Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-193-203/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
1-193-203/2011
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01587-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gudienė
Nukentėjusysis
N. J.
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-193-203/2011(Proceso Nr. 1-12-1-01587-2010-9)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Regina Gudienė,Sekretoriaujant J.Krinickienei,dalyvaujant prokurorei R.Augutavičienei, R.Navasaitienei,gynėjai K.Kanišauskienei,nukentėjusiajai N. J.,vertėjai O.Macijauskienei,kaltinamajam,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje), teistas:

2008-06-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2009-09-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės pasibaigus bausmės atidėjimo terminui;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. vengė išlaikyti vaiką, o būtent:

A. P., pagal 2004-11-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti N. J. alimentus dukters A. J., gim. 2002-01-03, išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo 2004-05-01 iki dukters pilnametystės bei 8400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nemokėjo iš jo priteistų alimentų, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, dėl ko už laikotarpį nuo 2008-02-20 iki 2010-08-19 susidarė 6000,97 Lt įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui bei už laikotarpį iki 2010-10-01 susidarė 26528,03 Lt įsiskolinimas nukentėjusiajai N. J..

Apklaustas teisme kaltinamasis A. P. paaiškino, kad vaiko išlaikyti nevengė, tačiau ilgą laiką nežinojo apie tai, kad yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo. Antstoliai jo neieškojo, o su nukentėjusiąja ir savo vaiku nebebendravo, nes paskutinius 4 metus jo sveikatos būklė blogėjo ir jis nenorėjo traumuoti vaiko. Tėvystę pripažino ir iš pradžių kurį laiką gyveno kartu su N. J., duodavo jai grynais po kelis šimtus litų per mėnesį vaiko reikmėms. Vėliau sužinojo, kad N. J. išleidžia pinigus sau, o ne vaikui, todėl mokėti nustojo. Mokėti pinigus vaiko išlaikymui nustojo maždaug nuo to laiko kai dukteriai sukako 3 metai. Jo paties sveikatos būklė yra bloga, jis niekur nedirba, todėl pinigų vaiko išlaikymui neturi. Darbo biržoje registruojasi apie pusę metų, o oficialiai nedirba apie 2 metaus. Darbo birža jam tinkamo darbo nepasiūlė, o pasiūlymo grįžti į ankstesnį darbą nepriėmė, nes jo sveikatos būklė netinkama tokiam darbui. Anksčiau į medikus nesikreipė, todėl savo negalavimų dokumentais pagrįsti negalėjo, o šiuo metu kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo. Serga epilepsija ir hepatitu C. Teisme perskaičius 2004-11-10 teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, kuriame užfiksuota, kad byla buvo nagrinėjama dalyvaujant A. P. (b.l. 23-24), kaltinamasis patikslino, kad jau prisimena, jog tikrai dalyvavo nagrinėjant bylą, o po sprendimo ieškojo darbo, tačiau jo negavo. Lėšų pragyvenimui gaudavo iš tėvų bei dirbdamas atsitiktinius darbus. Anksčiau buvo narkomanas, bet narkotikų nebevartoja apie 6 metus.

Apklausta teisme nukentėjusioji N. J. paaiškino, kad kartu su A. P. ji niekada negyveno. Šis visą laiką gyveno pas savo mamą. Jai susilaukus dukters Agnieškos, kaltinamasis tėvystę pripažino. Jie matydavosi apie vieną kartą į mėnesį ir A. P. tais laikotarpiai kuomet dirbdavo, jai duodavo pinigų vaiko išlaikymui, bet tai buvo retai. Kartais A. P. motina pirkdavo dovanas jų dukrai Agnieškai. Ji kreipėsi į teismą ir iš kaltinamojo buvo priteista 300 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui, bet jis pinigų nemokėjo. Teismo posėdyje kaltinamasi dalyvavo ir apie pareigą mokėti alimentus žinojo. Kol jie bendraudavo, kaltinamasis kartais atnešdavo vaišių vaikui, bet išlaikymo nemokėjo. Vis žadėjo mokėti alimentus, bet pažado nevykdė. Jie vis dar bendraudavo kol vaikas ėjo į darželį, kaltinamojo motina kartais padėdavo duodama daiktus, davė pinigų akiniams. Šiuo metu yra jau 4-5 metai kai ji nebendrauja su A. P. ir jo motina. Kaltinamasis net nebuvo atėjęs pasidomėti dukterimi kuomet ši gulėjo ligoninėje. Apie paties A. P. ligas nieko nežinojo. Šią aplinkybę jai pasakė pastarojo motina tik jau prasidėjus šios bylos teisminiam nagrinėjimui. Kaltinamajam nemokant išlaikymo, ji kreipėsi dėl pašalpos iš valstybės ir iki šiol šią pašalpą gauna. A. P. jai yra įsiskolinęs apie 20000 Lt už išlaikymą. Prašo priteisti jo įsiskolinimą iki to laikotarpio, kuomet už vaiko išlaikymą pradėjo mokėti valstybė.

Apklausta teisme liudytoja L. P. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Jis negali išlaikyti savo vaiko, nes pats serga ir ilgai dirbti negali. A. P. epilepsija buvo pastebėta jam paaugus. Jis buvo kelis kartus gydomas ligoninėse, tačiau psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, nes pats to nenorėjo. Jis šiuo metu gyvena su ja, ji sūnų prižiūri ir išlaiko. A. P. anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu ir vartojo narkotikus, jam buvo statomos lašelinės dėl šių priklausomybių bei dėl hepatito. Su savo vaiku ir jo motina sūnus negyveno nė pusės metų. Ji yra pirkusi anūkei akinius, rūbelių kuomet ši atvažiuodavo, bet šiuo metu anūkės nematė jau 3-4 metus. N. J. į ją nesikreipė. Sūnus jau sirgo kuomet buvo priteisti alimentai. Jis žinojo apie priteistą išlaikymą, registravosi darbo biržoje ir ieškojo darbo. Šiuo metu jis silpnos sveikatos, dažnai netenka sąmonės dėl epilepsijos. Jie kreipėsi į medikus, kad sūnaus ligos buvo įformintos dokumentais, nes anksčiau gydėsi savarankiškai ir medicininiuose dokumentuose jo sveikatos problemos neatsispindėjo.

Iš 2004-11-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo matosi, kad šiuo sprendimu buvo iš A. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. J., gim. 2002-01-03, periodinėmis išmokomis nuo 2004-05-01 po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Taip pat priteistas iki teismo sprendimo susidaręs 8400 Lt įsiskolinimas. Teismo sprendime pažymėta, kad A. P. dalyvavo nagrinėjant bylą ir su ieškiniu sutiko, aiškino, kad turėjo pastovų darbą ir ketina įsidarbinti statybos įmonėje (b.l. 23-24).

Iš A. J. gimimo liudijimo matosi, kad jos tėvu buvo įrašytas A. P. (b.l. 16).

Iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos raštų matosi, kad Fondas 2008-01-09 priėmė sprendimą nuo 2008-01-08 mokėti A. J. išlaikymui po 195 Lt kas mėnesį tuo pagrindu, kad vaiko tėvas A. P. nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką (b.l. 1-3). Nuo 2008-02-20 iki 2010-08-19 Fondas išmokėjo iš viso 6000,97 Lt A. J. išlaikymui ir ši suma bei 5 proc. metinių palūkanų sudaro A. P. įsiskolinimą Fondui (b.l. 100-101). Fondas ieškinio byloje nereiškia, nes teisę reikalauti skolininkui grąžinti išmokėtas išmokas numato įstatymas ir tam pakanka Fondo administratoriaus sprendimo dėl sumokėtų išmokų atgavimo, o toks sprendimas pagal įstatymą savaime yra vykdomasis dokumentas (b.l. 8).

Iš antstolės raštų ir matosi, kad antstolė vykdo išlaikymo išieškojimą iš A. P. pagal 2004-11-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Išieškotoja N. J. nuo 2008-01-08 kiekvieną mėnesį gauna po 195 Lt išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kuria mažinamas išlaikymo įsiskolinimas. 2010-10-01 dienai įsiskolinimas išieškotojai sudarė 26528,03 Lt (b.l. 26, 103).

Iš SoDros pateiktų duomenų matosi, kad A. P. dirbo nuo 2004-04-01 iki 2004-06-30 ir gavo 3227 apmokestinamųjų pajamų; nuo 2004-07-01 iki 2004-07-12 – 677,16 Lt; nuo 2007-12-22 iki 2007-12-31 – 168,42 Lt; nuo 2008-01-01 iki 2008-02-29 – 1739,69 Lt. Už laikotarpį nuo 2003-11-05 iki 2003-11-07 A. P. buvo išmokėta 22,63 Lt ligos pašalpa, o už laikotarpį nuo 2004-01-24 iki 2004-01-28 išmokėta 112,57 Lt ligos pašalpa (b.l. 114, 121-123).

Iš Vilniaus darbo biržos pateikto 2010-08-31 rašto matosi, kad A. P. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2008-09-19 iki 2009-07-21. Darbo pasiūlymų nebuvo, nes nuo 2008-11-14 iki 2009-02-18 buvo sustabdytas bedarbio statusas neatvykus sudaryti įsidarbinimo plano. Nuo 2009-04-24 iki 2009-07-20 buvo sustabdytas bedarbio statusas neatvykus priimti pasiūlymo dirbti. Vėliau darbo biržoje registruotas nuo 2010-07-19 ir pasiūlytas kelininko darbas UAB „Kerista“, o sekantis apsilankymas pas tarpininką numatytas 2010-10-05 (b.l. 125).

Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos matosi, kad A. P. įrašytas į priežiūros grupę nuo 2006-10-20. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus; priklausomybės sindromas (b.l. 129).

Iš teismui pateiktos 2011-03-07 išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei Darbingumo lygio pažymos matosi, kad A. P. laikotarpiui nuo 2011-02-21 iki 2012-02-20 nustatytas dalinis darbingumas, kuris sudaro 40 %, o to priežastis yra diagnozuotos ligos ar būklės – hepatitas ir epilepsija.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. P. vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Pats kaltinamasis neigė padaręs šią veiką ir nurodė, kad vaiko išlaikyti negalėjo, nes ilgą laiką nežinojo apie priimtą teismo sprendimą dėl išlaikymo, be to, pats visą laiką sirgo ir negalėjo dirbti, todėl objektyviai neturėjo lėšų išlaikymui mokėti. Mokėti alimentų sąmoningai nevengė. Teismas tokią kaltinamojo versiją vertina kritiškai. Pažymėtina, kad aplinkybę neva A. P. ilgai nežinojo apie priimtą teismo sprendimą, pagal kurį jis privalėjo mokėti alimentus savo dukters A. J. išlaikymui, paneigė tiek nukentėjusioji N. J., tiek liudytoja kaltinamojo motina L. P., kurios abi patvirtino, kad apie teismo sprendimą ir pareigą mokėti alimentus kaltinamajam buvo žinoma. 2004-11-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo taip pat pažymėta, kad byla buvo išnagrinėta dalyvaujant A. P. ir jam pripažįstant N. J. ieškinį. Pats kaltinamasis, kuomet teisme buvo perskaitytas minėtas teismo sprendimas, taip pat paneigė savo anksčiau duotus parodymus ir jau pripažino, kad iš tiesų dalyvavo nagrinėjant bylą teisme ir žinojo apie iš jo priteistus alimentus. Iš antstolio gauti duomenys bei nukentėjusiosios N. J. parodymai patvirtina, kad A. P., žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo vaikui, nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų. Tiek A. P., tiek L. P. patvirtino, kad kaltinamasis kelis pastaruosius metus net nesidomi savo dukterimi ir su ja bei jos motina iš viso nebendrauja. Iš SoDros pateiktų duomenų matosi, jog kaltinamasis dirbo trumpą laikotarpį 2007-2008 metais ir gavo pajamų. Kodėl dalies šių pajamų neskyrė vykdyti teismo sprendimu nustatytai pareigai vaikui išlaikyti, kaltinamasis paaiškinti nesugebėjo. Kaip matosi iš bylos medžiagos, A. P. visiškai nemokant alimentų, nuo 2008 metų sausio mėnesio pradžios jo pareigą išlaikyti vaiką turėjo perimti valstybė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka. Iš byloje esančių Vilniaus darbo biržos pateiktų duomenų matosi, kad kaltinamasis kurį laiką buvo registruotas darbo biržoje, tačiau dėl jo paties kaltės bedarbio statusas buvo sustabdytas, todėl nebuvo duodami pasiūlymai dėl darbo. Vėliau bedarbio statusas pakartotinai buvo sustabdytas vėl dėl paties kaltinamojo kaltės – neatvykus priimti pasiūlymo dėl darbo. Pažymėtina, kad registracija darbo biržoje 2008-2009 laikotarpiu nėra pripažintina A. P. aktyviomis pastangomis įsidarbinti ir dėl to, kad šiuo laikotarpiu jam buvo atidėtas 2008-06-12 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, o vienas iš jam skirtų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui buvo būtent dirbti ar bent jau registruotis darbo biržoje. Iš darbo biržos pateiktų duomenų taip pat matosi, kad 2010 metais kaltinamajam buvo duotas pasiūlymas įsidarbinti UAB „Kerista“, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kaltinamasis šio pasiūlymo taip pat nepriėmė ir iki šiol nedirba. Savo vengimą įsidarbinti A. P. motyvavo silpna sveikata ir ligomis, dėl kurių jis negali dirbi. Teismui buvo pateikta 2011-03-07 nedarbingumo lygio pažyma, kuri patvirtina, kad kaltinamais šiuo metu iš tiesų yra tik iš dalies darbingas, tačiau jokių duomenų, kad jis būtų buvęs nedarbingas ar sirgęs kokiomis nors ligomis nuo pat 2004-11-10 kuomet iš jo buvo priteisti alimentai, kaltinamasis teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis teigė neva jam dirbti ir vykdyti pareigą išlaikyti vaiką trukdė silpna sveikata bei ligos, tačiau iš bylos duomenų matosi, kad šios aplinkybės jam visiškai nesutrukdė tuo pat laikotarpiu daryti nusikalstamas veikas (nuteistas už vagystes 2008-06-12 nuosprendžiu) bei laikytis iš esmės įdingo gyvenimo būdo (yra motinos ir giminaičių išlaikytinis; nuo 2006-10-20 įtrauktas į priežiūros grupę dėl narkotikų vartojimo; liudytoja L. P. nurodė, kad piktnaudžiavo ir alkoholiu). Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo pat 2004 metais priimto teismo sprendimo nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, niekur nedirbo, nors nėra ir nebuvo visiškai nedarbingas, aktyvių veiksmų daliniam darbingumui patvirtinti ėmėsi tik teisminio nagrinėjimo metu, o prieš tai akivaizdžiai vengė legaliai įsidarbinti, jau ilgą laiką visiškai nesidomi savo vaiku ir nesistengia ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, teismas daro išvadą, kad A. P. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas dukters A. J. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Tokie A. P. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

A. P. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, nors jau yra teistas, tačiau vėliau nuo bausmės teismo nutartimi atleistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. BK 164 str. sankcija numato tris laisvės atėmimui alternatyvias bausmių rūšis: viešuosius darbus, laisvės apribojimą ir areštą. Kaltinamasis serga keliomis lėtinėmis ligomis ir yra tik iš dalies darbingas, todėl nėra tikslinga skirti jam areštą ar viešuosius darbus. Įvertinus šias aplinkybes, A. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namie nuo 22 val. iki 6 val. bei pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Regina GudienėNuorašas tikras:Teisėja R.Gudienė