- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-30
- Bylos Nr.
- AN2-306-290/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gegužės 14 d. nutarties jos administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2018 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 224 straipsnio 2 dalį ir nubausta 350 Eur bauda už tai, kad ji 2017 m. lapkričio 30 d. 13.25 val. apklausiama kaip liudytoja Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate Jonavos policijos komisariate administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), davė melagingus parodymus. Nesutikdama su priimtu nutarimu L. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi jos skundo netenkino, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2018 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą. Apeliaciniu skundu L. K. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir tenkinti jos skundą, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis išvadomis, kad į maišelį, kurį paėmė E. S., buvo sudėti alkoholiniai gėrimai. Tokios faktinės aplinkybės nėra užfiksuotos vaizdo įraše ir šios išvados yra tik pirmosios instancijos teismo interpretacijos. Akcentuojama ir tai, kad priešingai nei savo atsiliepime pirmosios instancijos teisme nurodė Institucija, apeliantės duoti parodymai apie degalinės tualete paliktus alkoholinius gėrimus, nėra paneigti byloje pateikto vaizdo įrašo, kadangi vaizdo įrašas darytas jau tuo metu, kai vyriškiai stovėjo prie langelio. Be to, tyrimą atlikusios pareigūnės neapklausė vyrų, todėl ir negalima teigti, kad jie iš tiesų nesiteiravo apie paliktus gėrimus. Be to pokalbis, kuris vyko tarp vyrų ir E. S., galėjo būti patvirtintas tik šių asmenų, tačiau byloje tai padaryta nebuvo. Tokiu būdu ji negali būti pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo, kadangi jos kaltė grindžiama tik prielaidomis. Taip pat nesutinkama su teismo išvadomis, jog ji netinkamai paaiškino faktą susijusį su pinigų sumokėjimu už alkoholinius gėrimus. Apeliantė pažymi, kad duodama parodymus ji nurodė situaciją taip kaip ją objektyviai suprato, o teismas negali jos duotų parodymų interpretuoti savaip, darant klaidingas ir realybės neatitinkančias išvadas. Ji nematė, kad E. S. būtų ėmęs pinigus, todėl ir nurodė, kad E. S. pinigų neėmė. Mano, kad teismas negali nuspręsti kaip būtent šį faktą ji turėjo nurodyti. Be to akivaizdu, kad pareigūnės veikė ne pagal joms priskirtą Priemonių planą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareigūnės nevykdė joms priskirto plano, todėl darytina išvada, kad pareigūnės, kurios pateikė melagingą informaciją savo tarnybiniuose pranešimuose, priėmė nepagrįstą nutarimą jos administracinio nusižengimo byloje. Taip pat E. S. administracinio nusižengimo byloje pareigūnių duoti parodymai buvo prieštaringi jų tarnybiniams pranešimams. Teismas vadovavosi faktu, kad E. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir tik tuo pagrindu patraukė administracinėn atsakomybėn ją, kas akivaizdžiai yra neteisėta ir neteisinga. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį veikė išimtinai pareigūnių interesais, nutartį priėmė neobjektyviai ir šališkai. Šiuo atveju ji nežino netgi kurie jos parodymai yra traktuojami kaip melagingi, priešingai nei tai nustatė teismas. Surašant administracinio nusižengimo protokolą pareigūnės veiksmai buvo neteisėti, kadangi jai neišaiškino kuo ji buvo kaltinama, o vien tai, kad ji turėjo atstovą, negali eliminuoti fakto dėl neteisėtų pareigūnės veiksmų. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad kai ji davė paaiškinimus, pareigūnės jai darė spaudimą. Pati G. L. tarnybiniame pranešime nurodė, kad ragino nemeluoti, taigi tokiu būdu jai darė spaudimą. Teismas nepasisakė ir apie tai, ar apskritai įmanoma situacija, kaip pareigūnės, kurios buvo ne tik liudytojos, bet ir fiksavo administracinio nusižengimo aplinkybes, galėjo dviese priimti nutarimą, juo labiau L. Š. tik pasirašė po priimtu nutarimu, tačiau jo nesurašė. Teismas netinkamai įvertino ir jos teisę dėl pareigūnių nušalinimo, kadangi teismas privalėjo įvertinti pareigūnių veiksmus ir įvykdyti teisingumą byloje, tačiau to nepadarė. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl buvo pažeista ne tik ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta nutarimo surašymo tvarka, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. Nr. 640 nustatyta tvarka nutarime Dėl administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo. Nesutinkama ir su paskirtos baudos dydžiu, kadangi apeliantei turėjo būti skirta mažiausia sankcijoje numatyta bauda. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausias tyrėjas V. L. pateikė atsiliepimą į L. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
L. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Aukščiau aptartų duomenų visumoje patikrinus L. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuotina, kad byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus apylinkės teismas vertino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Motyvuojant šią išvadą, jos kontekste analizuojant L. K. apeliacinį skundą, matyti, kad nesutikdama su jos veiksmų teisiniu vertinimu pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, apeliantė iš esmės teigia, kad apklausiama kaip liudytoja ji viską papasakojo taip kaip objektyviai suprato, o pirmosios instancijos teismo padarytos interpretacijos yra neteisingos. Tačiau, administracinė atsakomybė pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį asmeniui kyla už melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje. Tuo tarpu, kaip matyti iš L. K. atžvilgiu priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. Š. 2018 m. kovo 8 d. nutarimo, vertinamu atveju L. K. buvo pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo, už tai, kad 2017 m. lapkričio 30 d. 13.25 val. Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate Jonavos policijos rajono policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus, kas atitinka ANK 224 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Tuo tarpu analizuojamos administracinio nusižengimo bylos duomenų kontekste, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog Institucijos priimtas nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis būtų nepagrįsti ir neteisėti.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareigūnės surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, veiksmai buvo neteisėti, kadangi ji nepaaiškino L. K. kuo ji yra kaltinama, su šiais apeliacinio skundo argumentais, aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Konstatuojant šią išvadą, pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 30 d. buvo pateiktas L. K. pasirašyti ir ji savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje jai išaiškintos. Be to, minimame administracinio nusižengimo protokole yra išdėstyta pažeidimo esmė ir nurodyta, jog apklausiama kaip liudytoja 2017 m. lapkričio 30 d. 13.25 val., administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. davė melagingus parodymus. Tokiu būdu teigi, kad apeliantė nebuvo supažindinta su pažeidimo esme, negalima. Taip pat, kaip tinkamai apylinkės teismas išaiškino, L. K., atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą bei administracinės bylos dėl E. S. padaryto administracinio nusižengimo, teisminio nagrinėjimo metu, atstovavo advokato padėjėja I. Š.. Tokiu būdu apeliantei buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, tačiau, kaip apeliaciniame skunde nurodyta, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, apeliantės nuomone padarytų proceso pažeidimo, nei ji nei jos atstovė neskundė. Juo labiau administracinio nusižengimo protokolą surašiusi pareigūnė G. L. nepažeidė ANK 608 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriuose nurodoma, jog dėl ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo protokolą turi teisę surašyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas arba nutarimą administracinio nusižengimo byloje vykdančios institucijos pareigūnas. Be kita ko, administracinio nusižengimo protokolas atitinka ANK 609 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo protokolo turinio reikalavimus. Akcentuotina ir tai, kad analizuojamu atveju taip pat nenustatyta ir pažeidimų susijusių su 2018 m. kovo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašymu. Aptariamas nutarimas surašytas laikantis ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 640 ,,Dėl administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų, priešingai nei tai nurodoma apeliaciniame skunde. Priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo motyvuotas, nurodant padaryto pažeidimo esmę. Nors apeliaciniu skundu, apeliantė ginčija savo kaltę padaryto administracinio nusižengimo kontekste, tačiau, aukštesnės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, jog L. K., iš tiesų duodama parodymus apie 2017 m. lapkričio 23 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinėje užfiksuotą E. S. administracinį nusižengimą, parodė realybės neatitinkančias įvykio aplinkybes. O būtent, 2017 m. lapkričio 30 d. duodama paaiškinimus kaip liudytoja paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 23 d., apie 23.00 val., į degalinę atėjo du vyriškiai, kurie direktoriaus E. S. paklausė ar dienos metu jie nepaliko tualete maišelio su alkoholiniais gėrimais. Tuo metu kalbėjo su vyru telefonu, todėl paprašė E. S. paduoti vaikinams tą maišelį su alkoholiniais gėrimais. Direktorius maišelį vaikinams padavė per langelį. Direktorius pinigų už alkoholį neėmė, nes vaikinai tą maišelį buvo palikę tualete. Direktorius tikrai jokių pinigų neėmė, alkoholiniais gėrimais jie neprekiauja, kadangi neturi tam licenzijos (administracinė byla, b. l. 7). Tuo tarpu L. K. savo paaiškinime rašytame 2017 m. lapkričio 23 d. nurodė, kad ji pati per degalinės langelį padavė maišelį su alkoholiniais gėrimais (administracinė byla, b. l. 13). Tokiu būdu akivaizdu, kad L. K. parodymai buvo prieštaringi tarpusavyje, tačiau ir neatspindėjo, tikrų E. S. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių.Konstatuojant šią išvadą akcentuotina, jog vien tai, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje E. S. pripažintas kaltu dėl ANK 168 straipsnio 7 dalies padarymo, priešingai nei tai savo skunde teigia apeliantė, nėra ir nebuvo pagrindas ją pripažinti padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 224 straipsnio 2 dalyje. Tačiau ši aplinkybė, be kitų administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų tik patvirtina, faktą, jog L. K. apklausiama kaip liudytoja 2017 m. lapkričio 30 d. davė melagingus parodymus, juo labiau E. S. administracinio nusižengimo byloje galutinis ir neskundžiamas sprendimas buvo priimtas tik 2018 m. balandžio 18 d., kai tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolas L. K. atžvilgiu buvo surašytas 2017 m. lapkričio 30 d., tai yra ankščiau nei buvo priimtas sprendimas E. S. atžvilgiu. Kas tik paneigia apeliantės skundo argumentus, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas vadovavosi tik faktu, jog E. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir tik tuo pagrindu apeliantės atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena. Remiantis, skundo nagrinėjimui pateiktais, bylos duomenimis, L. K. melagingų parodymų davimo faktą patvirtina, ne tik E. S. administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas, tačiau ir byloje esantis vaizdo medžiaga. Iš paminėtos vaizdo medžiagos, akivaizdžiai matyti, jog prie degalinės atėję vaikinai, kalba su E. S. apie alkoholinių gėrimų pirkimą. Tuo tarpu E. S. paima geltonos spalvos maišelį. Vaikinai pasako, jog nori degtinės ir alaus, dar apsitaria kokį kiekį degtinės jiems duoti. Po to E. S. ant palangės padeda geltoną maišelį su alkoholiniais gėrimais ir vaikinas su juo atsiskaito (administracinė byla, b. l. 14). Aptariamame vaizdo įraše vaikinai nekalba apie tualete paliktus alkoholinius gėrimus, priešingai nei tai savo 2017 m. lapkričio 30 d. paaiškinime paaiškino L. K.. Tuo tarpu vaizdo įrašo kontekste atmestini ir apeliantės argumentai, kad vaizdo įrašas darytas ne nuo pradžių ir vaikinai galėjo klausti apie paliktus alkoholinius gėrimus dar prieš pradedant daryti vaizdo įrašą, kadangi iš bendro vaizdo įrašo konteksto yra akivaizdu, kad vaikinai atvyko su tikslu įsigyti alkoholinių gėrimų ir tai jie daro ne pirmą kartą. Be to, L. K. duodama paaiškinimus paaiškino, kad E. S. vaikinams padavė jų paliktus alkoholinius gėrimus, kas yra akivaizdžiai ne tiesa, kadangi E. S. vaikinams pardavė alkoholinius gėrimus būtent tokius kokių jie buvo prašę. Tokiu būdu L. K. pateikė realybės neatitinkančius faktus, apie įvykį, kaip tiesą, puikiai suprasdama, jog iš tiesų, jos duoti paaiškinimai yra melagingi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaizdo medžiagoje aiškiai matosi, kaip vaikinas perduoda pinigus E. S., tokiu būdu atsiskaitydamas už alkoholinius gėrimus, tuo tarpu savo paaiškinime L. K. nurodė, kad vaikinai nemokėjo pinigų, kadangi jie gėrimus buvo palikę ir tvirtino, kad E. S. neėmė pinigų už alkoholinius gėrimus, kas administracinės bylos duomenų kontekste, yra tiesos neatitinkantys faktai. Atsakant į skundo argumentus, dėl to kad L. K. davė paaiškinimus taip kaip ji suvokė situaciją, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog L. K., kaip tinkamai nustatė apylinkės teismas, nematydama pinigų perdavimo-priėmimo fakto, negalėjo kategoriškai teigti, jog E. S. pinigų tikrai neėmė. Dėl šių aplinkybių, darytina abejonių nekelianti išvada, jog L. K. tyčia davė realybės neatitinkančius paaiškinimus, suvokdama, jog vykusios situacijos eiga, neatitinka jos nurodytų faktų. Taip pat vertinant tai, jog bylos duomenimis nepasitvirtino aplinkybė, jog vaikinai paliko alkoholinius gėrimus tualete, L. K. nepagrįstai ir melagingai teigė, kad E. S. pinigų už alkoholinius gėrimus neėmė, kadangi jų nepardavė, o tik atidavė tai, ką vaikinai buvo palikę. Nekyla abejonių ir dėl administracinio nusižengimo byloje konstatuoto fakto, jog vaikinų pirkti alkoholiniai gėrimai buvo sudėti į geltonos spalvos maišelį, kurį buvo paėmęs E. S., prieš sudedant į jį alkoholinius gėrimus. Šią aplinkybę, betarpiškai patvirtina aukščiau aptarti duomenys ir administracinio nusižengimo byloje esanti filmuota medžiaga, nepaisant to, jog nesimato konkretaus alkoholinių gėrimų dėjimo į maišelį fakto, kadangi iš bendro vaizdo medžiagos užfiksuoto vaizdo konteksto, akivaizdu, kad vaikinams paprašius alkoholinių gėrimų E. S. paimą geltonos spalvos maišelį ir vėliau jį atiduoda, kartu su turiniu. Tuo labiau, jog aplinkybė, kad vaikinai paliko alkoholinius gėrimus, dienos metu tualete yra paneigta, administracinėje byloje surinktų duomenų visumos. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pažymi ir tai, kad nors aplinkybei dėl maišelio panaudojimo, apeliaciniame skunde, suteikiama daug reikšmės, ji nėra esminė, sprendžiant klausimą dėl L. K. padaryto administracinio nusižengimo, kadangi jis yra susijęs su melagingų parodymų davimu, o ne su alkoholinių gėrimų prekyba, tam neturint licenzijos.Atsakant į skundo argumentus bei vertinant pareigūnių, fiksavusių administracinį nusižengimą, veiksmus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog policijos pareigūnės G. L. ir L. Š., fiksuodamos E. S. daromo administracinio nusižengimo faktą, dirbo pagal kitą joms nustatytą veiklos planą, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareigūnių veiksmai buvo neteisėti. Juo labiau, apylinkės teismo nutartyje yra pagrįstai konstatuota, jog pareigūnės matydamos daromą administracinį nusižengimą, reagavo operatyviai ir fiksavo administracinio nusižengimo faktą, kas be kita ko atitinka ne tik jų tarnybinę, tačiau ir pilietinę pareigą. Pažymima ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pareigūnės darė įtaką L. K. rašant paaiškinimą, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi pati apeliantė skunde nurodė, kad pareigūnės ragino ją rašyti tiesą ir nemeluoti, o tokie pareigūnių veiksmai nelaikytini įtakos darymu ar įgaliojimų viršijimu, nes pareigūnės nesiekė gauti iš apeliantės joms naudingos informacijos ar pakreipti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, joms palankia eiga.Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog pareigūnės, kurios davė parodymus E. S. administracinio nusižengimo byloje, negalėjo surašyti nutarimo L. K. administracinio nusižengimo byloje. Tuo labiau, jog administracinio nusižengimo protokolą L. K. atžvilgiu 2017 m. lapkričio 30 d. surašė pareigūnė G. L., o nutarimą administracinio nusižengimo byloje 2018 m. kovo 8 d. priėmė pareigūnė L. Š., taip pat 2017 m. lapkričio 30 d. paaiškinimą iš L. K. priėmė pareigūnė G. L., taigi akivaizdu, jog ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatų pareigūnės nepažeidė, kadangi tyrimą L. K. administracinio nusižengimo byloje atliko pareigūnė G. L., o nutarimą administracinio nusižengimo byloje surašė L. Š.. Akcentuotina ir tai, kad L. K. atžvilgiu administracinė teisena vyko dėl ANK 224 straipsnio 2 dalies, o tuo tarpu E. S. atžvilgiu buvo priimtas procesinis sprendimas dėl ANK 168 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir šis procesas nebuvo analogiškas ar tapatus procesui, kuris vyko L. K. atžvilgiu. Šių aplinkybių visumoje, konstatuotina, jog priimant L. K. atžvilgiu nutarimą administracinio nusižengimo byloje, administracinio proceso reikalavimai pažeisti nebuvo. Nesutiktina ir su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas ir neobjektyvus. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šališkumas, visų pirma yra siejamas su išankstinės nuomonės turėjimu. Tuo tarpu teisėjai bylas nagrinėja ir sprendimus jose priima vadovaudamiesi įstatymu ir vidiniu įsitikinimu, pagrįstu byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju duomenų, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas apeliantės skundą dėl Institucijos nutarimo, turėjo išankstinę nuomone, duomenų nėra. Vien tai, jog apylinkės teismo sprendimas nebuvo palankus apeliantei, nėra pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo. Šioje vietoje, pažymima ir tai, kad aplinkybė, jog Institucijos pareigūnė, kuri priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje buvo liudytoja E. S. administracinio nusižengimo byloje, taip pat nėra laikytina šališkumo požymiu, kadangi tai buvo dvi skirtingos administracinės teisenos, kuriose skyrėsi ne tik administracinių nusižengimų požymiai, tačiau ir subjektai padarę administracinius nusižengimus. Ir tai, kad L. K. buvo kartu su E. S. jam padarant administracinį nusižengimą, kurį fiksavo Institucijos pareigūnės, vėliau buvusios liudytojomis administracinio nusižengimo byloje, nėra vertintina kaip galimas Institucijos pareigūnių šališkumas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes yra daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, kad naikinti ją apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.