- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- 1S-283-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03752-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- I. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo I. B., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, registruotos darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teisto du kartus, paskutinį kartą 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. B. kaltinamas tuo, kad 2018 m. sausio 21 d., apie 20.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu ne mažiau kaip tris kartus delnu sudavė mamai R. M. B. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. M. B. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, o močiutei M. J. S. kviečiant pagalbą mobiliuoju telefonu sugriebęs ją už kaklo ir sakydamas „papjausiu visus šeimos narius“, bandė mobiliojo ryšio telefoną atimti, dėl to jis lūžo ir M. J. S. įpjovė į rodomąjį pirštą, taip padarė M. J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautine žaizda kairės rankos antrame piršte, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis, kuria kaltinamajam I. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 1 (vieno) mėnesio suėmimo terminas jį skaičiuojant nuo I. B. faktinio sulaikymo dienos – 2018 m. kovo 13 d. Kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Skunde kaltinamasis I. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį. Kaltinamasis I. B. tvirtina, kad apie 2018 m. kovo 7 d. posėdį jis nežinojo. Pasižada ateiti į visus posėdžius, apie kuriuos bus informuotas šaukimu. Kai nežino kur ir kada turi atvykti, tai negali to padaryti. Turi darbą, gyvenamąją vietą ir slapstytis neturi tikslo. Skunde taip pat nurodo, kad 2018 m. sausio 23 d. buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo mamos. Policijai buvo nurodęs kitą adresą kur gyvens – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena ir šiuo metu. Teismo šaukimai buvo siunčiami į mamos namus. Apie posėdį nežinojo, nes šaukimas buvo išsiųstas ne tuo adresu. Niekur nesislėpė. 2018 m. kovo 12 d. į mamos namus buvo atvažiavusi policija, tačiau jo nerado, nes jam negalima ten gyventi. Tą pačią dieną buvo policijoje, tačiau apie jo paiešką niekas neinformavo, todėl išvyko dirbti. 2018 m. kovo 13 d. buvo sulaikytas, kaip besislapstantis, tačiau apie posėdį jis nieko nežinojo. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti. Kaltinamojo I. B. skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ši byla nagrinėjama teisiamąjame posėdyje. Kaltinamasis aktas patvirtina, kad I. B. kaltės įrodymais nurodomi: nukentėjusiųjų M. J. S., R. M. B., liudytojų J. K., I. P. parodymai, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymima, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.Remiantis BPK 119 straipsnio nuostatomis kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų.Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam I. B. buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.I. B. kaltinamas dėl tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė viršija vienus metus laisvės atėmimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytą suėmimo taikymo sąlyga egzistuoja. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. pagrįstai nustatė suėmimo taikymo pagrindą, nurodytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo. Kaltinamasis I. B. iki suėmimo turėjo gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nelaikytina faktoriumi, mažinančiu kaltinamojo realaus bėgimo (slėpimosi) tikimybę. I. B. nusikalstamą veiką prieš šeimos narius – mamą ir močiutę – galimai įvykdė būtent savo gyvenamojoje vietoje. Kaltinamasis buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, tačiau nukentėjusioji R. M. B. patvirtino, kad kaltinamasis šios kardomosios priemonės nevykdo, nukentėjusiosioms grasina, kad padegs, jas gąsdina. Aplinkybę, kad paskirtos kardomosios priemonės kaltinamasis nevykdo, patvirtina ne tik nukentėjusiosios paaiškinimai, bet ir faktas, kad I. B. buvo sulaikytas nukentėjusiųjų namuose. Kaltinamasis nevedęs, vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Nurodė, kad dirba, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl galima spręsti, kad legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą manymą, kad kaltinamasis su gyvenamąja vieta tvirtais šeiminiais socialiniais ryšiais nėra susietas. Kaip minėta, kaltinamajam I. B. buvo taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, tačiau šios kardomosios priemonės jis nevykdė. Taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo pakankamai efektyvios siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Kaltinamasis I. B. į teismo posėdžius nevyko, jam siunčiamų teismo šaukimų neatsiėmė, bylos eiga nesidomėjo. Kolegija konstatuoja, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai jas laikė pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės taikymui.Kaltinamojo skunde nurodyti teiginiai, kad jis susirado kitą gyvenamąją vietą, ją buvo nurodęs ir policijos pareigūnams, nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, kaip minėta, kaltinamasis buvo sulaikytas mamos ir močiutės namuose, kuriuose jis negalėjo būti dėl jam taikytos kardomosios priemonės. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas I. B., pobūdį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, kurie kaltinamąjį charakterizuoja iš esmės neigiamai, nėra pagrindo pripažinti, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, paskirdamas I. B. kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir nustatydamas 1 mėnesio jos taikymo terminą, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.