- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-217-519-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-2-00029-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- L. G.
- Advokatai
- Adolfas Račkauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų viešųjų darbų per mėnesį, viso 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-09-10 iki 2012-09-12, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 10 d., apie 9 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su įtariamąja B. Z. metu, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnyje, t. y. už melagingų parodymų davimą, pakeitė savo teisingus 2011 m. balandžio 14 d. liudytojo apklausos metu baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00125-11 duotus parodymus, kad 2011 m. balandžio 14 d. naminės degtinės butelį „Karališka degtinė“ ir cigarečių pakelį „More“ įsigijo iš B. Z., gyvenančios (duomenys neskelbtini), akistatos metu tyčia melagingai parodė, kad 2011 m. balandžio 14 d., naminės degtinės butelį „Karališka degtinė“ ir cigarečių pakelį „More“, įsigijo ne iš B. Z., gyvenančios nurodytu adresu, o iš jam nepažįstamo asmens, po to, jis tęsdamas savo nuskalstamą veiką, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, tuos pačius melagingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00125-11, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato, esančio Medžiotojų g. 1, Joniškis, patalpose, t. y. 2011 m. rugpjūčio 10 d., liudytojo papildomos apklausos metu, 2011 m. rugsėjo 21 d. akistatos su liudytoju A. M. metu, po to, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., tuos pačius melagingus parodymus davė 2012 m. vasario 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo posėdžio metu, kuriame B. Z. buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 str., padarymu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. G. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti. Skunde nurodo, jog jis nepripažįsta kaltės, o teismas, prieš priimdamas apkaltinantį nuosprendį, privalėjo atsižvelgti į aplinkybes, kurioms esant jis buvo sulaikytas. Tvirtina, kad 2012-09-12 jis kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės prokuratūrą su skundu, kuriame nurodė, kad 2012-09-10 ryte buvo pas draugę, kai atvyko Joniškio rajono policijos PK pareigūnai E. K. ir S. K., kurie, nieko tinkamai nepaaiškinę, nusivežė jį į Joniškio rajono PK, nustatė jam 1,23 promilės girtumą, jis policijos pareigūnams nesipriešino, jų neįžeidinėjo, vykdė jų nurodymus, o policijos komisariate tyrėja S. K., darydama psichologinį spaudimą, vertė jį prisipažinti dėl melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00125-11 2011-08-10 vykstant akistatai su toje baudžiamojoje byloje buvusia įtariamąja B. Z.. Apeliantas tvirtina, kad tokį prisipažinimą tyrėja S. K. norėjo išgauti psichologiniu spaudimu, jam būnant neblaiviam. Nurodo, kad nedavė melagingų parodymų ir nesuprato, kodėl iš vis buvo apie tai klausinėjamas, kadangi, apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00125-11 2012-07-12 Šiaulių apygardos teisme buvo priimtas neskundžiamas nuosprendis ir šios bylos proceso metu jis nebuvo kaltintas melagingų parodymų davimu. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, jog nepagrįstai buvo sulaikytas dviem dienoms ir patalpintas į areštinę. Tvirtina, kad viso sulaikymo laiką tyrėja S. K. psichologiškai jį spaudė duoti parodymus dėl melagingų parodymų minėtoje baudžiamojoje byloje, grasino susidoroti, jei neprisipažins. Apelianto teigimu, patyręs pažeminimą, buvo šokiruotas, kad Joniškio rajono apylinkės prokuratūra, neatlikusi visų įmanoma veiksmų, nustatė, jog jo atžvilgiu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas. Taip pat nurodo, kad teismas nevertino to, jog Joniškio rajono PK pareigūnas R. Ž., neva stebėdamas B. Z. namą, niekaip tokio stebėjimo nefiksavo - nefilmavo, nefotografavo, o teismas ir nereikalavo jokios operatyvinės medžiagos, kuri galbūt būtų naudinga nustatant tikrąją tiesą šioje situacijoje, o gal net įrodant jo nekaltumą, nepaklausė policijos pareigūnų, kodėl nebuvo atliktos daktiloskopinės, DNR ir kitos ekspertizės, kurių metu galbūt būtų paaiškėję, ar ant butelio su užrašu „Karališka degtinė“ yra B. Z. pirštų, DNR pėdsakų, ar tokius pėdsakus paliko kas kitas, o tuo pačiu būtų aiškiau ir dėl jo nekaltumo. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad nei Joniškio rajono policijos pareigūnai, nei Joniškio rajono apylinkės teismas nedarė nieko, kad būtų paneigti ar patvirtinti jo parodymai.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas ištyrė, vertino byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Taip pat nuosprendį pagrindė byloje surinktais įrodymais, taip nepažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimų. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai kvalifikavo L. G. nusikalstamą veiką, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus.
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme, būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu, davė melagingus parodymus. Šiomis nusikalstamomis veikomis trukdoma normaliam ikiteisminio tyrimo subjektų ar teismo darbui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus. Tokios pareigos bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą liudytojas ar nukentėjęs asmuo būna patvirtinęs savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad pateikia tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Tai patvirtina ir pastarojo parašas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose. Siekiant nustatyti ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, būtina konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jo duoti parodymai neatitinka tikrovės.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas yra įsitikinęs, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog L. G. suprato, kad jo parodymai neatitinka tikrovės, t. y. suprato, kad savo parodymais trukdo nustatyti tiesą byloje ir jo parodymai yra reikšmingi.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. G. tyčia, sąmoningai melagingai ikiteisminio tyrimo įstaigoje 2011-08-10 akistatos metu su B. Z., 2011-08-10 papildomos liudytojo apklausos metu, 2011-08-21 akistatos metu su A. M., 2012-02-01 Joniškio rajono apylinkės teisme pakeisdamas savo anksčiau, t.y. 2011-04-14, duotus teisingus parodymus, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės, numatytos LR BK 235 str., liudijo apie kito asmens padarytą nusikaltimą ir tuo klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, tuo trukdydamas objektyvios tiesos nustatymui byloje.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2012-07-12, B. Z. pripažinta kalta dėl naminės degtinės gamybos ir realizavimo, tame tarpe ir L. G.. Pastarojoje byloje surinkti įrodymai patvirtino B. Z. kaltę dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų. Nustatytas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-14 pirminėje apklausoje apklausto liudytojo L. G. parodymai bei paaiškinimas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00125-11 dėl B. Z. nusikalstamų veikų (1 t., 11, 12-20 b. l.), kuriuos L. G. toje byloje vėliau pakeitė. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog L. G., apklausiamas 2011-12-01 ir 2012-09-10 parodymams baudžiamojoje byloje Nr. 62-2-00029-11 dėl melagingų parodymų davimo, prisipažino ir nurodė, kad melavo tyčia (1 t., 75-76, 96 b. l.). Atsižvelgiant į tai, 2011-08-10 papildomos L. G. apklausos ir 2011-08-10 bei 2011-08-21 jo akistatų metu duoti parodymai bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00125-11 dėl B. Z. kaltės pagrįstai pripažinti melagingais, o tai, kad, apelianto teigimu, jis 2012-09-10 byloje dėl melagingų parodymų davimo buvo sulaikytas neteisėtai, jo kaltės nepaneigia.
Dėl apelianto skundo argumento, jog jis buvo sulaikytas nepagrįstai, pažymėtina, kad iš medžiagos matyti, jog byloje dėl melagingų parodymų davimo jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 77 b. l.), kurią jis pažeidė, 2012-04-24 buvo paskelbta L. G. paieška (1 t. 80-87 b. l.), jo buvimo vieta buvo nustatyta tik 2012-09-10, kurioje jis ir buvo sulaikytas (1 t., 90 b. l.). Minėtos procesinės priemonės L. G. atžvilgiu buvo naudojamos teisėtai, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad tik šių priemonių panaudojimas lėmė L. G. kaltės nustatymą. Dėl L. G. parodymų davimo apsvaigus nuo alkoholio, kas apelianto teigimu, lėmė parodymų netikslumą ir nepatikimumą, pastebėtina, kad L. G. 1,23 promilės girtumas buvo nustatytas 2012-09-10 10.07 val., o apklausa vyko tik tos pačios dienos 15.35 val., kas leidžia pagrįstai manyti, jog apklausos metu jis jau buvo išblaivėjęs. Be to, iš apklausą vykdžiusios tyrėjos S. K. parodymų teisme matyti, jog apklausos metu nebuvo jokio įtarimo, kad L. G. yra neblaivus (2 t., 83 b. l.). Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu L. G. būtų daromas psichologinis spaudimas arba naudojamos kitos neteisėtos priemonės, tokių įrodymų nepateikė ir pats apeliantas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu pagrįstai nustatyta L. G. kaltė, todėl rinkti papildomus įrodymus (išreikalauta operatyvinė medžiaga, atliktos daktiloskopinės ir DNR ekspertizės ir t.t.) nebuvo būtinybės.
Dėl aptartų aplinkybių daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo L. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.