Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-183-201/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
1-183-201/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Nukentėjusysis
S. P.
Kaltinamasis
G. B.
Advokatai
Alvydas Buta
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1-183-201/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29122-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TESIMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmų teisėja Adolfina Simaitienė,sekretoriaujant svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,kaltinamojo gynėjui advokatui Alvydui Butai,

nukentėjusiajam S. P.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką :

2017 m. birželio 11 d. apie 17.00 val., viešoje vietoje – Klaipėdos mieste, Liepojos gatvėje, 168 kelyje, važiuojamojoje kelio dalyje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. priėjęs prie sustojusio automobilio "VW Caddy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. P., atidarė vairuotojo dureles ir sudavė kumščiu vieną smūgį vairuotojui S. P. į kairįjį šoną, nukentėjusiajam užsidengus veidą rankomis, sudavė kumščiu vieną smūgį jam į kairės rankos alkūnę, suduotas smūgis persidavė į nukentėjusiojo plaštaką, kuri atsitrenkė į jo apatinį žandikaulį, taip padarydamas S. P. viršutinio kairiojo 21 danties vainiko dalinį nuskėlimą, kairės krūtinės sumušimą su poodine kraujosruva, kaklo raiščių, sausgyslių, raumenų patempimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

G. B. kaltu neprisipažino, parodė, kad minėtą dieną, birželio 11 d., apie 17 val. vyko į šventę Liepojos gatve. Vyko labai lėtai. Susilyginus su automobiliu „VW Caddy“, vairuotojas bandė taranuoti jo vairuojamą automobilį, užsukdamas į jo automobilį, tai jis turėjo išvengti susidūrimo, išvažiavo ant salelės. Išsigando žmona, vaikai pradėjo verkti. Pasitaikius progai sustojo apžiūrėti, ar buvo smūgis į jo vairuojamą automobilį, priėjo prie to automobilio, atidarė dureles, paklausė: „kodėl taip elgiesi?“ Nespėjus pasakyti, nukentėjusysis pradėjo šaukti, kad jis (G. B.) yra kelių erelis. Prašė, kad automobilio „VW Caddy“ vairuotojas išliptų lauk, siekė atsegti jam saugos diržą, jis pradėjo mosuoti rankomis, daužytis. Nuolatos kartojo, kad susitiks teisme, kad reikės jam (G. B.) bendrauti su jo advokatu. Jis tiesiogiai savo vairavimu suko į jo automobilį, dėl ko turėjo keisti kryptį. Anksčiau vairuotojo nepažinojo. Jo vairavimo stažas virš 35 metų, nuo 1982 m. Ten tokia vieta, kad yra pėsčiųjų salelė, vėliau pamatė, kad nežymiai automobilio posūkio veidrodėlis įskeltas. Vairuojant, neatsakingu būdu, taip būna. Jam taip pasitaikė pirmą kartą. Iki tokio lygio nėra buvę. Žmona pasakė, kad į jų automobilį trenkėsi. Per chaosą negali pasakyti, gal ir įvyko kažkoks kontaktas. Realiai jis nematė ir nejautė abiejų automobilių kontakto. Išlipo, apžiūrėjo automobilį kiek apgadinta, norėjo įsitikinti su kitu vairuotoju, kad nepasitraukti iš įvykio vietos. Ėjo pas vairuotoją, nes reikėjo abiem įsitikinti, ar nėra apgadinti automobiliai. Sugrįžus jam prie automobilio, S. P. rodė savo vaikus, todėl jie išlipo. Atidaręs S. P. automobilio duris, jo prašė išlipti ir eiti pažiūrėti automobilio. Bandė atsegti saugos diržą, nes jis jį (G. B.) kaltino, rėkė ant jo, todėl norėjo atsegti saugos diržą, kad jis išliptų iš mašinos. Jokio smūgio jam nesudavė, negali pasakyti, kodėl S. P. jį apkalba. Yra susipažinęs su bylos medžiaga. Matė ir specialisto išvadą, tačiau, jis tokių veiksmų nedarė. Jam buvo sakoma, kad bus susidorota už tai, kad jo neįleido įvažiuoti, pažeidė KET. Jis turėjo trauktis iš savo važiuojamosios dalies. Negali pasakyti, dėl ko S. P. sakė, kad susidoros. Tai truko keletą minučių, gal 5 ar 10. Daug labai automobilių buvo. Jokio smurto prieš tą žmogų nenaudojo, jokių veiksmų neatliko. Nukentėjusiojo automobilyje sėdėjusi keleivė buvo rami, be jokių emocijų. Visą laiką ji sėdėjo automobilyje. Stebėjo, matė jų konfliktą. Jo žmona ir S. P. keleivė gali visą tai paliudyti. Jokių priekaištų apie sužalojimus nebuvo. Buvo tik kaltinimai, kad su juo bus susidorota, apie jokį sudavimą bendravimo nebuvo.

Nukentėjusysis S. P. parodė, kad vasarą, birželio 11 d. važiavo Liepojos gatve nuo Kretingos pusės pirma juosta. Už parko pirmoje eismo juostoje eismas nebegalimas, nes vyko šventė. Priekyje jo visi automobiliai posūkio signalu prašėsi įleidžiami į juostą. Kai priėjo ir jo eilė, jis pradėjo įsisukimą. Sukant pamatė didelį juodą automobilį, tai jis pristabdė, po to sustojo. Pavažiavęs toliau, iš savo automobilio išlipęs kaltinamasis atėjo prie jo ir šaukė, kad jis išgąsdino jo vaikus. Pajuto jo smūgius ir jis trenkęs durimis nuėjo. Jis pats išlipo iš savo automobilio, pagalvojo, kad reikia nupaveiksluoti. Tai pamatęs kaltinamasis išlaipino vaikus iš automobilio į važiuojamąją kelio dalį, jiems aiškino, kad tai tas dėdė, kuris juos išgąsdino. Viskas tuo ir baigėsi. Jokių pretenzijų dėl apgadinto automobilio nebuvo, buvo tik smūgiai, o ne mėginimas atsegti saugos diržą. Vaikai buvo išvaryti iš automobilio, kai jis išlipo su telefonu paveiksluoti, tik tada, nes jis pats liepė jiems išlipti, atidarė mašinos dureles. Kitą dieną jis kreipėsi į medikus, nes pamatė dantį nuskilusį, ir ant šonkaulių kraujosruva. Mano, kad du smūgiai buvo suduoti. Jo reakcija tik tokia, kad garsiai pamastė apie policiją, ir jis užtrenkė duris. Apie jokį susidorojimą nebuvo kalbos, sakė tik apie policiją. Nepatogu jam buvo prieš svetimą žmogų dėl tokių smūgių. Jis tik kitą rytą, namuose, pamatė juodą dėmę ant danties, tai odontologas jam atliko estetinį plombavimą. Manytų, kad jo žmona negalėjo matyti smūgių, nes jo automobilio visi juodi langai. Jis tik užsidengė veidą, jokių mosavimo rankomis nebuvo, po smūgių, iš karto durų trenksmą girdėjo. Kreipėsi į stomatologą, nes dantis juodas buvo. Šonas pradėjo skaudėti už paros. Bijojo, kad gatvėje nepradėtų smurtauti, todėl sakė kaltinamajam, kad kvies policiją. Kraujo nebuvo, eiti galėjo, važiuoti galėjo, todėl policijos ir nekvietė. Nuskilusio danties jis nepajuto, tik prieš veidrodį matė namie. Keleivei nieko neaiškino. Sumuštą šoną pamatė, kitą dieną. Gydytojas darė pilną burnos apžiūrą, jis kreipėsi dėl to vieno danties. Lankėsi klinikoje, pas privatų gydytoją, jis nėra jo pažįstamas.

Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, netikėti jais teismas neturi pagrindo. Be to, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys bei teismo ištirti įrodymai.

Specialisto išvadoje Nr. G 1352/2017(03) konstatuota, kad S. P. buvo nustatyti šie sužalojimai: viršutinio kairiojo 21 danties vainiko dalinis nuskėlimas, kairės krūtinės pusės sumušimas su poodine kraujosruva, kaklo raiščių, sausgyslių, raumenų patempimas. Nustatytus sužalojimus S. P. patyrė bukos traumos pasekoje, paveikus jo galvą, krūtinės kairiąją pusę kietais bukais daiktais. S. P. nurodyto įvykio metu patyrė ne mažiau dviejų trauminių poveikių (kairė ranka - smakras, krūtinės ląstos kairė pusė). S. P. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus S. P. galėjo patirti teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku – 2017-06-11 (b. l.67-68).

Liudytoja A. B. parodė, kad 2017-06-11 ji važiavo kartu su S. P., kuris vairavo automobilį "VW Caddy". S. P. buvo blaivus. Jis ją vežė iš Palangos iki kelto. Apie 17.00 val. važiuojant Liepojos gatve, už ežero link parko pamatė, jog automobiliai, važiuojantys pirma važiavimo juosta pradėjo stoti. Jie pamatė, kad vyksta kažkokia šventė ir pirmoje važiavimo juostoje yra sustatyti automobiliai. Pirma važiavimo juosta važiavę automobiliai stojo ir rikiavosi į antrąją važiavimo juostą. Antrąja važiavimo juosta važiavę automobiliai praleidinėjo įvažiuojančius iš pirmos važiavimo juostos automobilius. S. P. sustojo pirmoje važiavimo juostoje ir po to važiavo į antrąją juostą, tačiau įvažiuoti nespėjo, nes kaip tik tuo metu pravažiavo juodos spalvos automobilis "Mersedes", kuris pravažiuodamas pro S. P. automobilį staigiai stabtelėjo ir pavažiavęs šiek tiek į priekį, sustojo. Jokio susidūrimo tarp automobilių nebuvo. Iš to automobilio išlipo vyriškis ir greitu žingsniu priėjo prie S. P. vairuojamo automobilio. Ji tuo metu sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Minėtas vairuotojas priėjęs atidarė vairuotojo dureles ir užsipuolė S. P.. Ar ką sakė minėtas vairuotojas, ji nežino, nepamena. Viskas vyko labai greitai ir netikėtai. Automobilio "Mersedes" vairuotojas pasilenkė prie S. P., o paskui užtrenkė vairuotojo dureles. Kadangi ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, tai jai nelabai matėsi kaip ten įvyko, visi įpykusio vairuotojo veiksmai nesimatė, tačiau S. P. pasakė, kad šis vairuotojas jam trenkė į kairįjį šoną. Po to automobilio "Mersedes" vairuotojas nuėjo link savo automobilio ir į jį įsėdo. S. P. išlipo iš savo automobilio ir mob. telefonu nufotografavo minėto vairuotojo automobilio valstybinius numerius. Po to iš savo automobilio išlipo ir minėtas vairuotojas, kuris iš automobilio išlaipino ir du vaikus, kurie atsidūrė važiuojamojoje kelio dalyje. Vairuotojas pradėjo šaukti ant S. P., kad šis išgąsdino jo vaikus, kad šie nukrito nuo sėdynės ir taip pat mobiliuoju telefonu pradėjo fotografuoti S. P., kuris minėtam vyriškiui pasakė, kad dabar jie susitiks kitur, t.y. policijoje. Po to S. P. ir minėtas vairuotojas grįžo į savo automobilius ir nuvažiavo. Kad po suduotų smūgių S. P. į šoną, kurio metu S. P. gindamasis rankomis saugojo savo veidą, buvo nuskeltas jam dantis, ji sužinojo vėliau.

Liudytoja D. B. parodė, kad vyko į Klaipėdą, buvo didelis eismas, nes vyko šventė. Automobilis „VW Caddy“ suko chuliganiškais veiksmais į jų pusę, jie išsigando. Vyras išlipo, nuėjo prie automobilio, kišo ranką, mėgino atsegti nukentėjusiojo saugos diržą. Pokalbio negirdėjo. Grįžo prie automobilio, tada išlipo vaikai. Vairuotojas fotografavo juos ir palydėjo paveiksluodamas. Ji sėdėjo keleivio pusėje priekyje. Negali pasakyti, ar trenkėsi į jų automobilį. Ji tik išsigando, nes automobilį pamatė labai arti, sukant į jų pusę. Negali pasakyti, kad neįvažiavo. Vyras norėjo įsitikinti, ar įvažiavo į automobilį. Nepastebėjo ar vyras apžiūrėjo automobilį. Jis norėjo kartu su tuo vairuotoju apžiūrėti automobilius. Gal kokie 4 ar 5 metrai toks atstumas buvo tarp abiejų automobilių, girdėjo tik: „Ką tu darai?“ Daugiau negirdėjo. Tikrai nemušė, jokio smūgio nesudavė. Jos vyras rūpinasi šeima, yra vaikus mylintis tėvas, rūpinasi globos namais. Vaikai išlipo, kai grįžo vyras prie automobilio, išlipo ir „VW Caddy“ automobilio vairuotojas, pradėjo paveiksluoti. Norėjo parodyti vairuotojui, kad jie su šeima, vaikais važiuoja, ramiai. Matė per langą, kad tas vairuotojas sudavė jos vyrui per rankas. Tai truko labai neilgai, gal iki penkių minučių. Tuo metu judėjimas buvo sustojęs, todėl vaikai ir išlipo, taip, aišku nesaugu, kad važiuojamoje dalyje. Nukentėjusysis, išlipęs tik grasino, kad susidoros su jos vyru.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tvirtino, kad automobilių kontaktų nepajautė, jo teiginį, kad, net neapžiūrėjus savo automobilio, ėjo prie nukentėjusiojo automobilio, tam, kad kartu apžiūrėtų abu automobilius, teismas vertina kaip prasilenkiantį su sveika logika. Akivaizdu, kad kaltinamasis minėtu laiku buvo susierzinęs, jeigu net du savo vaikus iš automobilio išleido į važiuojamąją kelio dalį.

Esant šioms aplinkybėms pripažįstama, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.

Liudytojos D. B. parodymų, žodis žodin atkartojančių kaltinamojo parodymus, teismas nevertina, nesi ji kaltinamojo sutuoktinė ir turi pagrindą būti suinteresuota bylos baigtimi. Be to, jos parodymus, kad matė ir suprato, jog jos sutuoktinis norėjo atsegti S. P. saugos diržą, teismas vertina kaip prasilenkiantį su sveika logika.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta.

Jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - viešoje vietoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pašalinių asmenų akivaizdoje, sumušė nukentėjusįjį, padarydamas jam kūno sužalojimus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, G. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina.

S. P. pareiškė 157 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas nukentėjusiojo parodymais bei byloje esantys dokumentais.

Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Iš teismui pateiktų įrodymų ir nukentėjusiojo S. P. paaiškinimų matyti, kad jis įvykio metu buvo sužalotas.

Teismui nustačius, kad S. P. dėl kaltinamojo G. B. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas yra nustatytas specialisto išvada, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. LR AT kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas tyčiniais veiksmais, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl teismas mano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl pilnai tenkintinas.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 83,24 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškė 613,81 eurų civilinį ieškinį dėl laikino nedarbingumo pinigų išmokėjimo nukentėjusiajam.

Civiliniai ieškiniai įrodyti, pagrįsti, pilnai tenkintini, nes žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su fotonuotraukomis - paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-308 str.,

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 ryto būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Priteisti iš G. B. 157 eurus turtinės žalos atlyginimo, 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo S. P..

Priteisti iš G. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 83,24 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymą.

Priteisti iš G. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 613,81 eurų civilinį ieškinį dėl laikino nedarbingumo pinigų išmokėjimo nukentėjusiajam.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su fotonuotraukomis -.palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Adolfina Simaitienė