Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo J. A. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties, kuria 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo J. A. ir jo sutuoktinės L. A. turtui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-107-923/2024, kurioje, be kitų asmenų, J. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX‑2314 redakcija), 24 straipsnio 4 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

2. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. liepos 14 d. ir 2022 m. liepos 15 d. nutarimais, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo J. A. ir jo sutuoktinės L. A. turtui: 1) kiemo statiniams, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 2) pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 3) pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 4) pastatui – dirbtuvėms, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Ikiteisminio tyrimo teisėjų ir teismo nutartimis procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo J. A. gynėjas advokatas A. Alimas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį.

4.1. Gynėjo vertinimu, žemesniojo teismo motyvai, kuriais buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės taikymo terminas, yra deklaratyvūs. Nurodo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra taikomas ilgiau nei 2 m. Pažymi, kad J. A. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams, tačiau pasitvirtinus kaltinimui veika, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, gali būti perkvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagal aktualią įstatymo redakciją. Nurodo, kad pasikeitus baudžiamajam įstatymui nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, laikomas apysunkiu, už jo padarymą yra numatytos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės. Gynėjo vertinimu, nusikalstamos veikos pavojingumas savaime nėra pagrindas taikyti griežtą procesinės prievartos priemonę.

4.2. Gynėjas nesutinka su žemesniojo teismo išvadomis, kad turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, vertė yra 235 195 Eur, nurodo, kad, vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra ne 138 438 Eur, o 174 000 Eur, pastato – ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra ne 3 620 Eur, o 4 330 Eur, dirbtuvių, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra ne 6 111 Eur, o 7 220 Eur, todėl bendra turto vertė yra didesnė, nei nurodė teismas – 272 576 Eur.

4.3. Pažymi, kad J. A. kaltinamas pasisavinęs 46 580,37 Eur, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 150 041,97 Eur žalos, todėl turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, vertė (272 576 Eur) viršija sumą, kurią J. A. pripažinimo kaltu atveju jis turėtų atlyginti (viso 196 622,34 Eur), todėl procesinė prievartos priemonė taikoma neproporcingai. Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu, jog, tuo atveju, kai procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nutrauktas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Džinić prieš Kroatiją). Gynėjo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad tenkinus civilinį ieškinį ir taikant turto konfiskavimą kaltinamasis J. A. negalės įgyvendinti prievolių.

4.4. Nurodo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas trukdo J. A. vadovaujamos UAB „N.“ veiklos vystymuisi, kadangi bankai nėra linkę skirti finansavimą bendrovei, kurios savininkui yra taikomos procesinės prievartos priemonės. Pažymi, kad UAB „N.“ yra intensyviai veikianti, mokanti mokesčius bei kurianti darbo vietas bendrovė. Nurodo, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl būtina taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą būtent tokia apimtimi.

5. Atsiliepimu į skundą negauta. Prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. A. gynėjo advokato A. Alimo skundas atmetamas.

6. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimais kaltinamojo J. A. ir jo sutuoktinės turtui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, procesinė prievartos priemonė ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis ir teisme buvo ne kartą tęsiama. Kaltinamojo gynėjas nesutinka su tokios ilgos trukmės nuosavybės teisių ribojimais, nurodo, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą J. A. veiksmai galimai bus perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, vertė viršija byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį ir konfiskuotino turto mastą, kaltinamasis už kylančias prievoles galės atsakyti savo turtu, o ilgalaikiai taikomi apribojimai kenkia UAB „N.“ veiklai. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo J. A. gynėjo skundą, įvertinęs skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, jog, žemesnysis teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, nagrinėjamu atveju vis dar būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. A. ir jo sutuoktinės turtui, kadangi byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo taikymą, o skunde nurodomos aplinkybės nelaikytinos pagrindu procesinės prievartos priemonės švelninimui, todėl laikytina, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

7. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, skyrimo ir pratęsimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 151, 152 straipsniuose. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti įtariamajam/kaltinamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už jo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas: 1) įtariamiesiems/kaltinamiesiems; 2) pagal įstatymus materialiai atsakingiems fiziniams asmenims; 3) fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą; 4) juridiniams asmenims, ir tik nustačius vieną iš trijų tokių ribojimų pagrindų: 1) siekiant užtikrinti civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą; 4) nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui.

8. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje vis dar egzistuoja pakankamas faktinis pagrindas pratęsti ginčijamos procesinės prievartos priemonės terminą. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek pagrindai, tiek sąlygos kaltinamojo J. A. ir jo sutuoktinės nuosavybės apribojimams: laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tinkamam asmeniui – J. A., kuris yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, iš kurių galimai buvo gauta turtinė nauda. Taip pat egzistuoja ir taikomų nuosavybės apribojimų pagrindai – procesine prievartos priemone siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, jei bylą išnagrinėjus teisme nurodytas turtas bus pripažintas atitinkančiu BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, todėl tam tikrų ribojimų taikymas nagrinėjamu atveju yra galimas ir pateisinamas.

9. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimams pasikeitė vienos iš J. A. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas – sunkus nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, galimai bus perkvalifikuotas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagal aktualią įstatymo redakciją, o šis nusikaltimas laikomas apysunkiu, tačiau atkreiptinas jo dėmesys į tai, jog tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme bus daromos išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Šioje proceso stadijoje J. A. taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumas vertinimas šiuo metu pareikštų kaltinimų ribose.

10. Skunde nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas turtui, kurio tiksli vertė nėra nustatyta, pateikia VĮ Registro centro duomenis, tačiau šios aplinkybės nėra aukštesniojo teismo vertinimo dalykas. Turto, kuris yra nukreipiamas civiliniam ieškiniui padengti ir turto konfiskavimui įvykdyti, vertės klausimą sprendžia teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Kaltinamasis J. A., jo sutuoktinė, kuriems priklauso turtas, gynėjas gali teikti bylą nagrinėjančiam teismui duomenis, susijusius su nurodyto turto verte, siekdami laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar sušvelninimo, tuo tarpu aukštesnysis dėl pateiktų dokumentų nepasisako. Byloje esančiais duomenimis yra pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bus nagrinėjamas civilinis ieškinys, svarstomas turto konfiskavimo taikymo galimumas, todėl išieškotino ir konfiskuojamo turto apimtis gali keistis, todėl nuosavybės teisės apribojimai yra galimi visam nurodytam kaltinamojo ir jo sutuoktinės turtui.

11. Nors gynėjo skunde teigiama, kad taikomi ribojimai yra pertekliniai, jų metu daroma žala UAB „N.“ veiklai, aukštesniojo teismo vertinimu, procesinė prievartos priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, suderinama su bendraisiais principais, BK, BPK išdėstytomis taisyklėmis ir šiuo metu vis dar negali būti švelninama. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Kiekvienos procesinės prievartos priemonės taikymo metu asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, todėl sprendžiant dėl jos skyrimo pagrįstumo turi būti vertinamas jų proporcingumas siekiamiems tikslams ir atsižvelgiama į tokios priemonės netaikymo ar panaikinimo padarinius, kurie šiuo atveju būtų ženklūs. Nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas gana ilgai ir neabejotinai varžo kaltinamojo ir jo šeimos teises, tokiomis griežtomis priemonėmis siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas kitiems asmenims ar sunaudotas, dėl ko jo konfiskavimas galėtų būti apsunkintas arba taptų neįmanomas. Tokia procesinės prievartos priemonė vis dar yra reikalinga, tikslinga ir proporcinga ir nesuvaržo kaltinamojo ar kitų asmenų teisių į nuosavybę labiau nei to reikia tokiais ribojimais siekiamiems tikslams pasiekti.

12. Įvertinus kaltinamojo J. A. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir ribojimais siekiamus tikslus, pratęsta procesinė prievartos priemonė nelaikytina per griežta, o vien tik kaltinamojo ir jo gynėjo nesutikimas su tokiu teismo procesiniu sprendimu, nedaro jo neteisėto ir nepagrįsto. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis, todėl nustačius, kad taikoma procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga, nustačius, kad turtas negalės būti konfiskuojamas ar nustačius kitas reikšmingas aplinkybes, remiantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, ji galės būti nedelsiant panaikinta, o paaiškėjus, jog iš tikrųjų laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą buvo taikomas nepagrįstai ir dėl to jo savininkas patyrė nuostolių, pažeistos teisės galės būti ginamos civilinio proceso tvarka.

13. Kaltinamojo J. A. gynėjas skunde aukštesniajam teismui nepateikia jokių naujų, dar teismui nežinomų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad yra išnykę procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai, todėl laikytina, jog Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo J. A. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.