- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 1-855-993/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- N. P.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajam R. P., kaltinamajam N. P., kaltinamojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) dekl. gyv. vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. 2016-03-06 apie 15.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narį – tėvą R. P., tai yra suduodamas kumščiu vieną smūgį į veidą ir tris smūgius į dešinį šoną, sukėlė nukentėjusiajam R. P. fizinį skausmą.
N. P. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2016-03-06 apie 15.30 val. jis namuose, išgirdęs, kad apie jį tėvas negražiai kalba, priėjęs prie jo vieną kartą kumščiu trenkė į veidą ir 3 kartus trenkė jam į šoną. Įvykio dieną jis buvo išgėręs alkoholio, tai įtakojo jo elgesį. Dėl smurto panaudojimo labai gailisi, supranta pasekmes, savo elgesį vertina blogai, nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido, sutinka susitaikyti.
Motyvuojamoji dalis
N. P. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
N. R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2016-03-06 apie 15.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), miegamajame gulint ant lovos, į kambarį įėjęs sūnus N. P., nieko nesakęs, trenkė jam kumščiu jam į veido kairę pusę. Žmona E. P. nustūmė sūnų, todėl daugiau jo nebemušė. Nuo smūgio po kaire akimi iškilo mėlynė ir gumbas. Sūnus prieš jį smurtauja apie kartą per du mėnesius, yra sulaužęs šonkaulius. Gyvena trise, vaikų nepilnamečių nėra. Sūnus buvo neblaivus (b.l.4-7).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. P. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-03-06 apie 15 val. 40 min. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje, neblaivus sūnus agresyvus, trenkė pareiškėjui į veido sritį. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. P., gim. 1956 m. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-03-06 (duomenys neskelbtini), sūnus ranka trenkė savo tėvui į veido sritį, kai pranešėjas kalbėjo telefonu. Smurtą patyręs R. P. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu į veido sritį. Anksčiau smurto atvejų nebuvę. Aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, nėra nepilnamečių. Smurtu įtariamas N. P. įvykio vietoje paaiškino, kad davė tėvui smūgį į veido sritį (b.l.14-17).
Alkotesterio duomenimis 2016-03-06 16.04 val. N. P. buvo nustatytas 2,08 prom. girtumas (b.l.20).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad N. P. tyčia, suduodamas kumščiu vieną smūgį į veidą ir tris smūgius į dešinį šoną, sukėlė nukentėjusiajam R. P. fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę nurodė, jog kaltinime nurodyti visi jo veiksmai, kurie sukėlė tėvui fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, tarnybinis pranešimas, kita rašytinė bylos medžiaga. Kadangi fizinį skausmą kaltinamasis sukėlė savo šeimos nariui, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, jis jam atleido, sutiko, kad byla būtų nutraukta, su kaltinamuoju susitaikė (b.l.57).
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
K. N. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b.l.36), nors yra baustas administracine tvarka (b.l.34-35), tačiau kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, yra dirbantis (b.l.37), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.29), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (b.l.27). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. P., o baudžiamoji byla nutrauktina.
Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį – tėvą, nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis yra smurtavęs ir ankščiau, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2682, kurioje nurodyta, kad Stasė Kupčiūnienė teikia antrinę pagalbą N. P., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur ir šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.60).
Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
N. P., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
I. N. P., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. J. N. P. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu, N. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš N. P. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.