- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-582-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05766-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Synergia“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Synergia“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Interturas“ ieškinį atsakovui UAB „Synergia“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas prašo pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo 11 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo turto areštą, o nekilnojamojo turto neesant arba esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių atsakovo kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, grynųjų pinigų atsakovo kasoje bei turtinių teisių areštą, pareikšto reikalavimo ribose, o piniginių lėšų sąskaitose ir/ar kasoje esant nepakankamai, arba jų neesant – atsakovo turto areštą. Nurodo, kad reikalavimas turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi prašymą tenkino: ieškovo naudai areštavo atsakovui UAB „Synergia“ (j. a. k. 302456653, buveinė Vilniuje, Žirmūnų g. 93-74) priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 11 000 (vienuolikos tūkstančių) Lt sumai. Areštavus pinigines lėšas, leido atsakovui iš šių lėšų išmokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Atsižvelgęs į įsiskolinimo pakankamai didelę sumą ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę-turtinę būklę ir taip paneigtų pavojų, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, be to ieškovo reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl prašymas tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria atsakovui buvo taikytos laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti. Nurodo, kad be objektyviai pagrįsto ir teisėto pagrindo paskyrus laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai ir neteisėtai varžomos ieškovo teisės ir teisėti interesai, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai. Ieškovas prašymą iš esmės grindžia tuo, jog ieškinio suma yra didelė, t.y. naudojasi teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog didelė suma leidžia preziumuoti egzistuojant tinkamo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau teismas turi įvertinti ne tik ieškinio sumą, bet atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, ginčo specifiką. Atsakovo pelnas 2011 metais buvo 63 852 Lt, todėl ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Atsakovas yra sėkmingai veikianti, novatoriška ir inovatyvi bendrovė, dirbanti su mažomis, vidutinėmis ir stambiausiomis šalies bendrovėmis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apsunkintų bendrovės ūkinę – finansinę veiklą. Teismas nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsme yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ieškovas prašymą iš esmės grindžia tuo, jog ieškinio suma yra didelė, t.y. naudojasi teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog didelė suma leidžia preziumuoti egzistuojant tinkamo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, teismas netinkamai įvertino ieškinio sumą kaip didelę, bet neatsižvelgė į atsakovo finansines galimybes, ginčo specifiką. Atsakovo pelnas 2011 metais buvo 63 852 Lt, todėl ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Atsakovas yra sėkmingai veikianti, novatoriška ir inovatyvi bendrovė, dirbanti su mažomis, vidutinėmis ir stambiausiomis šalies bendrovėmis, todėl ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, jis neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prieziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 11 000 Lt sumos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į atsakovo pateiktas pažymas iš kurių matyti, jog galutinė bendra lėšų suma yra 28 902,25 Lt, o pelnas 2011 metais – 63 852 Lt, ieškinio suma laikytina didele ir tai yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinys pareikštas 2012 m. lapkričio mėnesį, o įmonės finansiniai rodikliai nėra pastovus jie gali keistis tiek į gerąją puse, tiek gali pablogėti..
Atsakovas taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apsunkins bendrovės ūkinę – finansinę veiklą, be to teismas nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsakovas visada turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Be to CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą.
Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas išvadomis, pakankamai motyvuotas, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, taip pat nevaržo atsakovo interesų daugiau nei būtina teisėtų tikslų pasiekti
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d nutartį palikti nepakeistą.