- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- I-1909-394/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00659-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-12 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. iki skundo surašymo dienos (2016-03-17), pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, kuriose prastas apšvietimas, šalta, drėgna, pelėsis, krenta tinkas, atvykus krata atliekama esant žemai oro temperatūrai, daiktai dedami į purvinas voneles, karantino kamerose buvo laikomas po 5-6 val., jų būklė labai bloga, rūkantys laikomi su nerūkančiais, buvo priverstas kvėpuoti užterštu oru, gausu graužikų ir parazitų, gyvenamosiose kamerose tualetų kabinos be durų ir užuolaidų, kamerose nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti ir išsidžiovinti viršutinius drabužius, pasivaikščiojimo kiemeliai blogai įrengti, be stogų, esant blogam orui buvo atimta galimybė pasivaikščioti. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai – teismo šaukimu (196 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (17-27 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose nuo 2015-07-14 iki 2016-03-17 ir jam teko nuo 3,65 iki 23,1 kv. m. Kasdieniniai vardiniai kamerose kalinamų asmenų sąrašai nesudaromi. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojamas į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis, Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Atsakovas nurodo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrino kamerą Nr. 103, nustatyta, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, dirbtinis apšvietimas 79-148 lx, degė 3 lempos iš 4. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. 2015-07-30, 2015-08-27, ir 2015-10-20 patikrinimų aktuose užfiksuota, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti švarios, išplautos, sąlygos vonelių dezinfekcijai sudarytos, pažeidimų neužfiksuota. Krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti, kaip neturtinė žala.
Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.). Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančiųjų asmenų. Nuo 2010 m. Šiaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, pareigūnai išsiaiškina naujai atvykusios asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamąją patalpą klausimą. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nebuvo pateikęs.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl pareiškėjo argumentai, jog per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo.
Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, jog laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai, taip pate teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. 2015-11-02 buvo priimtas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas, kuriuo nustatyta, kad įstaiga skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jeigu suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų. Atsakovas neturi duomenų dėl pareiškėjo kreipimosi į administraciją dėl skalbimo paslaugų.
Atsakovas nurodo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas V. Z. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-03-17, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios 2016-04-04 pažymos Nr. 60/09-12699 (29-31 b. l.) matyti, kad pareiškėjas V. Z. ginčo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2015-07-14 iki 2016-03-17, viso 87 dienas, skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,65 iki 18,85 kv. m. Taigi iš pateiktos pažymos matyti, kad visas 87 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus. Pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo eliminuoti baldais ir sanitariniu mazgu užstatytą tardymo izoliatorių kamerų plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą. Tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 20 d. atlikdamas operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę tikslu įvertinti pareiškėjų skunduose nurodytus faktus dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI, patikrino ir kamerą Nr. 14, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-11-27 iki 2015-12-02, bei kamerą Nr. 24, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-12-16 iki 2015-12-17, nuo 2016-02-18 iki 2016-02-20, ir nuo 2016-02-23 iki 2016-03-04. Patikrinimo metu nustatyta oro temperatūra kamerose buvo per žema, lyginant su higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 26 p. (galiojo iki 2015-11-01), santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 14 grindys betoninės, sienų, lubų danga nuo drėgmės atsilupusi, kameroje Nr. 24 siena suskilusi – dangos nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, reikalingas paprastasis remontas (higienos normos HN 76:2010 28, 62 punktų pažeidimai) (129-132 b. l.). 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo metu (2015-07-30 patikrinimo aktas Nr. EP-328 – 145-147 b. l.) patikrinta kamera Nr. 67, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015-07-14 – 2015-07-15, ir kamera Nr. 101, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-12-23 iki 2015-12-28, ir nuo 2016-03-04 iki 2016-03-09, nustatyta, kad dirbtinės apšvietos matavimų rezultatai atitiko HN 76:2010 reikalavimus, nurodyta, jog kamerose reikalingas paprastasis remontas (145-147 b. l.). Pareiškėjo laikymo kameros Nr. 60 ir 103 (kameroje Nr. 60 pareiškėjas buvo laikomas 2015-11-26 – 2015-11-27 ir 2015-12-02 – 2015-12-08, o kameroje Nr. 103 – 2016-01-25 – 2016-01-26 bei 2016-03-15 – 2016-03-17) buvo tikrintos 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu, patikrinimo akte Nr. EP-354 (133-136 b. l.) užfiksuota, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta šiose kamerose atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 103 ant lubų yra pelėsio, šioje kameroje ir kameroje Nr. 60 nuo lubų byra tinkas, reikalingas paprastasis remontas (higienos normos HN 76:2010 56 ir 62 punktų pažeidimai). Kamera Nr. 103 buvo patikrinta ir 2015-12-16 patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. EP-594 – 118-121 b. l.), išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 79 ± 13,1 lx (pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 (įsigaliojo nuo 2015-11-01) 14 p. reikalavimas), patalpos oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje ant sienų ir lubų yra pelėsio (HN 134:2015 39 p. pažeidimas). Šio patikrinimo metu buvo patikrinta ir kamera Nr. 7, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-11-16 iki 2015-11-19, nustatyta, kad patalpos oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, prastas apšvietimas, šalta, drėgna, pelėsis, krenta tinkas, iš dalies jo teiginius patvirtina ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuoti higienos normų pažeidimai. Tuo tarpu atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, nors pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Iš byloje esančio 2015 m. atliktų remonto darbų Šiaulių TI patalpose aprašymo (110-112 b. l.) matosi, kad 2015 m. gegužės mėn. buvo suremontuota tik viena kamera, kurioje 2015-12-15 – 2015-12-16 buvo laikomas pareiškėjas – Nr. 34, duomenų apie visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu nustatytų pažeidimų pašalinimą kamerose byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose drėgna, šalta, netinkamas apšvietimas, pelėsis, krenta tinkas, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus (LVAT 2016-02-02 nutartis byloje Nr. A-227-858/2016).
Pareiškėjas nurodo, kad kaskart atvykus į Šiaulių TI jis būdavo patalpinamas į karantino kameras, kuriose buvo laikomas po 5-6 val., jų būklė labai bloga. Iš 2016-04-04 pažymos Nr. 60/09-12699 (29-31 b. l.) matosi, kad pareiškėjas V. Z. ginčo laikotarpiu 9 kartus buvo patalpintas į laikino laikymo kamerą Nr. PK-4, duomenų apie pareiškėjo patalpinimą į konkrečią karantino kamerą byloje nėra, tačiau atsakovas atsiliepime nurodo, kad visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o kol jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas – į paskirstymo kameras (karantinus), įstatymo leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenis, į kurias paskirstymo kameras (karantinus) buvo paskirtas pareiškėjas ir kiek asmenų buvo patalpinta kratu su juo. Iš byloje esančių patikrinimo aktų matosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras laikino laikymo ir karantino kameras tikrino 2015-03-04 ir 2015-04-20. Iš 2015-03-13 patikrinimo akto Nr. EP-84 (137-141 b. l.) matosi, kad kameroje Nr. PK-4 nustatyta oro temperatūra 12,8°C, dirbtinė apšvieta – 4 lx (HN 76:2010 22 p., 26 p. pažeidimai), santykinė oro drėgmė – 40,3 %, pelėsio nėra, nuo lubų nesilupa, nebyra, tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies, ventiliacijos sistemos įrengimas ir su tuo susijęs oro judėjimo greitis, langų dydis nevertinti, nes reikalavimai, susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms netaikomi. 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (129-132 b. l.) nurodyta, kad karantino kamerose Nr. 2, Nr. 5 ir Nr. 6 oro temperatūra 13,4-16,3°C ir 12,2-13,0°C, dirbtinis apšvietimas 3-6 lx, 4-15 lx, dangos nėra padengtos lengvai valoma danga, reikalingas remontas, sanitariniai mazgai be pertvarų, t.y. patikrinimo metu nustatyti higienos normos HN 76:2010 22, 26, 28, 62 punktų pažeidimai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Šiaulių TI pareigūnai laikė pareiškėją laikino laikymo kameroje Nr. PK-4 ir karantino kamerose, neatitinkančiose higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 str. prasme yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko. Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nenumato, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų, taigi toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 6 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas, asmenys jų raštišku pareiškimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raštu nurodo, jei pageidauja būti paskirtas į rūkančiųjų kamerą) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis rašytiniu prašymu administracijai perkeliamas į rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamąją patalpą. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo metu nustatė, kad Šiaulių TI rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų (suimtieji pildo prašymus) (122-128 b. l.). Iš byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matosi, kad 2015-07-15 atliekant pirminę gydytojų apžiūrą pareiškėjas prie savo žalingų įpročių nurodė ir rūkymą (183 b. l.), o iš jo rašytų skundų kopijų matosi, kad į Šiaulių TI administraciją su įvairiais skundais ir prašymais per ginčo laikotarpį pareiškėjas kreipėsi ne kartą, tačiau nei vienas iš jo skundų nebuvo rašytas dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad jo kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl to, kad pareiškėjo buvimo kamerose buvo rūkoma, nenustatyta.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl asmens apžiūros atvykstant ir išvykstant į / iš Šiaulių TI. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką: visa asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, šie daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015-03-04 patikrinimo metu (2015-03-13 patikrinimo aktas Nr. EP-84 – 137-141 b. l.) užfiksuota, jog kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (tiek vidus, tiek išorė) – pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 X skyriaus 54 p. reikalavimas. Iš 2015-07-30 patikrinimo akto Nr. EP-328 (87-89 b. l.) matosi, kad 2015-07-24 patikrinimo metu kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės buvo vizualiai švarios, sąlygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 (133-136 b. l.) nurodyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. 2015-10-16 patikrinimo metu nustatyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti nesužymėtos, rekomenduojama rūbams ir avalynei sudėti naudoti atskiras voneles, jas sužymėti (142-144 b. l.). Taigi 2015-03-04 patikrinimo metu nustatytas higienos normos HN 76:2010 54 p. pažeidimas kratų atlikimo patalpoje, tačiau iš byloje esančios 2016-04-04 pažymos Nr. 60/09-12699 (29-31 b. l.) matosi, kad pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2015-07-14, taigi 2015 m. kovo mėn. kratų atlikimo patalpoje nebuvo, todėl naudotis nešvariomis vonelėmis jam neteko ir jis negalėjo patirti su tuo susijusių nepatogumų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – yra tik skylė, nėra nei durų, nei užuolaidų. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. 2009 m. liepos 10 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. pažymoje Nr. 62/08-237 nurodoma, jog sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose kamerose atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, šilto vandens tiekimo sistemos įrengimo jokie teisė aktai nenumato (33-36 b. l.). Taigi atsakovas pats pripažįsta, jog Šiaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose unitazai nėra įrengti, taip pat nenurodo ir nepateikia jokių duomenų, kad sanitarinis mazgas izoliuotas nuo likusio kameros ploto durimis ar užuolaida, todėl darytina išvada, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI kamerose neatitiko higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius rūbus. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraše (79-85 b. l.) nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką. 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas papildytas 14.1 ir 14.2 punktais, kuriuose nurodyta, kad jeigu suimtasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jo viršutiniai rūbai skalbiami įstaigos skalbykloje (86 b. l.). Pažymėtina, jog aukščiau paminėtose teisės normose nėra įsakmiai nurodyta, kad asmenų drabužiai turi būti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigą sudaryti galimybę kalintiems asmenims išsiskalbti savo drabužius. Nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, spręstina, kad ŠTI administracija, nustatydama atitinkamą viršutinių drabužių skalbimo tvarką, teisės normų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, o iš byloje esančių pinigų apskaitos žiniaraščio kopijos (78 b. l.) matosi, kad pareiškėjas lėšų asmeninėje sąskaitoje turėjo, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose pilna parazitų ir graužikų. Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-237 (33-36 b. l.) nurodyta, kad įstaigos kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų prašymus deratizacija papildomai atliekama cheminiu būdu; deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad“, o teritorijoje – „Broditop“ pasta, deratizacija pagal planą atliekama kartą per mėnesį. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų taip pat matosi, kad Šiaulių TI profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas pagal planą ir suimtųjų prašymus, deratizacija atliekama mechaniniu ir cheminiu būdu, bendrosios paskirties patalpose, rėžiminio korpuso aukšto koridoriuose graužikai naikinami cheminėmis medžiagomis, kamerose – klijų juostelėmis, apgyvendinimo kamerose deratizacija ir dezinsekcija cheminiu būdu atliekama pagal suimtųjų prašymus (118-121, 122-128 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI pilna parazitų ir graužikų, pareiškėjas nenurodė, kad jis kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl papildomos deratizacijos jo laikymo kamerose atlikimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neturi stogelių, todėl esant blogam orui pažeidžiama jo teisė pabūti vieną valandą gryname ore. LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktai numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte buvo nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę (87-88 b. l.), Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m), 2013 metų pabaigoje buvo perdengti visi pasivaikščiojimo kiemeliai, daliniai stogai pasislėpti nuo kritulių įrengti iš šiferio, neturinčio kenksmingų medžiagų, taip pat sutvarkyta lietaus kanalizacija, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji) (33-36 b. l.). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-08-24 patikrinimo akte Nr. EP-354 (133-136 b. l.) nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 18 ir 20 virš durų yra nutrupėjusio tinko, plytų, nesaugių ir krentančių plytų ar tinko tikrinimo metu nebuvo, kiemeliai švarūs, o 2015-10-07 patikrinimo akte Nr. EP-447 (122-128 b. l.) užfiksuota, jog laikomiems asmenims pabūti gryname ore vieną valandą per dieną sąlygos sudaromos. Iš byloje esančių pareiškėjo rašytų skundų matosi, kad jis Šiaulių TI administracijai skundėsi tik dėl to, jog atvykęs į Šiaulių TI etapu jis nebuvo išvestas pasivaikščioti, tačiau dėl sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose nesiskundė (37-77 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo pareiškėjas negalėjo pabūti vieną valandą gryname ore ir dėl to patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvusių laikymo sąlygų jis susirgo odos liga. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matyti, jog pirminė gydytojų apžiūra Šiaulių TI pareiškėjui buvo atlikta 2015-07-15, apžiūros metu nustatyta, kad oda švari (183 b. l.). Spuogais veide ir kūne pareiškėjas pradėjo skųstis 2015-08-03 (ne buvimo Šiaulių TI metu), buvo siunčiamas į laisvės atėmimo vietų ligoninę dermatologo konsultacijai. Odos bėrimu pareiškėjas medikams ne kartą skundėsi ir vėliau, jau laikomas Šiaulių TI, jam buvo diagnozuotas veido dermatitas, skirtas gydymas vaistais. Taigi byloje esantys medicininiai dokumentai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas odos liga susirgo būdamas Šiaulių TI, tačiau ta aplinkybė, kad jis visą buvimo izoliatoriuje laikotarpį pastoviai turėjo sveikatos problemų dėl odos ligos leidžia daryti išvadą, kad būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – higienos normų reikalavimus atitinkančių kamerų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms pareiškėjas nesiskundė (37-77 b. l.), jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuomet Šiaulių TI kalinamiems asmenims už vieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną, kai ženkliai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, yra priteisiamas vidutiniškai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.