūros studijos pranešimu, tačiau jo autorius nurodė, kad neatliko tyrimų ir nesiaiškino ankstesnių pažeidimų. Todėl šį įrodymą teismas vertino kritiškai ir kaip nepatvirtinantį, kad dėl sugadinimų kalta atsakovė.
5. Iš atsakovės vadovo paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jo darbuotojas, laikydamasis žodinio susitarimo su UAB „Vilniaus architektūros studija“ projekto vadovu K. K. nevalyti atvaizdo cheminėmis priemonėmis, nuplovė atvaizdą vandeniu ir nuvalė šluoste „Window“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie veiksmai neturi priežastinio ryšio su Atvaizdo sugadinimu. Be to, atsakovės pateikti įrodymai (UAB „Mėlynas taškas“ sąskaita) rodo, kad atvaizdas buvo valomas dar iki atsakovės darbų pradžios. Ieškovė taip pat remiasi UAB „Bausrevis“ pranešimu, teigdama, kad atsakovė tinkamai nesaugojo Atvaizdo darbų atlikimo metu. Teismas nurodė, kad iš UAB „Bausrevis“ pranešimo matyti, jog atvaizdo būklė jau buvo bloga prieš atsakovės darbus, o ieškovė buvo informuota, kad atvaizdą reikia restauruoti. Be to, atsakovė įrodė, kad atvaizdas buvo saugomas ir uždengtas remonto metu. UAB „Bausrevis“ pranešime nurodyta, kad atsirado papildomų pažeidimų, tačiau UAB „Vilniaus architektūros studija“ patvirtino, kad didžioji atvaizdo dalis buvo geros būklės iki atsakovės darbų, taigi Atvaizdo apgadinimų būta jau iki atsakovės darbų pradžios, o ieškovė neįrodė, kokius papildomus pažeidimus sukėlė atsakovė.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek architektės, sienų tapybos restauratorės N. Š. Š., tiek specialisto D. J. B. išvadą, nurodė, kad Atvaizdo restauracijos poreikį iš esmės lėmė ne atsakovės veiksmai ar neveikimas, bet tai, kad Atvaizdui sukurti buvo panaudotos jo eksponavimo sąlygoms netinkamos medžiagos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė neįrodė ir nuostolių dydžio, kadangi nuostolių apskaičiavimui pagrįsti pateikta lokalinė sąmata sudaryta pačios ieškovės, o Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus specialistai Atvaizdo restauravimo kaštus įvertino kaip negalutinius, netikslius. Be to, Atvaizdo restauravimo kaštai apskaičiuoti be nusidėvėjimo įvertinimo, ieškovė neįrodė, kad Atvaizdas yra meninis kūrinys, kuriam nusidėvėjimas neturėtų būti skaičiuojamas.
7. Pirmosios instancijos teismas, pasisakant dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo nuostolių priteisimo, nurodė, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 14 d. raštu teigė, jog atsakovė iki nustatyto Darbų termino pabaigos tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė pateikė sąrašą trūkumų ir nustatė terminą jiems pašalinti – iki 2022 m. rugsėjo 23 d. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė šį raštą tinkamai išsiuntė atsakovei. Darbų defektinio akto priedas buvo didelės apimties, ir ieškovė jį atsakovei išsiuntė tik 2022 m. spalio 3 d. per WeTransfer, o atsakovė raštą gavo tik 2022 m. spalio 4 d., jau po to, kai ieškovės nustatytas terminas trūkumams ištaisyti buvo pasibaigęs. Be to, atsakovės darbuotojai atvyko į objektą apžiūrėti darbų defektiniame akte nurodytų trūkumų, tačiau į objektą įleisti nebuvo. 2022 m. spalio 5 d. ieškovė vienašališkai pasirašė galutinį darbų perdavimo aktą ir defektinį aktą, kuriame papildomai nurodė naujus darbų trūkumus, nurodydama jų pašalinimo terminą tą pačią 2022 m. spalio 5 d.
Šalies argumentai
8. Ieškovė teigė, kad atsakovė sumontavo netinkamus stiklus (turėjo būti naudojami specifiniai, antirefleksiniai, laminuoti, grūdinti stiklai, siekiant išryškinti tam tikrus objektus memoriale), neatitinkančius techninių specifikacijų, todėl reikėjo juos pakeisti, kas sukėlė papildomų išlaidų (48 194,30 Eur). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abi šalys pateikė specialistų išvadas, tačiau teismo ekspertizė nebuvo atlikta. Projekto ir sutarties turinio analizė rodo, kad atsakovė veikė pagal sutartį ir pasiūlė tinkamus stiklus, kurių techninės savybės buvo netgi geresnės už anksčiau naudotus stiklus. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai dėl stiklo pakeitimo yra nepagrįsti, nes papildomi reikalavimai atsirado po darbų atlikimo, o tai nėra darbų trūkumas, dėl kurio atsakovė turėtų atlyginti ieškovės nuostolius. Pasisakant dėl kitų darbų trūkumų teismas sutiko atsakovės pozicija, jog ieškovės nurodyti darbų trūkumai negali būti laikytini esminiais. Be to, dalis trūkumų buvo pašalinta. Ieškovė pati sukūrė tokią situaciją, jog atsakovė negalėjo ištaisyti trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovė reikalavo priteisti nuostolius, siekdama kompensacijos už garantiniu laikotarpiu nustatytų darbų trūkumus, konkrečiai už sutrupėjusį stiklą, vertindama nuostolius 3 501,68 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė neatsako už seną stiklo sutrupėjimą, nes jo keitimas nebuvo įtrauktas į darbų apimtį. Todėl ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius už seno stiklo keitimą pirmosios instancijos teismas atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovei, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti netesybas nuo „nekokybiškai atliktų darbų vertės“, nes visi darbai buvo atlikti. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl tinkamo informavimo apie trūkumus, todėl atsakovė negalėjo laiku jų pašalinti. Dėl to ieškovės reikalavimą dėl 8 845,43 Eur netesybų teismas laikė nepagrįstu.
Atsiliepimas
11. Atsakovė teigia, kad visi sutartiniai darbai buvo atlikti ir priimti, o ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti dalį darbų aktų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė privalėjo priimti darbų rezultatą ir atsiskaityti pagal sutartį, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsniu. Kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovė neatliko kokių nors darbų, teismas konstatavo, kad permokos nėra ir ieškovė turi sumokėti visą sutarties kainą, o ieškovės reikalavimas grąžinti 21 811,24 Eur yra nepagrįstas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Ieškovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Iki sugadinimo buvo planuojama pašalinti nedidelius Atvaizdo pažeidimus, kurių kaina siekė apie 3 – 3,5 tūkst. Eur. Tai būtų apėmę spalvų tonų skirtumų pašalinimą, atsiradusių dėl saulės ultravioletinių spindulių poveikio. Tačiau ieškinys nesusijęs su šiais planuotais darbais. Ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl kūrinio sugadinimo – atsakovė pašalino kultūrinį sluoksnį, nuvalė laką ir mechaniškai subraižė paviršių. Architektės – restauratorės N. Š. – Š. atliktame įvertinime pateikiamos nuotraukos, kurios aiškiai parodo Atvaizdo mechaniškai subraižytą paviršių. Pirmosios instancijos teismas vertino tik spalvų pokytį dėl netinkamų medžiagų, tačiau neatsižvelgė į mechaninius pažeidimus, atsiradusius dėl atsakovės veiksmų valant kūrinį, nors nei pareigos, nei teisės to daryti atsakovė neturėjo, o Atvaizdą valė dėl to, kad darbų metu atsakovė neuždengusi ir tinkamai neapsaugojusi Atvaizdo, užteršė jį statybinėmis medžiagomis.
12.2. Atsakovė, neužfiksavusi objekto būklės iki darbų pradžios, prisiėmė visą riziką ir galimus padarinius. Pagal CK 6.657 straipsnį, rangovė turi pareigą užtikrinti patikėto turto saugumą ir atsako už jo sugadinimą. Atsakovė šios pareigos neįvykdė ir nepateikė jokių įrodymų, kad pažeidimai buvo prieš darbų pradžią, nors kaip profesionalus rangovas turėjo tai užfiksuoti. Be to, perimdama statybvietę, rangovė neaptiko jokių trūkumų, įskaitant Atvaizdo būklę. Taigi, atsakovė nepagrindė teiginių apie pažeidimus prieš darbų pradžią. Ieškovė įrodė, kad Atvaizdas iki darbų nebuvo valytas, o po darbų atlikimo buvo sugadintas dėl mechaninio poveikio.
12.3. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pateikė orientacinę Atvaizdo atkūrimo vertę, tačiau pirmosios instanicjos teismas nepagrįstai laikė šiuos duomenis nepatikimais. Teismo išvada dėl nusidėvėjimo skaičiavimo taip pat nepagrįsta, nes Atvaizdas yra meno kūrinys, todėl nusidėvėjimas netaikytinas. Net jei teismas ir nesutiko su šia pozicija, trečiasis asmuo pateikė nusidėvėjimo skaičiavimo duomenis, kurių teismas neįvertino, ir reikalavimą atmetė visiškai. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kadangi teismas pripažino, kad atsakovė bent dalinai pažeidė Atvaizdą, reikalavimas negalėjo būti atmestas visiškai – žala galėjo būti sumažinta, atsižvelgiant į atsakovės kaltės dydį.
12.4. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 14 d. rašte informavo, kad iki sutarties pabaigos atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų – darbai nebuvo atlikti arba atlikti su trūkumais, kurių nepašalino. Ieškovas nustatė terminą iki 2022 m. rugsėjo 23 d. trūkumams pašalinti, tačiau atsakovė jų nepašalino, nepaisant pakartotinių raginimų. Kadangi darbų terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 18 d., o trūkumai liko nepašalinti iki 2022 m. spalio 5 d., ieškovas vienašališkai perėmė darbus ir sudarė defektų aktą. Nesvarbu, ar trūkumai esminiai, ar ne – už jų pašalinimą atsakinga atsakovė, o jei ji to nepadarė, ieškovas gali trūkumus pašalinti savo jėgomis, atsakovės sąskaita.
12.5. Ieškovė teigė, kad atsakovė netinkamai atliko fasado stiklų montavimo darbus, nes antirefleksiniai stiklai neatitiko sutarties, techninės specifikacijos ir remonto projekto reikalavimų. Projekto techninės specifikacijos 3.2.4 punkte nustatyti bendri reikalavimai visiems stiklams, o brėžiniuose nurodyta, kad stiklai turi būti du, po 8+8 mm, tiek paprastiems, tiek antirefleksiniams stiklams. Nors atsakovė galėjo parinkti antirefleksinio stiklo sudėtį, techniniai parametrai turėjo išlikti tie patys. Faktiškai sumontuotas vienas 12 mm stiklas neatitiko reikalavimų, kaip patvirtina ir projekto ekspertizė.
12.6. Pirmosios instnancijos teismo išvada, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota, yra nepagrįsta. Raštas su nustatytais defektais buvo išsiųstas atsakovei 2022 m. rugsėjo 14 d. per dokumentų dalinimosi programą Wetransfer, kaip nurodyta sutarties 14.1 punkte. Šiame punkte nurodyti kontaktai – arturas@kazs.eu ir info@kazs.eu. Be to, visa komunikacija tarp šalių iki ir po to vyko per šiuos kontaktus. Ieškovė mano, kad atsakovė sąmoningai teigia, jog negavo 2022 m. rugsėjo 14 d. rašto. Tačiau atsakovė apie defektus žinojo anksčiau, pavyzdžiui, iš 2022 m. liepos 18 d. darbų apžiūros akto. Taigi, pareiga pašalinti trūkumus galiojo nepriklausomai nuo rašto gavimo. Net jei atsakovė būtų gavusi raštą, ji vis tiek nebūtų taisiusi defektų, nes nepripažino esminio defekto dėl antirefleksinių stiklų neatitikties projektui ir pripažino tik dalį defektų, laikydama juos neesminiais.
12.7. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atliko stiklo tvirtinimo darbus. Nors ji nekeitė stiklo, darbe buvo padarytas mechaninis poveikis stiklui, pavyzdžiui, montuojant stiklų laikiklius, atsakovė atliko stiklo įveržimo darbus, kurie paveikė stiklo būklę. Dėl to atsiradęs defektas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės darbais ir jų garantiniu terminu. Jei atsakovė būtų tinkamai atlikusi stiklo tvirtinimo darbus, stiklas nebūtų pažeistas. Po jos atliktų darbų pradėjo trūkinėti ir kiti stiklai, todėl ieškovei kilo įtarimų dėl netinkamo stiklų įveržimo. Atsakovė turi pareigą pašalinti garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius trūkumus ir informuoti ieškovę apie galimą netinkamą stiklo būklę, kaip numatyta teisės aktuose (CK 6.648 strsipnsio 3 dalis, CK 6.659 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė neprieštaravo, kad jai buvo žinoma prasta stiklo būklė. Todėl ji atsako už sutrupėjusį stiklą po atliktų darbų. Jei atsakovė būtų tinkamai informavusi ieškovę apie netinkamą stiklą, ieškovė galėtų priimti sprendimą jo nemontuoti ir duoti kitus nurodymus. Sumontavusi seną stiklą ant naujų laikiklių, atsakovė prisiėmė atsakomybę už viso darbo kokybę.
12.8. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės pareigos sumokėti visą sutarties kainą būtų pagrįsta, jei šalys būtų sutarę dėl fiksuotos kainos sutarties. Visgi, šalims sutarties 7.5 punkte numačius, kad sudaroma fiksuoti įkainio kainodara, nėra pagrindo sutikti su išvada, kad ieškovė turi sumokėti atsakovei visą sutarties kainą nepriklausomai nuo darbų kiekio. Ginčo atveju, ieškovė turėjo pareigą sumokėti atsakovei tik už faktiškai atliktų darbų kiekių ir fiksuotų įkainių sandaugą. Kadangi ieškovė iš atsakovės priėmė darbų už mažesnę nei sutartyje nurodytą kainą, tai susidariusi permoka (avanso dalis) turėjo būti grąžinta.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kaziukas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nors Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus 2022 m. spalio 26 d. rašte teigiama, kad 2022 m. spalio 25 d. buvo apžiūrėtas atvaizdas, kurio vientisumas pažeistas remonto metu, 2022 m. spalio 25 d. remonto darbai nevyko, todėl specialistė negalėjo gauti informacijos apie jų atlikimą iš nieko kito, kaip tik iš ieškovės, ką ji vėliau patvirtino raštu. Specialistė nepatikrino ir netyrė Atvaizdo pažeidimo pasitelkdama specialias žinias. Be to, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus 2022 m. spalio 25 d. restauravimo kaštų įvertinimas nepatvirtina subjektyvių vertinimų, kad atsakovė nuvalė ne tik statybos metu užterštą paviršių, bet ir sugadino specialų vitražinių dažų apsauginį sluoksnį. Architektas K. K. yra priklausomas nuo ieškovės, kadangi jis yra samdomas projekto vadovas, be to, jis turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą, nes jo sutuoktinė yra šio atvaizdo autorė, turinti turtines autoriaus teises.
13.2. K. K., po to, kai atsakovė atliko darbus, 2022 m. birželio 20 d. UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengtame pranešime teigė, kad iki atsakovės darbų „didžioji atvaizdo dalis yra geros būklės“. Tačiau nesuprantama, kas yra ta „didžioji“ dalis, o K. K., nematęs plovimo proceso (jei būtų matęs, būtų turėjęs jį sustabdyti), pranešime nurodė, kad atsakovė „atvaizdą nuplovė grubiausiu būdu“. Pranešime pateiktoje nuotraukoje, kurioje fiksuota atvaizdo būklė iki atsakovės darbų (1 tomas, psl. 221), aiškiai matyti, kad piešinio stiklai yra labai purvini, o ant stiklo paviršiaus matyti purvo nutekėjimai ir pažeidimai. Pranešime taip pat sakoma, kad „pagrindinės stiklo plokštumos su piešiniu stipriai užterštos remonto darbų metu“, nors jis buvo surašytas po to, kai atsakovė nuplovė stiklus. Todėl pranešimo teiginiai yra prieštaringi ir nepagrįsti fotofiksacijomis, nes nuotraukose (1 t., b. l. 222), kuriose tariamai fiksuoti atvaizdo pažeidimai dėl atsakovės darbų, nematomi jokie tokie pažeidimai.
13.3. Atsakovei atliekant darbus Atvaizdo zonoje, nuo 2021 m. gruodžio pretenzijos dėl netinkamo darbų vykdymo ar atvaizdo sugadinimo nebuvo reiškiamos. Tik 2022 m. gegužės 16 d. pranešime buvo teigiama, kad paveikslas nebuvo tinkamai apsaugotas, buvo apdulkėjęs ir paveiktas ultravioletinių spindulių. Atsakovė su tuo nesutiko, pateikdama nuotraukas, kurios rodo, kad atvaizdas buvo apsaugotas plėvele dirbant darbus, kurie galėjo jam pakenkti. Nuotraukose matoma, kad atvaizdas buvo apsaugotas ir fotofiksacijos darytos 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2021 m. gruodžio 12 d.. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad „Atvaizdas darbų metu nebuvo apsaugotas“, tačiau tai neatitinka tikrovės. Nuotraukos, kurias pateikia ieškovė, rodo atvaizdo būklę atliekant stiklo keitimo ir tarpų reguliavimo darbus, kurių metu reikėjo pritvirtinti specialias rankenas su guminiais siurbtukais. Stiklo uždengimas plėvele tais atvejais buvo neįmanomas, tačiau tie darbai buvo švarūs.
13.4. Iškart po 2022 m. gegužės 16 d. UAB „Bausrevis“ pranešimo Nr. B-16-05/1, 2022 m. gegužės 20 d. memorialo remonto darbų darbo grupė svarstė Atvaizdo remonto klausimą dalyvaujant architektui K. K. ir ieškovas vėl raštu patvirtino ketinantis atvaizdą remontuoti atliekant pirkimą atvaizdo remontui (2 tomas, b. l. 54-55). Taigi į bylą pateiktos fotonuotraukos padarytos iki atsakovo darbų pradžios patvirtina, kad apsilupusio, neaišku kiek laiko neplauto, purvino, panaudojant netinkamus dažus sukurto ir dėl to susidėvėjusio atvaizdo būklė neatitiko memorialo pirminei idėjai ir statiniui keliamų architektūrinių reikalavimų dar iki atsakovui pradedant darbus, todėl jį reikėjo restauruoti dar iki atsakovo darbų pradžios.
Šalies argumentai
13.5. Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad ieškinio 19 punkte buvo nurodytas neteisingas teiginys, jog kartu su 2022 m. spalio 26 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus raštu buvo pateikta ir restauravimo darbų lokalinė sąmata, ir kad muziejus jokios sąmatos nerengė. Teismo sprendimo 20 punkte nustatytas aplinkybes, kad ieškinys buvo pagrįstas suklastotu įrodymu, apeliaciniame skunde ieškovė neginčija. Prispausta byloje pateiktų įrodymų, jog sąmata buvo suklastota ir kad muziejus jokios sąmatos nerengė bei neteikė, teismui pateiktuose paaiškinimuose ieškovės atstovas nurodė, kad anoniminę nepasirašytą ir nepatvirtintą sąmatą parengė ieškovės darbuotojas, tačiau sąmata nėra pasirašyta, o be to, programa „Sistela“ skirta statybos skaičiuojamosios kainos nustatymui, o ne meno kūrinio restauravimo kainos sąmatiniam apskaičiavimui.
13.6. Ieškovė teigia, kad atsakovė buvo tinkamai informuota, nes 2022 m. rugsėjo 14 d. raštą ieškovė išsiuntė per Wetransfer dokumentų dalinimosi programą, ir esą tai buvo įprasta šalių bendravimo praktika. Tačiau tai, kad ieškovė gavo Wetransfer sugeneruotą el. laišką su nuoroda atsisiųsti failą pavadinimu „DĖL SUTARTIES ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO“, nereiškia, jog atsakovė šį dokumentą atsisiuntė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė tą pačią dieną atsisiuntė 2022 m. rugsėjo 14 d. raštą. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, kad ji tik 2022 m. spalio 3 d. gavo siųstą raštą, kurį atsisiuntė 2022 m. spalio 4 d., jau pasibaigus nustatytam terminui defektams pašalinti.
13.7. Ieškovė teigė, kad defektinį aktą parengė UAB „Bauservis“, o jį pasirašė techninės priežiūros vadovas L. V., turintis reikiamą kvalifikaciją. Atsakovė pabrėžia, kad UAB „Bauservis“ suklastojo statybos darbų žurnalo įrašus, kuriuos ieškovė panaudojo kreipdamasi dėl draudimo išmokos. Antstolis užfiksavo, kad nuo darbų pradžios žurnale nebuvo įrašų apie nustatytus darbų defektus, tačiau draudikui buvo pateiktas žurnalas su atgaline data įrašytais duomenimis. Dėl šio klastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o UAB „Bauservis“ įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl defektinis aktas yra nepatikimas ir jame nurodytos aplinkybės neįrodytos.
13.8. Atsakovė pasiūlė ir sumontavo 12 mm storio antirefleksinius stiklus už 5 749,98 Eur, su kuo ieškovė sutiko pasirašydama rangos sutartį. Tačiau po stiklų sumontavimo, 2022 m. liepą, ieškovė pareiškė, kad stiklai jai netinkami ir reikalavo kitokų techninių specifikacijų stiklų. Laminuoto stiklo reikalavimo ieškovė tuo metu dar nekėlė – tai buvo sugalvota vėliau, defektiniame akte. Šie nauji reikalavimai nebuvo numatyti sutartyje ar projektinėje dokumentacijoje. Atsakovė nesutiko su papildomais reikalavimais, nes jie atsirado po darbų pabaigos. Atsakovė pateikė kainos pasiūlymą dėl stiklų pagal naujus ieškovės reikalavimus už 38 000 Eur, tačiau ieškovė reikalavo, kad stiklus atsakovė pakeistų savo sąskaita, nors po stiklų sumontavimo kilusias abejones dėl stiklų antirefleksiškumo ir saugumo atsakovas pašalino pateikęs ieškovui jo reikalautą stiklų techninę dokumentaciją, o ieškovas rangovo sumontuotus stiklus pripažino tinkamais protokolu.
13.9. Ieškovė apeliaciniame skunde (106–107 punktuose) pateikė naują informaciją apie tariamą atsakovės sumontuotų antirefleksinių stiklų nesaugumą, nors tai nebuvo aptarta pirmosios instancijos teisme, taip pažeisdama Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalį. Ieškovės teiginiai, kad tik laminuotas stiklas atitinka saugumo reikalavimus, yra nepagrįsti. Atsakovė sumontavo 12 mm grūdintus antirefleksinius stiklus, kurie yra sunkiai sudaužomi ir dūžtant suyra į mažus, nekenksmingus bukus gabalėlius. Be to, atsakovė pateikė stiklo saugumą patvirtinančius sertifikatus.
13.10. Ieškovė 2023 m. kovo 13 d. sudarė sutartį su UAB „Kerpyčius“ dėl tariamo atsakovės sumontuotų netinkamų stiklų keitimo. Tačiau ši bendrovė yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl kyla abejonių dėl pirkimo teisėtumo. Be to, sutartyje numatyti darbai ne visi susiję su tariamo defekto šalinimu. Pavyzdžiui, ieškovė prašo priteisti sumas už keičiamą durų stiklą (į 16 mm storio), nors durų stiklas, kurio storis 10 mm buvo įrengtas pagal projekto pakeitimą suderintą su ieškovės atstovais 2022 m. kovo 30 d. (2 t., b. l. 73). Ieškovė taip pat pirko stiklus, kurių reikalavimai nebuvo numatyti projekte, todėl šis pirkimas negali būti laikomas atsakovės darbų trūkumų šalinimu.
13.11. Ieškovė nepaneigė, kad atsakovė atliko visus darbus, tačiau nepagrįstai priskaičiavo delspinigius (189,41 Eur ir 830,67 Eur) ne nuo neatliktų darbų, o nuo tariamai nekokybiškų darbų vertės – 36 435,26 Eur. Tai neatitinka sutarties sąlygų. Be to, ieškovė pritaikė 10% baudą (3 642,53 Eur) nuo šios sumos, nors sutartyje nurodyta, kad baudos turi būti įskaitomos į nuostolius. Dar priskaičiuoti delspinigiai (4 372,23 Eur) už tariamą darbų trūkumų šalinimo vėlavimą, nors atsakovė nebuvo laiku informuota apie defektus. Visos baudos ir delspinigiai skaičiuojami už tą patį pažeidimą, o 36 435,26 Eur suma nėra pagrįsta įrodymais. Pagal įstatymą, netesybos turi būti įskaitomos į nuostolių atlyginimą, todėl ieškovė negali reikalauti abiejų išmokų.
13.12. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai atliktus rangovės darbus iki sutarties pabaigos, todėl neaišku, kuo grindžiama tariama "permoka". Prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė teigė, kad rangovė atliko darbų už 214 486,37 Eur (be PVM), bet negrąžino 45 000 Eur avanso, dėl ko susidarė tokio pat dydžio permoka. Tačiau ieškovė, pateikdama ieškinį, teigė, kad dalis darbų, įtrauktų į atsakovės 2022 m. rugsėjo 7 d. darbų aktą Nr. 4 (26 974,18 Eur be PVM), buvo atlikta. Kaip tai įvertinta, byloje nėra duomenų. Ieškovė 2022 m. spalio 5 d. vienašališkai pasirašė galutinį darbų perdavimo aktą Nr. 1, su išlygomis priimdama visus rangovės darbus. Akte nebuvo nurodyta, kad rangovė nebuvo atlikusi kokių nors darbų. Ieškovė taip pat pripažino, kad atsakovės pateikto atliktų darbų akto Nr. 4 nepatvirtino, tačiau neturi teisės tuo remtis, nes pagal įstatymą privalo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje numatytą sumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atliktų darbų vertė yra tik 26 974,18 Eur be PVM, todėl neaišku, kaip ši vertė buvo nustatyta. Be to, prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė tvirtino, kad permoka sudaro 45 000 Eur, bet vėliau pripažino, kad šis reikalavimas buvo nepagrįstas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiaasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-703-640/2024, palikti nepakeistą.
14.1. Trečiasis asmuo, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nurodė, kad nuostoliai dėl defektų taisymo, garantiniu laikotarpiu nustatytų trūkumų, netesybų ir nepagrįstai gautos permokos neįeina į draudimo apsaugą. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad Atvaizdas nuo jo sukūrimo dienos iki UAB „Kaziukas“ darbų pradžios trečiųjų asmenų buvo valytas mažiausiai vieną kartą. Atsakovė pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad Atvaizdas buvo pažeistas dar prieš prasidedant atsakovės darbams. Nuotraukose matyti sugadinti stiklo kraštai, atsilupę dažai ir įtrūkimai, taip pat purvini, apdulkėję stiklai. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė subraižė atvaizdą, nėra pagrįsti, nes nuotraukose subraižymų nesimato dėl purvino stiklo. Išvada – būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus (fotografijas ar kitus), kad po 2017 m. atvaizdo valymo nebuvo minėtų subraižymų.
14.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovas naudojo „grubų valymo būdą“, kuris tariamai subraižė Atvaizdą. Esami įrodymai, tokie kaip nuotraukos prieš atsakovo darbus ir nuostolių detalizacija, rodo, kad ieškovė siekia ne tik pašalinti tariamus atsakovės padarytus defektus, bet ir visiškai restauruoti atvaizdą. Net jei atsakovės kaltė būtų nustatyta, ji nebūtų atsakinga už atvaizdo pažeidimus, atsiradusius dėl atmosferos poveikio, taršos, saulės spinduliuotės, temperatūros svyravimų ir kitų priežasčių.
14.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Atvaizdui nusidėvėjimo skaičiavimas yra nepagrįstas, nes tai yra meninis kūrinys. Ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kurios numato, kad viešojo sektoriaus nematerialusis turtas gali turėti neribotą tarnavimo laiką. Neribotą naudingo tarnavimo laiką gali turėti plėtros darbai, nematerialiosios vertybės Tačiau Sausio 13-osios Memorialas, kuriame yra šis Atvaizdas, yra įregistruotas kaip kultūrinės paskirties pastatas, o ne nemateriali vertybė, todėl ieškovės teiginiai dėl nusidėvėjimo neskaičiavimo nėra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Darbų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė (rangovas) įsipareigojo atlikti Sutartyje sulygtus Sausio 13–osios memorialo (toliau – Objektas) paprastojo remonto darbus pagal ieškovės (užsakovo) pateiktą projektą Sutartyje nustatytais darbų atlikimo terminais ir sąlygomis bei perduoti atliktus darbus ieškovei. Darbai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo darbų pradžios (Sutarties 4.5 punktas). Statybvietės perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. rugsėjo 9 d., todėl atsakovė sutartus darbus turėjo atlikti ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 9 d. Sutarties įvykdymo terminas šalių susitarimais pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.
17. 2022 m. birželio 20 d. Vilniaus architektūros studija informavo bylos šalis, kad atsakovė, vykdydama darbus, apgadino Atvaizdą. Ieškovė kreipėsi į atsakovės draudėją dėl apdrausto turto sugadinimo, tačiau įvykis nėra pripažintas draudžiamuoju.
18. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 14 d. raštu nurodė, kad iki darbų termino pabaigos, o tuo pačiu iki Sutarties termino pabaigos, atsakovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – neatliko darbų arba atliko juos su trūkumais ir trūkumų nepašalino, išvardino visus esamus trūkumus ir nustatė terminą iki 2022 m. rugsėjo 23 d. jiems pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki 2022 m. rugsėjo 23 d. darbų trūkumų nepašalino, ieškovė 2022 m. rugsėjo 30 d. informavo atsakovę, kad darbų trūkumai iki nurodyto termino nebuvo pašalinti. Dėl nurodytos priežasties ieškovė nurodė atsakovei, kad, atsakovei nereaguojant į ieškovės raginimus ir nevykdant savo įsipareigojimų, 2022 m. spalio 5 d. 10:00 val. organizuos darbų perėmimą ir pakvietė jame dalyvauti atsakovę. Tuo pačiu raštu atsakovė buvo informuota, kad jai taikomos netesybos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat atsakovė buvo įspėta apie pareigą atlyginti ieškovės nuostolius.
19. 2022 m. spalio 5 d. įvyko darbų perėmimas, kurio metu buvo surašytas darbų perdavimo –priėmimo aktas ir defektinis aktas. Atsakovė atsisakė pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo akte ir defektiniame akte, todėl ieškovė 2022 m. spalio 7 d. raštu informavo apie darbų vienašališką perėmimą. Atsakovė 2022 m. spalio 7 d. raštu pateikė atsakymą dėl defektinio akto, nurodydama, kad su juo nesutinka. Ieškovė 2022 m. spalio 17 d. rašte nurodė, kad atsakovės motyvai atmetami ir pateikė savo argumentus. Ieškovė 2023 m. sausio 20 d. raštu informavo atsakovę, kad yra sutrupėjęs vienas +0,2 m altitudėje, tarp A-B ašių, 7 ašyje esantis fasado stiklas, bei pareikalavo pašalinti darbų defektą, atsiradusį per garantinį terminą, tačiau atsakovė su reikalavimu pašalinti darbų defektą nesutiko.
20. Byloje ginčas kilo dėl to, kad, ieškovės vertinimu, atsakovas netinkamai atliko Sutartimi prisiimtus darbus, o kai kurių darbų apskritai neatliko, be to, atliekant darbus buvo sugadintas Atvaizdas. Atsakovė su šia nuomone nesutinka. Atsakovės vertinimu, Atvaizdas buvo sugadintas dar iki atsakovės darbų atlikimo ir atsakovė už tai nėra atsakinga, o visi darbai pagal Sutartį buvo atlikti tinkamai.
Dėl Atvaizdo sugadinimo
21. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė tvirtino, kad atsakovė sugadino Atvaizdą, vykdydama darbus pagal Sutartį, nors valyti Atvaizdo neturėjo nei teisės, nei pareigos. Vilniaus architektūros studija 2022 m. birželio 20 d. pranešime teigė, kad Atvaizdas buvo pažeistas dėl grubaus valymo, kuris sugadino specialų apsauginį sluoksnį, sumažino spalvų kontrastą ir pažeidė paviršių. Tačiau byloje pateikti įrodymai parodė, kad Atvaizdas jau anksčiau buvo pažeistas dėl natūralaus nusidėvėjimo ir netinkamų medžiagų jo sukūrimui panaudojimo. Ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovė atsakinga už Atvaizdo būklę, o prašoma kompensacijos suma taip pat nebuvo tinkamai pagrįsta.
22. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, tai yra turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo planuojama atlikti tik nedidelius Atvaizdo taisymus. Šie darbai būtų apėmę spalvų skirtumų pašalinimą, atsiradusių dėl saulės poveikio. Tačiau atsakovė sugadino kūrinį pašalindama kultūrinį lako sluoksnį ir subraižydama paviršių. Apeliantės vertinimu, architektės bei restauratorės N. Š. Š. atlikti vertinimai ir nuotraukos aiškiai parodo mechaninius pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į spalvų pokyčius dėl netinkamų medžiagų, tačiau neįvertino mechaninių sugadinimų, kuriuos padarė atsakovė, valydama Atvaizdą be jokios teisės ir prievolės tai daryti. Be to, ieškovės teigimu, Atvaizdas buvo užterštas statybinėmis medžiagomis, nes atsakovė jo tinkamai neuždengė ir neapsaugojo.
24. Visų pirma, Atvaizdui sukurti buvo panaudotas sintetinis alkidinis lakas, o tai nėra stabili medžiaga eksponuojant meno kūrinį lauke; lakas, veikiamas saulės spindulių ir temperatūros svyravimų, sukietėja bei pradeda trupėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje svarbią aplinkybę, kad Atvaizdas sukurtas 2007 m., t. y. praėjus 14 metų iki atsakovės darbų pradžios. Per šį laikotarpį jis natūraliai patyrė įvairių neigiamų poveikių, t. y. saulės spindulių ir temperatūros svyravimų. Be to, iš Vilniaus architektūros studijos pateiktų nuotraukų matyti, kad Atvaizdas tam tikrose vietose dar iki darbų atlikimo buvo gerokai atsilupęs, apneštas purvo sluoksniu, nevalytas, akivaizdžiai juo nebuvo tinkamai rūpintasi iki darbų pagal Sutartį atlikimo, tuo labiau, kad ieškovė tvirtino, jog iki darbų pagal Sutartį atlikimo Atvaizdas nei karto nebuvo valytas.
25. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovei prieš pradedant rangos darbus, būtų užfiksuota, kokia tuo metu buvo Atvaizdo būklė. Byloje pateiktas nuotraukos, kuriose Atvaizdas yra apneštas purvu, atsilupęs, lakas suskilinėjęs. Nors Vilniaus architektūros studijos 2022 m. birželio 20 d. pranešime nurodoma, kad didžioji Atvaizdo dalis yra geros būklės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra pridedama. Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad pati atsakovė turėjo teikti įrodymus, pagrindžiant, kad Atvaizdo būklė prieš pradedant darbus buvo gera, tačiau tokiu būdu yra iškraipoma įrodinėjimo našta, kadangi pagal bendrą taisyklę, patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovė, o ne atsakovė. Kita vertus, byloje esantys įrodymai, tai, kad meno kūrinys nebuvo eksponuojamas tinkamai, suponuoja, jog tam tikri ieškovės teigiami pažeidimai galėjo atsirasti dar iki darbų atlikimo, kadangi byloje nėra pateikta jokių objektyvių palyginimų, kokia Atvaizdo būklė (kokie apgadinimai) buvo iki jo nuvalymo šluoste ir kokie apgadinimai atsirado po Atvaizdo nuvalymo.
26. Be kita ko, apeliaciniame skunde ieškovė, tvirtindama, kad Atvaizdas iki darbų atlikimo nebuvo valytas, taip ir nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl UAB „Mėlynas taškas“ stiklų demontavimo ir montavimo darbų, t. y. teismas nustatė, kad Atvaizdas buvo valomas dar prieš atsakovės rangos darbus. Pirmosios instancijos teismas teigė, jog yra tikėtina, kad 2017 m. langų demontavimas ir montavimas buvo siejamas su Atvaizdo valymu, nes į šią erdvę galima patekti tik išėmus stiklą. Ieškovė nepateikė paaiškinimų dėl šių darbų, todėl mechaniniai pažeidimai, atsiradę dėl valymo, gali būti susiję su ankstesniais veiksmais, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai įvertino UAB „Bauservis“ 2022 m. gegužės 16 d. pranešimą Nr. B-16-05/1, kuriuo ieškovė įrodinėjo tai, kad Atvaizdas nebuvo tinkamai saugomas darbų metu. Pagal UAB „Bauservis“ 2022 m. gegužės 16 d. pranešimą, Atvaizdo būklė jau iki atsakovės darbų buvo bloga ir reikėjo jį restauruoti. Atsakovė pateikė įrodymus, kad darbų metu, dėl kurių Atvaizdas galėjo būti pažeistas, Atvaizdas buvo apsaugotas ir uždengtas. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai apeliaciniame skunde nėra paneigiami.
27. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų dėl Atvaizdo apgadinimo.
28. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad be civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė neįrodė ir nuostolių dydžio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašomus priteisti nuostolius grindė 66 726,50 Eur restauravimo darbų sąmata, kurią parengė pati, o ne specialistai, kaip teigta ieškinyje. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus specialistai pateikė tik orientacinį kaštų įvertinimą, o lokalinė sąmata buvo sudaryta ieškovės darbuotojo, naudojant sąmatų skaičiavimo programą „Sistela“. Be to, apskaičiuojant restauravimo kaštus nebuvo atsižvelgta į nusidėvėjimą, kuris turėtų būti taikomas, nes Sausio 13-osios Memorialas yra įregistruotas kaip negyvenamasis pastatas. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais lieka nepaneigtos šios pirmosios instancijos teismo išvados. Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog, teismui konstatavus, kad atsakovė bent iš dalies pažeidė Atvaizdą, ieškovės reikalavimas negalėjo būti atmestas pilna apimtimi, kadangi pirmosios instancijos teismas to nekonstatavo.
Dėl nuostolių, susijusių su atliktų darbų trūkumų šalinimu, atlyginimo, trūkumų, atsiradusių per garantinį laikotarpį
29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 60 013,58 Eur nuostolių dėl atsakovės laiku nepašalintų darbų trūkumų. Iš esmės tarp šalių ginčas kilo dėl sumontuotų stiklų neatitikimo projekto reikalavimams. Atsakovė įrengė stiklus, kurie, ieškovės teigimu, neatitinka specifikacijų, reikalaujančių antirefleksinio stiklo su tam tikromis techninėmis savybėmis. Ieškovė viešojo pirkimo būdu pasamdė kitą įmonę trūkumams pašalinti ir sumokėjo 48 194,30 Eur už stiklų pakeitimą (kitų darbų trūkumų šalinimo vertė yra 11 819,28 Eur). Atsakovė teigia, kad ieškovė pakeitė reikalavimus po darbų atlikimo, ir jos atlikti darbai atitiko Sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės atlikti stiklų montavimo darbai buvo atlikti pagal Sutarties reikalavimus, o ieškovės nauji reikalavimai dėl stiklo techninių charakteristikų atsirado jau po darbų atlikimo. Todėl atsakovė neprivalo atlyginti dėl šių reikalavimų kilusių ieškovės nuostolių.
30. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė 2022 m. rugsėjo 14 d. rašte pranešė, kad atsakovė iki Sutarties pabaigos neįvykdė savo įsipareigojimų – darbai liko nebaigti arba buvo atlikti su defektais, kurių atsakovė nepašalino. Ieškovas nustatė terminą iki 2022 m. rugsėjo 23 d. trūkumams ištaisyti, tačiau atsakovė to nepadarė, nepaisant raginimų. Kadangi darbų atlikimo terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 18 d., o trūkumai nebuvo ištaisyti iki 2022 m. spalio 5 d., ieškovas vienasmeniškai perėmė darbus ir sudarė defektų aktą.
31. Šalių sudarytos Sutarties 14.1 punktas (1 t., b. l. 30) nustatė, kad: „Sutarties Šalys susirašinėja lietuvių kalba. Visi pranešimai, sutikimai ir kitas susižinojimas, kuriuos Šalis gali pateikti pagal šią Sutartį, bus laikomi galiojančiais ir įteiktais tinkamai, jeigu yra asmeniškai pateikti kitai Šaliai ir gautas patvirtinimas apie gavimą arba išsiųsti registruotu paštu, faksu, elektroniniu paštu (patvirtinant gavimą) toliau nurodytais adresais ar fakso numeriais, kitais adresais ar fakso numeriais, kuriuos nurodė viena Šalis, pateikdama pranešimą.“ Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog tinkamai ir laiku įteikė atsakovei 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimą ir atsakovės nurodytų argumentų nepaneigė.
32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų tinkamai išsiuntusi atsakovei 2022 m. rugsėjo 14 d. raštą. Apeliaciniame skunde ieškovė nepaneigia to, kad prie Darbų defektinio akto buvo pridėta didelės apimties priedai, kurie tinkamai atsakovei išsiųsti tik 2022 m. spalio 3 d. per didelės apimties failų siuntimo programą WeTransfer, o atsakovė iš šios programos raštą atsisiuntė tik 2022 m. spalio 4 d., t. y. jau po to, kai ieškovės suteiktas terminas ištaisyti trūkumus iki 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo pasibaigęs (1 t., b. l. 59-63). Nurodyta aplinkybė, taip pat tai, kad 2022 m. spalio 7 d. atsakovė pranešė, jog jos darbuotojai atvyko apžiūrėti defektiniame akte nurodytų trūkumų, tačiau nebuvo įleisti į Objektą (2 t., b. l. 64), patvirtina, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė nustatytus trūkumus pašalinti. Negana to, 2022 m. spalio 5 d. ieškovė vienašališkai pasirašė galutinį darbų perdavimo aktą ir defektinį aktą, kuriame papildomai nurodė naujus darbų trūkumus, nurodydama jų pašalinimo terminą tą pačią 2022 m. spalio 5 d. Tai aiškiai patvirtina, kad ieškovė šalių sutartiniuose santykiuose tinkamai nebendradarbiavo.
33. Kaip minėta, esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad, ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai atliko fasado stiklų montavimo darbus, nes antirefleksiniai stiklai neatitiko Sutarties, techninės specifikacijos ir remonto projekto reikalavimų. Projekto techninės specifikacijos 3.2.4 punkte nustatyti bendri reikalavimai visiems stiklams, o brėžiniuose nurodyta, kad stiklai turi būti du, po 8+8 mm, tiek paprastiems, tiek antirefleksiniams stiklams. Nors atsakovė galėjo parinkti antirefleksinio stiklo sudėtį, techniniai parametrai turėjo išlikti tie patys. Faktiškai sumontuotas vienas 12 mm stiklas neatitiko reikalavimų, tai patvirtina ir projekto ekspertizė.
34. Sutarties 6.1. nustatė, kad rangovas darbams atlikti privalo naudoti tik tokias medžiagas, įrangą, gaminius ir įrenginius, kurie atitinka Sutartyje, įskaitant techninę specifikaciją, projekte, nustatytus reikalavimus ir yra suderinti su užsakovu. Jeigu šie dokumentai nenustato reikalavimų tam tikroms medžiagoms, gaminiams ar įrenginiams – rangovas turi naudoti tik naujas, nenaudotas, naujausio arba darbų atlikimo metu naudojamo tipo medžiagas, gaminius ir įrenginius, suderintus su užsakovu. Projekto 4.3.2 punkte nurodyta, kad „tokiu atveju, jei konkrečiai nebus nurodyta medžiaga, pvz. nenurodant medžiagos pavadinimo ar standarto, prieš ją perkant ji turės būti pateikiama projektuotojo ir užsakovo patvirtinimui“ (1 t., b. l. 61). Projekte dalyje „STATINIO ARCHITEKTŪROS DALIES TECHNINĖ SPECIFIKACIJA“ skyriuje 3.2.4. „Naujo stiklo montavimas“ Stiklinimas (1 t., b. l. 146) nurodyta, kad „ekspozicijos patalpa priekiniame fasade, brėžinyje nurodytoje vietoje, stiklinama antirefleksiniais stiklais. Antirefleksinio stiklo sudėtį pasiūlo Rangovas“. Projekte pateiktame sąnaudų kiekių žiniaraštyje (1 t., b. l. 154) 3 eilutėje nurodyta: „Antirefleksiniai stiklai. Keičiami pažeisti ir sveiki stiklai į antirefleksinius“. Projekto dalyje Statinio architektūra dalyje 3 Statinio architektūros dalies techninė specifikacija 3.1 Bendrieji reikalavimai 4 punkte nurodyta, kad „statybos metu nerekomenduojama keisti medžiagas, gaminius ar įrengimus kitais, negu pateikta rangos konkurso pasiūlymuose. Darant pakeitimus gaunamas raštiškas statytojo, techninio prižiūrėtojo ir PV sutikimas“.
35. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šalių sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu ir atsakovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu bei abejonių dėl tinkamo darbų atlikimo iki jų atlikimo ar jų vykdymo metu ieškovė atsakovei nereiškė. Nei Sutartyje, nei jos prieduose bei projektinėje dokumentacijoje, taip pat ir viešojo pirkimo sąlygose, pagal kurias buvo teikiamas rangovo pasiūlymas bei sudaroma Sutartis, ieškovės nurodytų stiklo savybių nebuvo nustatyta. Jos nurodytos naujos, po to, kai atsakovė sumontavo antirefleksinius stiklus, o atsakovės parinkti ir įrengti stiklai turi geresnes antirefleksines savybes už buvusius koplyčios stiklus, kurie buvo pakeisti. Duomenys, jog stiklas turi būti -FLOAT tipo, 8+8mm storio, grūdintas, skaidrus, laminuotas, kraštinės poliruotos, yra numatyti Projekto 3.2 punkte “BERĖMIO STRUKTŪRINIO STIKLO FASADO REMONTO DARBAI” (1 t., b. l. 145), kuriame yra aptariami pradiniai duomenys, naudoti anksčiau.
36. Apeliantė teisingai teigia, kad Lietuvos Respublikos Seimo rūmų paprastojo remonto projekto grafinėje dalyje šalia pastabų yra nurodyta, kad: 1. Stiklas grūdintas laminuotas 8 + 8, kraštinės poliruotos; 2. Stiklo tvirtinimai nerūdijančio plieno, paviršius ploriuotas; 3. Tarpai tarp stiklų 10 mm +– 2 mm; 4. Nerūdijančio plieno laikantis lynas skersmuo 16 mm. Tačiau ši pastaba nėra suformuluota kaip reikalavimas naujai montuojamiems stiklams ir yra neaiški, kadangi gali būti kalbama apie pradinius duomenis, tai nėra detalizuota, tad ir rangovas visiškai pagrįstai neturėjo pagrindo vadovautis vien šiais duomenimis. Konkretaus ir suprantamo reikalavimo, kad naujai montuojamas antirefleksinis stiklas turi būti laminuotas 8+8 bylos šalių dokumentuose, pagal kuriuos buvo vykdomi darbai, nėra. Atitinkamai, abejonių šiuo klausimu kelia ir 2022 m. vasario 9 d. projekto vykdymo priežiūros vadovo K. K. susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl antirefleksinio stiklo techninių specifikacijų, K. K. nurodė, kad „[d]ėl klausimo ar antirefleksinis stiklas turi būti laminuotas, tai pagal statybos teisės aktus – stiklas turi būti saugus. Rangovas turi pateikti saugaus stiklo sertifikatus, atitikimą saugos stiklo tvirtinimui taškiniu būdu“.
37. Kaip minėta, pagal Sutartį, jeigu Sutartis, įskaitant techninę specifikaciją, projektą, nenustato reikalavimų tam tikroms medžiagoms, gaminiams ar įrenginiams – rangovas turi naudoti tik naujas, nenaudotas, naujausio arba darbų atlikimo metu naudojamo tipo medžiagas, gaminius ir įrenginius, suderintus su užsakovu. Pagal 2022 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Sausio 13-osios memorialo paprastojo remonto darbų darbo grupės posėdžio protokolą Nr. 4 (1 t., b. l. 71), vienas iš svarstytų klausimų buvo tai, kad „Užsakovas paminėjo, kad labai svarbu, jog fasadiniai stiklai būtų saugūs, išsakė abejonę dėl 12 mm storio stiklo saugumo, jo antirefleksinių savybių atitikimo reikalavimams, taip pat paminėjo, kad nėra pateikti stiklų sertifikatai, įrodantys jų antirefleksiškumą ir saugumo reikalavimus. Užsakovo nuomone, memorialo fasadiniai stiklai turėtų būti triplekso tipo. Projekto autoriaus pritarė Užsakovo pozicijai ir paminėjo, kad kiekvieną gaminį, įrangą ar medžiagą prieš naudojant / montuojant būtina suderinti su Užsakovu. Techninės priežiūros vykdytojas pritarė Užsakovo pozicijai“.
38. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija nutarė, kad „Rangovas iki 2022 m. balandžio 1 d. pateikia stiklo sertifikatus ir visų darbų atlikimo metu laikosi 2021 m. rugpjūčio 27 d. Darbų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. UFS-2021-83 6.1 papunkčio reikalavimų (Rangovas darbams atlikti privalo naudoti tik tokias medžiagas, įrangą, gaminius ir įrenginius, kurie atitinka Sutartyje, įskaitant techninę specifikaciją, Projekte, nustatytus reikalavimus ir yra suderinti su Užsakovu. Jeigu šie dokumentai nenustato reikalavimų tam tikroms medžiagoms, gaminiams ar įrenginiams – Rangovas turi naudoti tik naujas, nenaudotas, naujausio arba Darbų atlikimo metu naudojamo tipo medžiagas, gaminius ir įrenginius, suderintus su Užsakovu)“. Taigi, atsakovei nurodžius, kad yra naudojami 12 mm storio stiklai, klausimų dėl jų tinkamumo nebuvo iškelta, tačiau pareikalauta stiklo sertifikatų. Be to, aplinkybę, kad 12 mm stiklų naudojimas buvo suderintas, patvirtina ir tai, kad projekto vykdymo priežiūros vadovas K. K. 2022 m. vasario 8 d. statybos darbų žurnale po stiklų sumontavimo teikė pastabą tik dėl jų antirefleksiškumo savybių nepakankamumo, tačiau ne dėl to, kad buvo sumuntuoti pavieniai 12 mm stiklai vietoje dvigubų 8 mm.
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė atliko stiklo keitimo darbus pagal Sutarties sąlygas ir atsakovė neprivalo atlyginti ieškovės patirtus tariamus nuostolius.
40. Ieškovė taip pat prašė priteisti 3 501,68 Eur nuostolių, susijusių su garantiniu laikotarpiu sudužusiu stiklu. Ji teigė, kad atsakovė privalėjo pakeisti stiklą pagal suteiktą garantiją. Atsakovė su tuo nesutiko ir paaiškino, jog ji keitė tik stiklo laikiklius, o pats stiklas buvo senas ir nekokybiškas, todėl garantija jam netaikoma. Teismas nustatė, kad senas stiklas nebuvo įtrauktas į atsakovės darbų apimtį, ir ieškovė pati žinojo apie jo būklę. Todėl reikalavimą priteisti nuostolius pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu ir atmestinu.
41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė atliko stiklo tvirtinimo darbus. Taigi, nors atsakovė ir nekeitė paties stiklo, bet darbų eigoje darė jam mechaninį poveikį ir atlikinėjo atitinkamus su stiklu susijusius darbus (pavyzdžiui: montuodama stiklų laikiklius atsakovė atliko stiklų įveržimo darbus, kurie tiesiogiai daro įtaką stiklo būklei). Dėl to, paaiškėjęs defektas neatsiejamai susijęs su atsakovės atliktais darbais ir jiems taikomu garantiniu terminu. Tuo atveju, jei atsakovė stiklo tvirtinimo darbus būtų atlikusi tinkamai, stiklas nebūtų pažeistas ir nebūtų sutrupėjęs.
42. 2023 m. sausio 20 d. raštu Nr. S–2023-281 (1 t., b. l. 208–216), ieškovė informavo atsakovę, kad sutrupėjo vienas +0,2m altitudėje, tarp A–B ašių, 7 ašyje esantis fasado stiklas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutrūko senas stiklas, kurio atsakovė darbų apimtyje nauju nekeitė (1 t., b. l. 217–218). Atsakovė nurodė, jog stiklas trūko dėl to, kad seni stiklai yra pagaminti su pažeidimais.
43. Pagal Sutarties 8.4 punktą, „rangovas tiekiamoms medžiagoms, gaminiams, įrenginiams bei įrangai suteikia gamintojo nurodytą garantinį terminą, bet ne mažesnį kaip 24 (dvidešimt keturi) mėnesiai nuo atitinkamo Darbų perdavimo akto pasirašymo.“
44. Nors apeliantė apeliaciniame skunde išdėsto savo subjektyvią nuomonę tiek dėl sudužusio stiklo patekimo į darbų apimtį, tiek dėl atsakovės pareigos informuoti ieškovė apie jo būklę, tačiau byloje taip ir lieka nepaneigti argumentai, kad atsakovė pagal Sutartį neturėjo įsipareigojimo suteikti garantijos seniems stiklams, nes jų keitimas nebuvo įtrauktas į atliktų darbų apimtį. Be to, argumentai, jog atsakovė turėjo informuoti ieškovę apie senų stiklų būklę ir prisiimti atsakomybę, taip pat nėra pagrįsti, nes ieškovė žinojo apie kitų stiklų būklę ir nusprendė jų nekeisti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl 3 501,68 Eur nuostolių už seno stiklo keitimą vertino kaip neapimantį atsakovės atliktų darbų ir atmestiną.
Dėl reikalavimo priteisti sutartines netesybas ir reikalavimo grąžinti avansinę permoką
45. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 8 845,43 Eur sutartinių netesybų už darbus, neatliktus iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., arba atliktus su trūkumais, remdamasi netesybų apskaičiavimu ir sutartiniais įsipareigojimais. Atsakovė teigia, kad visi darbai buvo atlikti ir netesybos yra nepagrįstos, nes buvo apskaičiuotos nuo „nekokybiškai atliktų darbų vertės“, kas neatitinka Sutarties sąlygų. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovė nepagrindė netesybų apskaičiavimo, nes nebuvo pateikti įrodymai, kad darbai buvo neatlikti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė darbų neatlikimo fakto, nėra pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamo klausimo.
46. Ieškovė taip pat reikalauja iš atsakovės grąžinti 21 811,24 Eur permoką, teigdama, kad atsakovė atliko darbų mažiau, nei buvo apmokėta pagal Sutartį. Ieškovė remiasi tuo, kad išmokėtas 45 000 Eur avansas nebuvo atskaitytas iš galutinės mokėtinos sumos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė priėmė visus darbus, nurodytus Sutartyje, ir nėra įrodymų, jog atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad permokos nėra ir ieškovės reikalavimas grąžinti permoką yra nepagrįstas.
47. Apeliaciniame skunde yra nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai traktavo Sutartį kaip fiksuotos kainos, nors iš tiesų tai buvo fiksuoto įkainio sutartis. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo mokėti tik už faktiškai atliktus darbus pagal įkainius, o ne visą sutarties kainą nepriklausomai nuo darbų apimties. Faktiškai atliktų darbų vertė buvo 214 486,37 Eur be PVM, tačiau bendrai atsakovui buvo sumokėta 259 486,37 Eur be PVM (kartu su avansu). Pirmosios instancijos teismas nepaisė pateiktų rašytinių įrodymų, kurie rodė, kad atsakovas neatliko dalies darbų, tačiau vis tiek reikalavo apmokėjimo už juos. 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovė patikslino 2022 m. liepos 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 4, kuriame pirminė suma buvo 36 425,25 Eur be PVM, o patikslinus suma sumažinta iki 26 974,18 Eur be PVM. Atsakovė pripažino, kad iš tiesų neatliko visų darbų, nurodytų akte Nr. 4, bet tik dalį jų. Nepaisant to, atsakovė nepatikslino su šiuo aktu susijusios 2022 m. rugpjūčio 18 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) sumos. Kitaip tariant, nors atsakovė pripažino, kad atliko ne visus darbus, ji vis tiek reikalavo sumokėti visą sumą, įskaitant ir už neatliktus darbus.
48. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka, byloje nėra nustatyta, kad atsakovė neatliko tam tikrų darbų pagal Sutartį. Ieškovė 2022 m. spalio 5 d. vienašališkai pasirašytame galutiniame darbų perdavimo akte Nr. 1 nurodė, kad sumokėta visa Sutarties suma: vertė su PVM – 303 603,07 Eur. Ieškovė atsakovės pateikto atliktų darbų akto Nr. 4 ir papildomų darbų akto nepriėmė ir nepatvirtino, nors apeliantė neturėjo teisės jo nepriimti. Priėmus aktą, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliantė už darbų rezultatą turėjo atsiskaityti. Kaip minėta, nesant duomenų, kad atsakovė nebūtų atlikusi tam tikrų darbų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė turėtų grąžinti tariąmą permoką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
50. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
51. Atmetus ieškovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93). O atsakovė, nors atsiliepime į atskirąjį skundą ir suformulavo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nepagrindė jų dydžio, todėl prašymas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.