Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 1200 Eur bauda, automobilis „AudiA6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jo savininkui A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad 2019-08-18 apie 23.40 val. Šalčininkų r., Tartoko k., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,93 promilės girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, chuliganiškai vairavo mėtydamasis iš vienos kelio pusės į kitą, nerodė posūkio signalų, privertė kitus eismo dalyvius keisti važiavimo greitį ir kryptį, keldamas grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

2. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą neginčija nutarimo dalies, kuria A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus ir jam paskirta nuobauda bauda, tačiau nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

3. A. P. skundžiamu nutarimu pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

4. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, jog už šio kodekso 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis konfiskuotinas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; <...>.

10. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas transporto priemonės savininkas A. A., kuris parodė, kad A. P. automobilį paėmė be jo leidimo jam automobilyje užmigus. Rakteliai buvo automobilyje. Atsibudo jis jiems jau bevažiuojant. Šiuos jo parodymus patvirtino ir pats A. P.. Jis paaiškino, kad automobilį pasiėmė ir vairavo be A. A. leidimo, šiam užmigus. Kaip jau minėta anksčiau, ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti, administracinio nusižengimo priemonė gali būti konfiskuojama tik nustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad A. P. automobilį vairavo su automobilio savininko žinia, o tiek A. P., tiek A. A. versija dėl įvykio aplinkybių tėra siekis padėti A. P. išvengti atsakomybės. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, leidžiančios konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį automobilį, todėl pirmos instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, bei tai, kad automobilio konfiskacija pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nėra privaloma, pagrįstai netaikė A. A. nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskacijos.

12. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į A. P. asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau aplinkybė, kad A. P. jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam nesudaro pagrindo konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį automobilį, kadangi ANK 29 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje konfiskacijos atvejus, jokios papildomos aplinkybės, į kurias reiktų atsižvelgti, nenustatytos. Skunde taip pat teigiama, kad nekonfiskavus automobilio A. P. būtų sudaryta galimybė ir toliau daryti nusižengimus, tačiau toks teiginys nepagrįstas, kadangi automobilis priklauso ne A. P. ir jį konfiskavus teisę juo naudotis prarastų ne A. P. o automobilio savininkas A. A.. Atsakant į skundo argumentą dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo pažymima, kad konfiskavus automobilį turtinius nuostolius ir neigiamas pasekmes patirtų ne asmuo padaręs nusižengimą, kas pažeistų teisingumo principą.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.