Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-158 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį jam paskirtas areštas aštuoniasdešimčiai parų, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį jam paskirtas areštas septyniasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 metų 6 mėnesiams.

2016 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi pakeitė 2014 gegužės 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir 2015 lapkričio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartį. Iš nuosprendžio ir nutarties aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad T. R. nusikalstamas veikas pagal BK 265 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Pagal BK 260 str. 3 d. paskirtą bausmę sumažino iki 11 m. Pagal kitus straipsnius paskirtas bausmes paliko nepakeistas. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., skirta galutinė subendrinta 11 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. gegužės 28 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 9 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2021 m. sausio 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. birželio 10 d. – 2 metai 2 mėnesiai 30 dienų.

Komisija rekomendavo T. R. tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

Skunde teigiama, kad Komisija iš esmės nevertino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad nutarimas yra itin formalus, šabloniškas, paremtas argumentais, kurie vieni kitiems prieštarauja ir nepagrindžia padarytų išvadų.

Komisija, atsisakydama pritaikyti jam lygtinį paleidimą intensyvios priežiūros sąlygomis, išskirtinę reikšmę suteikė: 1) darbo patirties stygiui, sąlygotam nuolatinių problemų su teisėsauga, dėl ko būdamas laisvėje nesugebėjo išlaikyti ilgalaikių darbinių santykių, ir 2) jo elgesiui laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kuris, komisijos vertinimu, nebuvo nuoseklus ir disciplinuotas. Dėl pirmojo punkto nori akcentuoti tai, jog, jo nuomone, lygtinio paleidimo sąlygos pirmiausiai privalo būti siejamos su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo vietoje, juolab, kad bausmę atlieka nuo 2014-05-28, tai yra jau daugiau kaip aštuonerius metus. Per tokį ilgą laiko tarpą visus darbinius įgūdžius, jei tokių ir būtų turėjęs, tikrai būtų praradęs, nesant laisvės atėmimo vietoje sąlygų jiems atnaujinti ar tobulinti. Jo nuomone, lygtinai paleistam kontekste kur kas svaresnę reikšmę turi aplinkybės, kurios leidžia spręsti apie tai, kaip nuteistasis, atlikdamas bausmę rengėsi ir ar yra pasirengęs išėjęs į laisvę įsilieti į darbo rinką ir taip valdyti bei suvaldyti kriminogeninius veiksnius, susijusius su darbinės patirties stoka.

Nori pažymėti, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką nuolat mokėsi ir įgijo net keturias specialybes: 2015 m. (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre - apdailininko, 2016 m. - siuvėjo, 2017 m. - elektros įrenginių remontininko, o 2021 m. - mūrininko bei betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas. Be to, nuo rugsėjo 1 d., pradės mokytis baldų gamybos specialybės. Nori pabrėžti ir tai, kad dar 2020 m. įregistravo individualią veiklą (meninė kūryba: interjero dizainas, reklama ir konsultacijos) tačiau pataisos namu direktoriaus leidimą jai vykdyti gavo tik 2022-03-15 ir iškarto pradėjo dirbti - sudarė sutartį su UAB „L.“. Už atliktus užsakymus jau gauna realų atlygį, kurį nukreipia savo vaikams išlaikyti. Lygtinio paleidimo atveju UAB „L.“ įsipareigojo priimti jį į darbą, o ir atlyginimas laisvėje bus bent 5 kartus didesnis. Atkreipia dėmesį, kad taip pat yra parašęs prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus, kur sutinka dirbti administracijos pasiūlytą darbą ir kartu turės galimybę arba dirbti UAB „L.“, arba susirasti kitą darbą pagal turimą specialybę.

Papildomai nori aptarti komisijos nutarime nurodomą dviprasmišką teiginį dėl jo tariamo „išrankaus požiūrio į darbą“. Jis iš tiesų negali dirbti bet kokį darbą, nes dėl turimų sveikatos problemų tam tikrų darbų tiesiog negalėtų atlikti arba tai sukeltų sunkias pasekmes. Dar 2015-04-17 jam buvo nustatytas neįgalumas ir tik 50 proc. darbingumas. Jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurio yra riboti judesiai per kaklą ir ženkliai ribota 1/s priekinė juosmeninė fleksija, ribotas krūtinės ląstos paslankumas, skausmingi entezopatiniai taškai krūtinės ląstos ir alkūnkaulių srityse. (duomenys neskelbtini) - tai nežinomos etiologijos lėtinė, progresuojanti uždegiminė liga, priklausanti (duomenys neskelbtini) grupei (jai būdingi sąnarių bei sausgyslių prisitvirtinimo prie kaulo vietų pažeidimai). Dažniausiai (duomenys neskelbtini) atveju pažeidžiami stuburas ir dubens sąnariai. Jam diagnozuota lyga nuolat progresuoja, o taikomas medikamentinis gydymas neefektyvus. Taikyti biologinę terapiją įkalinimo įstaigoje neįmanoma.

Dėl antrojo punkto - jo elgesio tariamo nenuoseklumo ir disciplinos - nori pažymėti, jog skundžiamo komisijos nutarimo teiginiai dėl per bausmės atlikimo laikotarpį jam skirtų 16 nuobaudų ir tik 3 paskatinimų ištraukti iš konteksto ir neatspindi realios jo elgesio pokyčių dinamikos.

Akcentuoja, kad paskutinė nuobauda jam buvo skirta 2019-11-22. Po jos, tai yra jau per daugiau kaip dvejus su puse metų nepadarė jokių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimų. Kitaip tariant, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgėsi preciziškai ir pavyzdingai, ką patvirtina ir aplinkybė, jog vėliau ne kartą buvau skatintas už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Jo 2022 m. birželio 3 d. socialinio tyrimo išvadoje (4.8. ir 4.9. punktai) pastebėta, kad šiuo metu geba „objektyviai įvertinti save bei savo galimybes“, siekiu „demonstruoti motyvacija asmeninio tobulėjimo galimybių link“, stebimos pozityvios priemonių taikymo prielaidos nuteistojo mąstymo bei elgesio kriminogeninių poreikių korekcijos srityje“. O ir pačiame skundžiame nutarime konstatuojama, kad „pastaruoju metu stebimos pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, siekti savo padėties pokyčių, pozityvios iniciatyvos asmeninių pokyčių formavimo bei siekio juos palaikyti srityje. “ Nurodytos aplinkybės bei kiti jo asmens byloje esantys duomenys/dokumentai akivaizdžiai byloja, jog pastaruosius kelerius metus jo elgesys nuosekliai gėrėjo. Gali paaiškinti, kad tam tikru momentu įvyko lūžis jo mąstyme ir aplinkos suvokime, ėmė kritiškai vertinti savo ankstesnį elgesį, padarė teigiamas išvadas, pradėjo elgtis pavyzdingai. Pataisos namų administracijos šis pokytis buvo nedelsiant pastebėtas ir atlikti tolesnės bausmės buvo perkeltas į lengvąją grupę, kurioje gana ilgalaikėje perspektyvoje sugeba preciziškai laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Šios aplinkybės aiškiai parodo jo pastangas keistis tinkama linkme, gebėjimą analizuoti jo netinkamą elgesį bei daryti reikiamas bei teisingas išvadas. Nori pažymėti, kad komisijos nutarime nėra ginčijama, jog yra motyvuotas įsitraukti ir aktyviai dalyvauja nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese, kas, jo nuomone, suponuoja išvadą, jog ir lygtinio paleidimo atveju toliau sieks mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų.

Jo akimis žiūrint, aktualu yra ir tai, kad skundžiamas komisijos nutarimas nedaug skiriasi nuo 2022-01-06 analogiško nutarimo, kuriuo jam taip pat nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Aną kartą, netaikydama lygtinio paleidimo, komisija rekomendavo jam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Tiek skundžiamame komisijos nutarime, tiek ir socialinio tyrimo išvadoje yra konstatuota, jog nurodytas rekomendacijas jis vykdė: atliko neatlygintinus darbus, laikėsi pataisos namuose nustatytos tvarkos, dalyvavo individualioje programoje „Tik tu ir aš“, kas paskatino jo atsakingesnį požiūrį į psichologinę intervenciją ir jos teikiamus rezultatus. Tačiau jam ir vėl rekomenduojama tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Nori pažymėti, kad vykdydamas individualų socialinės reabilitacijos planą dalyvavo daugybėje programų bei iniciatyvų (žr. socialinio tyrimo išvados 5.1. p.), kas sprendžiant iš jo kardinaliai pasikeitusio elgesio, turėjo itin teigiamų rezultatų. Apie tai yra pasisakęs dalyvaudamas programoje „Tik tu ir aš“: nurodė, kad jau nebepatiria išskirtinių sunkumų valdydamas savo kriminogenines rizikas, yra pasikeitusi jo mąstysena, nebesieja savo ateities su teisės pažeidimais. Tuo tarpu šios, jo vertinimu, itin teigiamos tendencijos komisijos buvo įvertintos kaip „motyvacijos dalyvavimui svyravimai“. Jam yra apmaudu ir yra nusivylęs tokiu vertinimu. Nebesupranta ką dar turi padaryti, kad galėtų bent tikėtis lygtinio paleidimo. Dar daugiau, jau eilę kartų kreipėsi dėl galimybės pasinaudoti trumpalaike išvyka iš pataisos įstaigos, kad galėtų aplankyti savo tėvus bei šeimą. Atsakymuose, kuriuos gauna iš pataisos namų administracijos ir kalėjimų departamento (pvz. 2022-06-03 Nr. 2S-1503) nuolat yra konstatuojama jo daroma pažanga ir motyvacija keisti jo elgėsi, tačiau prašymai dėl išvykos nėra tenkinami. Ima abejoti ar jo dedamos realios pastangos, kurios padėjo jam iš esmės pasikeisti, suprasti teisėto darbo/profesijos svarbą, nebesieti jo ateities su kriminalu, turės ir teisinį įvertinimą - ar jam bus suteikta galimybę toliau taisytis gyvenant laisvėje, kartu su šeima. Šiame kontekste nori atkreipti teismo dėmesį į socialinio tyrimo išvados 4.5. punktą, kuriame nurodoma, jog yra pakankamai orientuotas į santykius su šeimos nariais ir jų puoselėjimą. Artimųjų jam teikiama pagalba gali būti vertinama, kaip svarbus veiksnys, galintis palengvinti integracijos į visuomenę procesą po paleidimo iš pataisos įstaigos.

Papildomai nori pažymėti, kad jau yra atlikęs daugiau kaip aštuonerius metus (iš kiek daugiau nei dešimties) laisvės atėmimo bausmės. Šis gana ilgas laikas, praleistas izoliacijoje nuo visuomenės, leido jam apgalvoti ne tik jo nusikalstamos bei pavojingos praeities esmę, bet ir įvertinti ją kaip klaidingą, niekur nevedančią gyvenimo dalį, kartu nusprendžiant keistis gerąja linkme, gyventi dorai ir sąžiningai. Dėl praeityje padarytų daugybės nusikalstamų veikų nuoširdžiai galisi ir yra tikras, jog visų savo ateities tikslų sieks išskirtinai teisėtais būdais.

Mano, jog šiai dienai nėra pavojingas visuomenei ir gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, juolab, kad lygtinis paleidimas nereiškia, kad bus besąlygiškai atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, taikant intensyvių priežiūrą bus kruopščiai prižiūrimas probacijos tarnybos. Jam yra puikiai žinoma, kad nesilaikydamas nustatytų pareigų ir apribojimų neišvengimai bus gražintas atlikti likusios bausmės dalies į pataisos įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. R. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su T. R. skundu, įvertinęs Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju T. R. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Teismo vertinimu, Komisija nutarime motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytus aktualius, statinius ir dinaminius kriminogeninius veiksnius. Komisija, priimdama nutarimą netaikyti T. R. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, kaip tvirtinama nuteistojo skunde, nėra pagrindo. Analizuojant Komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-158, taip pat negalima daryti išvados, kad šis procesinis dokumentas surašytas šabloniškai, kurio argumentai prieštarauja vieni kitiems.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti T. R. elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Jis 3 kartus skatintas, tačiau 16 kartų baustas drausmine tvarka. Teismas, vertindamas šią aplinkybę, pažymi, kad nors T. R. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau, įvertinus ganėtinai ilgą paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, T. R. elgesys dar nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, bet kartu leidžia pagrįstai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis geba „objektyviai įvertinti save bei savo galimybes“, siekia „demonstruoti motyvacija asmeninio tobulėjimo galimybių link“, ,,stebimos pozityvios priemonių taikymo prielaidos nuteistojo mąstymo bei elgesio kriminogeninių poreikių korekcijos srityje“. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai ir mano, kad toks elgesys yra įprastas nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę.

T. R. turi 4 profesines kvalifikacijas, tačiau nė vienos iš įgytų profesijų bausmės atlikimo metu nerealizavo. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistojo užimtumo trūkumas gali būti siejamas su nusikalstamumu, susijusiu su neteisėtais būdais užsitikrinti paties finansinę gerovę. Taip pat nurodyta, kad T. R. formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Komisija, spręsdama klausimą dėl T. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad teigiamus asmenybės pokyčius bausmės atlikimo metu ir motyvaciją nenusikalsti, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis deda tam tikras pastangas valdyti šiuos kriminogeninius poreikius, paskutiniu metu aktyviau dalyvauja socialinės reabilitacijos procese, tačiau tai šiuo metu savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau resocializuoti ir socializuoti neizoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors nutarime, nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik matyti iš skundžiamo nutarimo, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga T. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. R. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-158 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. R..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.