Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, teista - Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir subendrinus bausmes paskirta bausmė - laisvės atėmimas 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi bausmė pakeista, skiriant papildomą įpareigojimą; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę; 2016 m. spalio 18 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikus bausmę,

A. L. 2016-12-10 apie 18.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai, neatsargiai vieną kartą dūrė peiliu į krūtinės sritį J. C., padarydama šiam krūtinės ląstos kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės dešinės pusės viršutinės dalies žaizdą (ties III šonkauliu vidurinėje raktikaulinėje linijoje), atsivėrusią į dešinę krūtinplėvės ertmę, tuo sunkiai sutrikdydama J. C. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 str. 1 d.

Kaltinamoji A. L. pripažino dalinai ir parodė, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis. Kelis metus gyvena kaip šeima, ketina sudaryti santuoką. Gyvena privačiame name (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną kartu dirbo namuose, klijavo plyteles. Abu buvo neblaivūs. Po to A. L. virtuvėje ėmėsi ruošti valgyti, o nukentėjusysis kažką veikė kambaryje. Būdama virtuvėje, kelis kartus pašaukė nukentėjusįjį ir prašė nueiti į rūsį daržovių. Kai šis galų gale pasirodė virtuvėje, per nugarą suėmė jį už pečių - kaire ranka už dešinio peties, dešine ranka už kairiojo peties, ir pasukusi stumtelėjo, ragindama greičiau eiti ir atnešti maisto. Gali būti, kad tokiu būdu įdūrė į krūtinę ties raktikauliu, nes dešinėje rankoje laikė peilį, kuriuo skuto bulves. Nukentėjusysis atnešė ko prašytas ir grįžo į kambarį, bet maždaug po 20 minučių pakvietė ir parodė kraujuojančią žaizdą ties kairiu raktikauliu. Kaltinamoji išsigando ir iškvietė greitąją bei policiją. Sužalojimą padarė netyčia.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji davė iš esmės tokius pačius parodymus (b. l. 47, 49-50).

Nukentėjusysis J. C. teisiamajame posėdyje duoti parodymus prieš šeimos narį atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duoti parodymai (b. l. 14-15) gauti ne įstatymo nustatyta tvarka ir bus aptarti atskirai.

2016-12-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-12-10 apie 18.19 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad moteris pranešė, jog (duomenys neskelbtini), peiliu sužalojo savo sugyventinį. Atvykus į įvykio vietą, patrulius pasitiko A. L., ji nuvedė juos į kambarį, kur gulėjo vyras, kaip nustatyta iš dokumentų - J. C. Šio vyro dešinėje krūtinės pusėje buvo durtinė žaizda, iš kurios bėgo kraujas. Vyras buvo sąmoningas, kas jį sužeidė peiliu, nenurodė. Nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus. Daugiau namuose nieko nebuvo (b. l. 12).

2017-03-02 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo J. C. pateiktą peilį, nustatyta, kad peilis yra 18 cm ilgio, jo metalinė geležtė yra 8 cm ilgio (b. l. 34-35, 36-39).

Specialisto išvadoje Nr. G355/2017(01) nurodyta, kad J. C. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė krūtinės dešinės pusės viršutinės dalies žaizda (ties III šonkauliu vidurinėje raktikaulinėje linijoje), atsivėrusi į dešinę krūtinplėvės ertmę, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9.). Sužalojimas padarytas duriančiai - pjaunančių savybių daiktu (įrankiu), galimai peiliu, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimo padarymo galimybė 8 cm ilgio geležtės peiliu neatmetama. Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu (krūtinės žaizdoje kartotino traumavimo požymių nekonstatuota) (b. l. 22-23).

Ekspertas J. M. P. teisiamajame posėdyje palaikė savo išvadą, pateiktą specialisto išvadoje. Papildomai parodė, kad žaizda palyginus negili iki 2-3 cm gylio. Neatmeta galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kaltinamosios nurodytu būdu. Neatmeta tikimybės, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir sužalojimo lokalizacijos (tarp šonkaulių, nėra stambių kraujagyslių), nukentėjusysis galėjo nepajusti skausmo ir iš karto pastebėti sužalojimą.

Kaltinamajai A. L. alkotesteriu 2016-12-10 19.38 val. nustatytas 1.94 promilės girtumas (b. l. 64).

2016-12-21 VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės rašte nurodyta, kad A. L. šioje ligoninėje gydyta nuo 2007-08-11 iki 2007-08-16, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b. l. 65).

Lietuvos pašto pinigų perlaidos priėmimo kvite nurodyta, kad A. L. į Vilniaus teritorinių ligonių kasų sąskaitą 2017-04-11 sumokėjo 100 Eur už J. C. gydymą.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. 2016-12-10 apie 18.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyvena su nukentėjusiuoju J. C., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatyta 1,94 prom. alkoholio koncentracija organizme), vieną kartą dūrė peiliu į krūtinės sritį J. C., padarydama šiam krūtinės ląstos kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės dešinės pusės viršutinės dalies žaizdą (ties III šonkauliu vidurinėje raktikaulinėje linijoje), atsivėrusią į dešinę krūtinplėvės ertmę. Toks sužalojimas vertinamas kaip sunkaus masto sveikatos sutrikdymas. Po šio įvykio greitąją pagalbą ir policiją iškvietė kaltinamoji A. L.. Tokios aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą, kitus įrodymus ir byloje nėra ginčijamos.

Kaltinamoji A. L. kaltinama tuo, kad ji savo sugyventinį sužalojo tyčia ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje neginčijo to, kad ji sužalojo nukentėjusįjį J. C., taip pat neginčijo sužalojimo būdo, tačiau neigė, kad tai padarė tyčia, paaiškindama, kad nukentėjusiajam su peiliu įdūrė netyčia, t. y. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo.

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Aiškindama įvykio aplinkybes, kaltinamoji parodė, kad įvykio dieną 2016-12-10 vakare virtuvėje darė vakarienę, skuto bulves ir paprašė nukentėjusiojo iš rūsio atnešti burokėlių; nukentėjusysis jos neišgirdo ir A. L. dar kartą liepė jam nueiti į rūsį ir jų atnešti; jai sušukus antrą kartą, J. C. atėjo į virtuvę, tada ji, sakydama „tu dar čia“ ir norėdama apsukti nukentėjusįjį ir paraginti, kad jis greičiau eitų pro virtuvės duris į rūsį, abiem rankom, dešinėje rankoje laikydama peilį, suėmė jam už pečių ir galimai tuo metu įdūrė; ji neketino J. C. sužaloti; nukentėjusysis atnešė burokėlių iš rūsio, padavė juos kaltinamajai ir nuėjo į kambarį; gal už 20 min. pakvietė jis kaltinamąją į kambarį, paėmė sau už krūtinės ir paklausė, kas tai yra; tada kaltinamoji pamatė, kad jam bėga kraujas, ir iškvietė greitąją bei policiją. Įrodymų, paneigiančių tokius kaltinamosios parodymus byloje nėra. Teismo vertinimu, pagal minėtas aplinkybes kaltinamosios veika negali būti vertinama, kaip padaryta numatant padarinius ir kartu būnant abejingai šių padarinių atsiradimui, t. y. padaryta esant netiesioginei tyčiai, nes iš nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad A. L. numatė, kad dėl jos veiksmų gali būti sužalotas J. C., ir nors šių padarinių ji nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie pašalintų abejones dėl to, kad kaltinamoji veikė tyčia, ir yra išnaudotos visos galimybės šioms abejonėms pašalinti.

Tuo tarpu kaltinamosios parodymus, kad ji J. C. sužalojo dėl neatsargumo, kai laikydama rankoje bulvių skutimo peilį, ji už pečių apkabino nukentėjusįjį ir suko jį link durų, taip skandindama greičiau eiti į rūsį, netiesiogiai patvirtina byloje esantys duomenys, taip pat kaltinamosios elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusiajam padarytas tik vienas, santykinai negilus durtinis sužalojimas. Ekspertas teisiamajame posėdyje nurodė, kad žaizda negili, ne daugiau 2-3 cm gylio, bet to pakako kiauryminiam krūtinės sužalojimui padaryti, nes nukentėjusysis lieso kūno sudėjimo. Ekspertas neatmetė galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kaltinamosios nurodytu būdu. Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vienu trauminiu poveikiu. Be to, bylos duomenys tvirtina, kad kaltinamoji, pastebėjusi J. C. kraują ir supratusi, kad jį sužalojo, išsigando ir pati iškvietė greitąją pagalbą nukentėjusiajam bei policiją. Kaltinamoji buvo neblaivi, kas turėjo įtakos jos sugebėjimui adekvačiai įvertinti pavojų, kurį jį galėjo sukelti fiziškai kontaktuodama su nukentėjusiuoju, kai laiko rankose peilį. Taigi, tokia jos būsena turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kas sunkina jos atsakomybę, tačiau kaltės formos – neatsargumo – nekeičia. Taigi teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamoji, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jos asmenines savybes ir turimą patirtį, turėjo ir galėjo numatyti, jog būdama neblaivi, apglėbdama nukentėjusįjį per pečius iš nugaros ir sukdama jį link durų su peiliu rankoje, galėjo jį tuo peiliu sužaloti, t. y. turėjo suvokti, kad dėl jos veiksmų galėjo kilti pavojingi padariniai, tačiau veikos padarymo metu nepaisė elementaraus atsargumo – nesilaikė bendrųjų atsargumo taisyklių. Todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes A. L. nusikalstama veika iš BK 135 str. 2 d. 3 p. perkvalifikuojama į BK 137 str. 1 d., kaip padaryta nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma.

Kaip jau minėta, teisme nukentėjusysis J. C. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš šeimos narį. Ikiteisminio tyrimo metu J. C. davė parodymus apie įvykį, kuriais iš esmės nepaneigia, kad sužalojimas jam padarytas netyčia, bet nurodo kitokias įvykio aplinkybes (b. l. 13- 15). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. L. juokais pasakė, kad jei jis neklausys – ji jį papjaus, ir tuo metu netyčia įdūrė nukentėjusiajam į krūtinę. Matė, kaip sugyventinė, kaire ranka laikydama peilį, norėdama pajuokauti, bedė jam vieną kartą į krūtinę, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, o įsižiūrėjęs įdėmiau, pamatė, kad jam bėga kraujas. Sugyventinė išsigando ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją.

Paminėti J. C. parodymai gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti pripažinti įrodymais (BPK 20 str. 1 d.). Teismo posėdžio metu J. C. apklaustas su vertėju ir parodymus davė rusų kalba. Lietuvių kalbos nukentėjusysis gerai nemoka, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo teisė atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį nukentėjusiajam suprantama kalba neišaiškinta. Be to, ši teisė ir lietuvių kalba išaiškinta formaliai. Apklausos pradžioje neįsitikinta, ar nukentėjusysis šią savo teisę suprato ir ar sutinka duoti parodymus prieš šeimos narį. Nei išaiškinant teises, nei apklausiant vertėjas nedalyvavo. Teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu J. C. apklaustas, pažeidžiant BPK 81 str. 1 d. 1 p. numatytą teisę duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba, BPK 82 str. 2 d. numatytą teisę kaltinamojo šeimos nariams neduoti parodymų arba neatsakyti į pateiktus klausimus. Tai yra esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių J. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, negali būti pripažinti įrodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą nukentėjusiajam J. C. nustatyti sužalojimai vertinami sunkaus masto sveikatos sutrikdymu. Todėl neteisėti A. L. veiksmai sukėlė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

Taigi remdamasis pirmiau paminėtų įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog A. L. 2016-12-10 apie 18.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai, neatsargiai vieną kartą dūrė peiliu į krūtinės sritį J. C., padarydama šiam krūtinės ląstos kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės dešinės pusės viršutinės dalies žaizdą (ties III šonkauliu vidurinėje raktikaulinėje linijoje), atsivėrusią į dešinę krūtinplėvės ertmę. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 137 str. 1 d.

Spręsdamas kaltinamajai skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad A. L. padarė BK 137 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismas įvertina tai, kad šį nusikaltimą kaltinamoji padarė dėl neatsargumo, nusikaltimas baigtas. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumą, bet ir į konkrečius šio nusikaltimo padarinius, o būtent į tai, kad dėl A. L. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis buvo 6 dienas hospitalizuotas, duomenų apie liekamuosius reiškinius jo sveikatai byloje nėra.

Teismas atsižvelgia į A. L. charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad ji nuo 2012 m. penkis kartus bausta administracine tvarka – 2012 m. bausta pagal ATPK 174 str., 187 str. 1 ir 2 d., 110 str. 5 d., 186 str. 2013 m. bausta pagal ATPK 186 str., 2015 m. pagal ATPK183 str. 1 d. ir 186 str., 2016 m. pagal ATPK 142 str. 4 d. (b. l. 55-59). Taip pat kaltinamoji turi neišnykusi teistumą pagal - Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nuosprendį, kuriuo nuteista pagal BK 253 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir subendrinus bausmes paskirta bausmė - laisvės atėmimas 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 11 p. bausmės vykdymas A. L. atidėtas 1 metams, įpareigojant ją per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi bausmė pakeista, skiriant papildomą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programose, nes priežiūros metu A. L. padarė du administracinius teisės pažeidimus, nesprendė įdarbinimo ir alkoholio vartojimo problemų; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę, teismui pripažinus, kad A. L. elgesys rodė piktybišką bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymą ir nenorą pasitaisyti; 2016 m. spalio 18 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikus bausmę (b. l. 60-61, 70-75). A. L. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2007-08-11 iki 2007-08-16, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b. l. 65). Kaltinamoji niekur nedirba (b. l. 62), nuo 2016-12-21 registruota Lietuvos darbo biržoje (b. l. 63). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (b. l. 64) ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad . Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. L. pagal BK 137 str. 1 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį.

Tikėtina, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, nes kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė, pripažino padariusi jam kūno sužalojimą, kritiškai vertina savo elgesį, turi pozityvių ateities planų, yra motyvuota pasitaisyti, ketina sukurti šeimą, dirbti. Todėl bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 399,76 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam J. C. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 28-31). Kaltinamoji atlygino dalį žalos – 100 Eur. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma jau nustatyta, jog kaltinamoji neatsargiais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Todėl kaltinamosios veiksmai padarė Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (b. l. 30). Teismas pripažįsta, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu jo patirtu sužalojimu. CK 6.263 straipsnyje numatytos civilinės atsakomybės taisyklės pareigą kaltam asmeniui atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą nustato nepriklausomai nuo jo kaltės formos (t. y. ir tyčios, ir neatsargumo atvejais) (kasacinė byla Nr. 2K-378/2010). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dalį žalos atlygino, Vilniaus teritorinių kasų ieškinys tenkintinas iš dalies ir civiliniam ieškovui priteista 299,76 Eur žalos atlyginimo.

Nusikaltimo įrankis – peilis, buvo perduotas saugojimui į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 40, 41). Įsiteisėjus sprendimui, šis peilis grąžintinas jo savininkui – J. C..

A. L. pripažinti kalta pagal BK 137 str. 1 d., perkvalifikavus jos veiksmus iš BK 135 str. 2 d. 3 p., ir skirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. ir 8 p., bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotai darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. L. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 299,76 Eur (du šimtai devyniasdešimt devyni eurai ir 76 eurocentai) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugykloje, grąžinti jo savininkui J. C.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.