- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-954-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14004-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arpolis“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arpolis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1452-713/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arpolis“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų pagal rangos sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl vartojimo rangos sutarties aiškinimo ir tinkamo prievolių įvykdymo pagal sudarytą rangos sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Arpolis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo A. J. priteisti 1 452,73 Eur skolos pagal rangos sutartį, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. šalys sudarė Baldų gamybos sutartį Nr. Z10, pagal kurią įsipareigojo bendradarbiauti ieškovei gaminant specifikacijoje nurodytus baldus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei avansinę kainos dalį bei likusią užsakymo sumos dalį per 2 dienas nuo sąskaitos – faktūros pasirašymo datos. Visa užsakytų darbų vertė buvo 4 059,31 Eur (14 016,00 Lt). Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. pagal pinigų priėmimo kvitą perdavė ieškovei 2 606,58 Eur avansą. Ieškovė užsakytus baldus pagamino ir 2014 m. lapkričio 11 d. perdavė atsakovui jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), baldus sumontavo ir pardavė buitinės technikos prekes (orkaitę, kaitlentę, gartraukį). Atsakovas nesumokėjo likusios 1 452,73 Eur sumos pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ARPO 11839. Ieškovė išnaudojo visas galimybes ginčą išspręsti ikiteismine tvarka. Atsakovas, bendraudamas su ieškove el. paštu minėjo tariamus neatitikimus, pretenzijos ieškovei nepateikė; ieškovė defektų nešalino, kadangi atsakovas to neprašė.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal sutartį ieškovė įsipareigojo kokybiškai pagaminti ir sumontuoti ir/arba perduoti baldus bei įrangą sutartyje nurodytoje vietoje iki 2014 m. spalio 20 d. Atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai pagamintas prekes ir sumokėti už jas sutartą sumą, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 5.2 punktas). Ieškovas baldus ir įrangą sumontavo tik 2014 m. lapkričio 11 d. Atsakovas iš karto po baldų sumontavimo pastebėjo baldų trūkumus – virtuvės indaujos, kurioje turėjo būti džiovinami indai, aukštis buvo gerokai per mažas, dėl ko joje nebuvo galima sutalpinti jokių indų, išskyrus puodelius, todėl atsakovas ieškovės pagamintos indaujos iš viso negalėjo ir negali naudoti pagal tikslinę paskirtį; pagamintos ir įmontuotos palangės nekokybiškos, yra tarpai; po kelių dienų atsiklijavo virtuvės kriauklė. Atsakovas apie pastebėtus trūkumus žodžiu informavo baldus montavusius ieškovės darbuotojus bei nedelsiant kreipėsi į ieškovę, prašydamas kaip įmanoma greičiau ištaisyti visus nurodytus pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumus. Atsakovas prašė nesumokėta suma sumažinti pagamintų baldų kainą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė šiuos esminius argumentus:
Šalys sudarė vartojimo sutartį.
Ieškovė įsipareigojo pagaminti virtuvės baldus pagal specifikaciją, tačiau specifikacija nedetalizuota, joje nenurodyti jokie baldų matmenys, spalva. Ieškovė nepateikė baldų projekto, patvirtinto užsakovo, pagal kurį buvo pagaminti baldai, nes tokio projekto neturi.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2014 m. lapkričio 11 d. pristačiusi prekes, atsakovui pasirašytinai neįteikė nei PVM sąskaitos – faktūros, nei jokio kito priėmimo – perdavimo akto, kurie pagal sutartį turėjo atlikti prekių bei paslaugų priėmimo ir perdavimo funkciją.
Ieškovė PVM sąskaitą – faktūrą atsakovui pateikė tik 2015 m. balandžio 15 d. elektroniniu paštu. Laikytina, kad ieškovė pažeidė sutarties 9.1 punkto nuostatas, kadangi nepateikė atsakovui dokumento, tuo pačiu apribodama vartotojo teisę iš karto, pastebėjus trūkumus pareikšti pretenzijas raštu dėl netinkamai atliktų darbų.
Sprendžiant apie virtuvės baldų atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, įvertintos atsakovo pateiktos fotonuotraukos ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurių ieškovas teismo posėdžio metu nepaneigė. ieškovas nepaneigė, kad indaują galima naudoti tik iš dalies, t. y., jog baldai neatitiko jiems keliamų funkcionalumo standartų ir atsakovas daikto negali naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį; stalviršio spalvos skiriasi, sumontuota ir pagaminta palangė, kuri turėjo uždengti tarpus, tačiau palangė savo funkcijos neatlieka.
Byloje nustatytomis aplinkybėmis optimalus ir proporcingas alternatyvus atsakovo teisių gynimo būdas – kainos mažinimas atsakovo nesumokėtos kainos dalies dydžiu, įgyvendintinas netenkinant ieškinio, taip mažinant sutarties kainą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė UAB „Arpolis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
Byloje įrodyta, kad rangos dalykas atsakovui buvo perduotas 2014 m. lapkričio 11 d. po baldų sumontavimo, to įrodymas – 2015 m. balandžio 141 d. atsakovui pateikta PVM sąskaita faktūra.
Byloje neįrodyta, kad atsakovas ieškovui iki 2017 m. balandžio 14 d. pateikė apeliantei reikalavimą, susijusį su perduotų baldų trūkumais.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Ieškovė atsakovui laiku nepateikė PVM sąskaitos – faktūros, todėl laikyti, kad baldai buvo tinkamai perduoti, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nustatytais terminais nepareiškė pretenzijų. Kad pretenzija dėl trūkumų buvo pareikšta laiku, įrodo 2015 m. balandžio 15 d. elektroninis laiškas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Atitinkamai bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos jo dalies, neanalizuoja tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos, o taip pat nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nesusijusių su ieškinio (apeliacijos) dalyku.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Arpolis“ ir atsakovas A. J. 2014 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti užsakymo specifikacijoje nurodytas prekes atsakovui (užsakovui) nuosavybės teise ne vėliau kaip 2014 m. spalio 20 d. Baldų gamybos sutarties Nr. Z10 Specifikacijoje nurodyta, kad galutinė gaminio kaina su montavimu yra 4 059,31 Eur (14 016,00 Lt). Užsakovas įsipareigojo pagamintas prekes priimti ir už jas sumokėti. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. sumokėjo ieškovei 2 606,58 Eur avansą (9 000 Lt). Baldai ir įranga pristatyti ir sumontuoti 2014 m. lapkričio 11 d. atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 9.1 punkte šalys susitarė, kad pristačius prekes užsakovo nurodytu adresu, vykdytojas pateikia užsakovui pasirašyti sąskaitą – faktūrą, kuri laikoma ir darbų bei prekių priėmimo – perdavimo aktu. Nuo šio momento prekių dingimo ar atsitiktinio sugadinimo rizika pereina užsakovui. Esant pretenzijoms, užsakovas privalo tai nurodyti raštu pateiktame montavimo ir/arba priėmimo – perdavimo akte ar sąskaitoje. Atsakovas teigia, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, tą jis nurodė bendraudamas su ieškovės atstovais žodžiu bei elektroniniu paštu, todėl nesumokėjo ieškovei likusios 1 452,73 Eur dalies už darbus. Ieškovė, negavusi galutinio apmokėjimo, ir pastebėjusi, kad neišsiuntė sąskaitos už sumontuotus baldus, el. paštu 2015 m. balandžio 14 d. išsiuntė atsakovui pretenziją ir PVM sąskaitą – faktūrą serija ARPO Nr. 11839, bendrai 4 059,31 Eur sumai. Kilus ginčui dėl apmokėjimo, kreipėsi su ieškiniu į teismą.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nurodydamas, kad atsakovas laikytinas vartotoju, todėl išaiškėjus atliktų darbų trūkumams, jis turėjo teisę pasinaudoti vienu iš teisų gynimo būdu – darbų kainos sumažinimu. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus ir neįvertino, jog atsakovas nustatytais terminais nepareiškė pretenzijos ieškovei.
Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, todėl sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, jog be specifinių vartojimo rangos santykius reglamentuojančiose teisės normose numatytų vartotojo (šiuo atveju - užsakovo) teisių, užsakovai tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo eigoje turi vartotojams įstatymo garantuojamas teises.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl darbų priėmimo fakto ir momento, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra esminė ginčo atveju, kadangi rangovui reiškiant reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovui ginčijant tokį reikalavimą, nepaisant darbų priėmimo ar nepriėmimo, užsakovui išlieka teisė remtis darbų trūkumais. Tokiu atveju teismas turi tirti, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012, kt.).
Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011; 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2011, kt.). Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Kitais atvejais užsakovas privalo atliktus darbus priimti, darbų priėmimo – perdavimo akte pažymėdamas apie perdavimo metu nustatytus trūkumus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).
Todėl spręstina, jog darbų priėmimo – perdavimo aktas, nors ir pripažįstamas sandoriu, nagrinėjant bylą vertintinas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinantis darbų atlikimo faktą bei jų kokybę, tačiau tuo atveju, kai byloje reiškiamas reikalavimas dėl apmokėjimo už atliktus rangos darbus, užsakovas visais atvejais gali remtis darbų trūkumais ir ginti su trūkumais susijusias savo pažeistas teises reikšdamas byloje priešieškinį dėl užsakovo teisių, numatytų 6.665 straipsnio 1 dalyje taikymo.
Dėl užsakovo teisių gynimo būdų
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti skolą už atliktus darbus, prašė ieškinį atmesti, pažymėdamas, kad už atliktus darbus nesumokėjo visos sumos, nes buvo nustatyti tam tikri darbų kokybės defektai. Nors atsakovas nereiškė priešieškinio prašydamas taikyti civilinių teisių gynimo būdą – sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau šį civilinių teisių gynybos būdą teismas pritaikė ex officio. Pažymėtina, kad tokiu atveju teismas, nagrinėdamas bylą, susijusią su viešuoju interesu (vartojimo teisiniai santykiai), turi būti aktyvus ir nustatęs, kad atsakovas (vartotojas) turi teisę gintis nuo ieškovo reiškiamų reikalavimų pareiškiant priešieškinį, turėjo pareigą tokią teisę atsakovui išaiškinti, tačiau to nepadarė.
Kartu nurodytina, kad teismas, spręsdamas, jog darbų atlikimo kaina sumažintina likusia neapmokėta 1 452,73 Eur dalimi tokio savo sprendimo tinkamai nepagrindė. Pažymėtina, kad vadovaujantis nutarties 14-15 punktuose aptarta teismine praktika akivaizdu, jog ieškovas turi teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus, tačiau atsakovui į šį reikalavimą atsikertant argumentu dėl darbų trūkumų, turi būti nustatyta, kokia yra konkreti darbų trūkumų šalinimo išlaidų vertė. Nenustačius aptariamų aplinkybių, negalima spręsti, kad skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo atmesti visiškai, galėtų būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, konstatuoja, kad ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišaiškino atsakovui jo teisės reikšti priešieškinį prašant taikyti vieną iš jo teisų gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, taip pat nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir nevertino aplinkybių dėl trūkumų šalinimo darbų vertės. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas laiko, kad bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė ginčo esmės, o dėl byloje būtinų ištirti ir nustatyti faktinių aplinkybių masto nurodyti sprendimo trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teismas nesprendžia.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.