Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams;

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹straipsnio 1 dalį 80 MGL (4 000 eurų) bauda, (turi būti sumokėta iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.), atimant teisę 4 metus vairuoti transporto priemones su 2 750 eurų - automobilio vertės atitinkančios sumos konfiskavimu, įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 8 d.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. 2023 m. gruodžio 24 d. apie 01:10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su tame pačiame bute gyvenančia jo motina G. P., tyčia vieną kartą galva sudavė smūgį motinai į kaktą, taip sukeldamas G. P. fizinį skausmą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. P. teisme kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, dėl pavartoto alkoholio nesusivaldė ir galėjo motinai suduoti galva smūgį į jos kaktą. Įvykio aplinkybių tiksliau negali nurodyti, nes buvo neblaivus. Mamos atsiprašė. Mama jam atleido.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

E. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai. Sutiko su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kad konflikto metu galėjo motinai G. P. savo galva trenkti jai į kaktą. Tos nakties įvykius prisimena nelabai nuosekliai dėl suvartoto alkoholio kiekio. Jis gyvena kartu su mama ir tėvu įtarime nurodytu adresu. Su mama sutaria gerai. Konfliktai beveik niekada nekyla. Jis neatsimena, kad mama būtų kvietusi policiją dėl jų konfliktų. Mama alkoholį vartoja saikingai. 2023 m. gruodžio 23 d. vakare buvo išvykęs į svečius, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Namo grįžo apie vidurnaktį. Buvo stipriai neblaivus. Jis sugrįžo persirengti, nes planavo vykti atgal į svečius. Tuo metu mama dar nemiegojo, o tėtis miegojo. Su mama pradėjo konfliktuoti. Priežasties neatsimena. Gal dėl to, kad mama garsiai klausėsi muzikos. Žodinio konflikto metu, jiems būnant svetainėje, jie apsistumdė. Mano, kad tuo metu galėjo galva trenkti jai į kaktą, jeigu mama jau iškvietė policiją. Jis pats šito veiksmo neatsimena. Jie konfliktavo apie 10 minučių. Po to jis išėjo iš namų. Atsimena, kad mama ieškojo telefono, bet ar skambino į policiją, neatsimena. Iki šio konflikto ant mamos kaktos nematė jokių sužalojimų. Po konflikto į namus sugrįžo sekančios dienos vakare. Sugrįžęs ant mamos kaktos jokių akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Jeigu mamai trenkė į kaktą, tai jos atsiprašo ir gailisi dėl tokio poelgio. Jis nenorėjo mamai sukelti fizinio skausmo ar jos sužaloti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, galės gyventi pas draugą, (duomenys neskelbtini) (b.l. 58 ).

2023 m. gruodžio 24 d. policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), bendravo su pranešėja G. P., kuri paaiškino, kad šiandien apie 01:10 val. į namus sugrįžo jos neblaivus sūnus E. P.. Sūnus namuose norėjo paleisti garsiai muziką. Tuomet G. P. pasakė, kad jau vėlu, yra kaimynai ir niekas neleis garsiai klausytis muzikos. Įvyko žodinis konfliktas. G. P. pagrasino sūnui, kad iškvies pareigūnus. Tuomet sūnus supyko ir iš galvos vieną kartą trenkė jai į kaktą. Ji pajuto fizinį skausmą. Pranešėja minėjo, kad bijo sūnaus, nes šis agresyvus. Moters kakta buvo šiek tiek patinusi. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nebuvo. GMP moteris atsisakė. Jiems atvykus E. P. namuose nebuvo. Namuose aplinka buvo tvarkinga. G. P. teigė, kad su sūnumi sukonfliktuoja, bet prieš ją rankos sūnus niekada nebuvo pakėlęs. G. P. akivaizdžiai buvo neblaivi. Iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus G. P. blaivumą, alkotesterio rodmenys buvo 2,36 promilių. Filmuota „Body“ kamera (b.l. 13-16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. P. parodė, kad gyvena bute su sūnumi E. P. ir sugyventiniu A. P.. 2023 m. gruodžio 24 d. apie 00.40 val. sūnus grįžo namo neblaivus. Sūnus rankoje laikė skardinę alaus, su ja bendravo agresyviu tonu. Sūnus prašė jos, kad jam duotų savo telefoną, nes neva savo jis sudaužė. Sūnui ji davė savo telefoną ir su juo į kalbas nesileido, jį ignoravo. Sūnaus bijo, nes anksčiau buvo prieš ją smurtavęs. Sūnus labai linkęs į konfliktus. Apie 01.10 val. jai atsibodo, kad sūnus nesiruošia miegoti ir jai trukdo ilsėtis. Sūnui pasakė, kad eitų miegoti. Jai stovint kambaryje, sūnus prie jos priėjo ir iš savo galvos vieną kartą trenkė jai į kaktą. Ji pajautė fizinį skausmą. Sūnus bandė jai spirti, tačiau nepataikė. Patirtą skausmą 10 balų skalėje vertina 5. Po įvykio ji paskambino 112. Iki pareigūnų atvykimo sūnus iš namų pasišalino. Kur jis gali būti, nežino. Kai sūnus prieš ją panaudojo fizinį smurtą, namuose buvo jos sugyventinis, tačiau jis konflikto nematė ir negirdėjo, nes miegojo. Tai ne pirmas kartas, kai sūnus prieš ją smurtauja. Anksčiau dėl to yra kvietusi policiją, tačiau neprisimena, ar buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Sūnui turi pretenzijų. Nori, kad jis už smurtą prieš ją būtų nubaustas. Poziciją dėl civilinio ieškinio išreikš tyrimo eigoje. Į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes didelio skausmo šiuo metu nejaučia (b.l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Nustatyta, kad skambučio pradžia - 2023-12-24 01-10-02. BPC skambučio įrašo data 2023-12-24, laikas 01:10:02 val.. Garso įrašo trukmė 1 minutė 8 sekundės. Paleidus garso įrašą girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC ) pokalbis su pranešėja (toliau – Pranešėja).

BPC: -112. Pranešėja: - Skambino policija (duomenys neskelbtini). BPC: - Palaukit, o miestas koks? Pranešėja: - (duomenys neskelbtini). BPC: - (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: - (duomenys neskelbtini). BPC: - O kas atsitiko? Pranešėja: - Sūnus atėjo apsinarkašinęs (nesuprantami žodžiai ). BPC: - Kas atėjo toksai? Labai blogai girdėt žinokit. Pranešėja: - Atvažiuokit, pamatysit. BPC: - Tai kas čia, jūsų vyras vartoja narkotikus? Pranešėja: - ( Nesuprantami žodžiai ). BPC: - Kaip sakot, nesuprantu žinokit. Pranešėja: - Sūnus. BPC: - Ai, sūnus. Agresyvus jisai? Pranešėja: - (nesuprantami žodžiai ) Neduoda ramybės. BPC: - Jisai agresyvus ar ne? Pranešėja: - Taip. BPC: - Mažų vaikų yra namuose? Pranešėja: - Jis kažko kažko. BPC: -Ponia, aš supratau. BPC: - Mažų vaikų sakau yra namuose? Pranešėja: - (Nesuprantami žodžiai ). BPC: - Nėra? Pranešėja: - Nėra. BPC: - O dabar greitoji jam reikalinga? Pranešėja: - Ne. BPC: - Nereikalinga. Pranešėja: - (Nesuprantami žodžiai ). BPC: - Durų kodas koksai? Pranešėja: - Nėra, (Nesuprantami žodžiai ) namas. BPC: - Aukštas? Pranešėja: - (duomenys neskelbtini). BPC: - (duomenys neskelbtini) aukštas. Kaip vardas pavardė jūsų būtų? Pranešėja: - (Nesuprantami žodžiai ). BPC: - Gerai, laukit. Garso įrašas baigėsi. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 44, 45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas liudytojas A. R. parodė, kad 2023 m. gruodžio 24 d. dirbo kartu su kolege E. D.. 2023 m. gruodžio 24 d. 01.13 val. buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur triukšmauja agresyvus pranešėjos sūnus ir su ja konfliktuoja galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Apie 01.17 val. jie atvyko nurodytu adresu. Užėjus į butą juos pasitiko pranešėja. Moteris prisistatė kaip G. P.. Ji sakė, kad jos sūnus E. P. sugrįžo į namus neblaivus. Ji minėjo, kad sūnus galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir pradėjo garsiai klausytis muzikos. Pranešėja jam pasakė pastabą. Tada sūnus sukėlė konfliktą, šaukė, triukšmavo. G. P. pasakė sūnui, kad iškvies pareigūnus. Tada sūnus supyko ir su galva vieną kartą sudavė jai į kaktą. Ji pajautė fizinį skausmą. G. P. minėjo, kad sūnaus bijo, nes jis agresyvus. Sakė, kad anksčiau yra buvę panašių konfliktų su sūnumi, bet fizinio smurto niekada nenaudojo. Moters kakta buvo šiek tiek patinusi. Smūgio vietoje buvo pakitusi odos spalva. Ji buvo rusva. Daugiau akivaizdžių sužalojimų pas pranešėją nematė. Medicinos darbuotojų pagalbos ji atsisakė, todėl medikai į įvykio vietą nebuvo kviečiami. Pranešėjos jis ir kolegė nefotografavo, asmens apžiūros nedarė. G. P. buvo akivaizdžiai neblaivi. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus G. P. blaivumą, alkotesterio rodmenys buvo 2,36 promilių. E. P. namuose nebuvo (b.l. 41).

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė „Body“ kameros vaizdo įrašą. Apžiūrėjus įrašą nustatyta, kad jo data 2023-12-24, laikas 01:18:37 val. Įrašo trukmė 17 min. 14 sek. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai (toliau – policija), beldžiantys į duris. Jas atidariusi moteris (toliau – moteris) pasako, kad „jis“ pabėgo. Policijos pareigūnai prašo moters nusiraminti ir papasakoti, kas įvyko. Kambaryje ant lovos guli vyras (toliau – vyras). Vyras: - Susipyko ir viskas. Nieko nebuvo. Policija: - Jūsų sūnus su jumis gyvena? Moteris: -Nežinau, kur jis gyvena. Moteris pasakoja apie sūnų (toliau – sūnus ), jog sūnus kažką matomai vartoja. Moteris sako, jog sūnus su galva sudavė jai į kaktą. Moteris pasakė, jog iškvies policiją ir sūnus išėjo. Policija: - iš galvos jums trenkė į kaktą? (Moteris) taip, va čia va (moteris pirštais liečia kaktą ). Iš kojos norėjo. Nežinau, ar jis girtas. Į pokalbį įsiterpia vyras, kuris sako, jog netyčia sudavė moteriai į kaktą. Moteris pasakoja, jog sūnus naktį klausėsi muzikos. Prie jo priėjusi jam davė pastabą, kad jau naktis ir laikas miegoti. Moteris sako, jog pasidarė kavos, o sūnus iš kojos trenkė į puodelį. Policija: - Pajautėt fizinį skausmą? Moteris: - Nu skauda. Policija: - Tai jautėt fizinį skausmą? Moteris: - Tai aišku. Moteris pasakoja, jog su vyru ruošėsi šventei. Sūnus atėjęs pirmą valandą nakties. Moteris paprašė tyliau padaryti muziką, nes po jų aukštu gyvena kiti žmonės. Sūnus pasakė ,,pochuj“. Tuomet moteris pasakė, jog iškvies policiją, ir tada sūnus sudavė jai su galva. Ji bijo sūnaus, nes tai jau ne pirmas kartas. Sūnus čia negyvena, tik kartais ateina. Jis prirašytas yra prie savivaldybės. Policija: - Vartojot alkoholį šį vakarą? Moteris: - Aš jo, su vyru. Moteris sako, jog rašys pareiškimą. Moteris: - tėvas labai užstoja. Moteris kreipiasi į vyrą: - Man užkniso bijot gyventi. Mažai ,,pizdy“ gavai? Moteris sako, jog sūnus atėjo į namus su alumi. Policijos pareigūnai patikrina moters blaivumą. Policijos pareigūnai užsirašo visus duomenis apie moterį ir sūnų. Policija: - Jums greitosios nereikia? Moteris: - Ne, viskas gerai. Vaizdo įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 47, 48).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Be kaltinamojo E. P. visiško kaltės pripažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiosios G. P., liudytojo A. R. parodymai, policijos pareigūnės E. D. tarnybinis pranešimas dėl galimo fizinio smurto artimoje aplinkoje, „Body“ kameros įrašas ir kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog kaltinamasis E. P. nukentėjusiosios atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo E. P. veika turi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi jis tyčia smurtavo prieš šeimos narį – savo motiną, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į E. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, nedirba, išlaikytinių neturi. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad E. P. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant mažesnį nei nustatytas vidurkis jos dydį, paskiriant jam įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

DVD laikmena su „Body“ kameros įrašu paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. P. skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti E. P. jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpyje toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba pradėti dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

DVD laikmeną su „Body“ kameros įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. P., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini)@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.