Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipedos apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukeno, teiseju Valentino Janonio ir Eduardo Maškeviciaus,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baud˛iamaja byla, kurioje V. B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) be pilietybes, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokes, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 6 p., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

kaltinamasis V. B. 2008 m. rugpjucio 13 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) esancio buto, kuriame gyveno kartu su savo broliu V. S., virtuveje, buitinio konflikto metu tycia mušdamas V. S. – kumšciais ir kojomis suduodamas ne ma˛iau kaip 14 smugiu i veida, krutine, pilva ir kitas kuno vietas, bei mindamas parkritusi nukentejusiji kojomis i krutine ir pilva, padarydamas V. S. muštines ˛aizdas lupu gleivines, pakaušio, kaires akies srityse, daugines poodines kraujosruvas veido, kairio smilkinio, krutines lastos priekinio paviršiaus - pilvo viršutinio aukšto, abieju ranku, nugaros, kry˛mens kairio klubo srityje, išmušdamas I danti apacioje dešineje, padarydamas stipru krutines – pilvo suspaudima su dauginiais abipusiais ir fragmentiniu krutinkaulio bei šonkauliu lu˛iais III-VI kaireje priekineje pa˛asties linijoje, IV-IX dešineje vidurio mentes linijoje, III-VIII vidurio pa˛asties linijoje, II-VI priekrutinkaulineje linijoje stipriai deformuojant krutines lasta, širdies dešinio priešird˛io - apatines ir viršutines tušciuju venu ieigos suspaudima ir sutraiškyma su traiškytine širdies dešinio priešird˛io ˛aizda, stipru pilvo viršutinio aukšto suspaudima su kraujosruva skrand˛io kuno priekineje sienoje, plon˛arniu pasaito viršutiniame aukšte, kraujosruva ma˛ojoje taukineje, kepenu kapsules ir audinio plyšima su kraujosruva priekiniame krašte ir kraujavimu i pilvapleves ertme, ko pasekoje del širdies tamponados - sustojimo, kuris ivyko stipriai suspaud˛iant ir sulau˛ant bei deformuojant krutines lasta, sutraiškant širdies dešini prieširdi tarp krutinkaulio ir stuburo slanksteliu kunu V. S. per keleta sekund˛iu nuo minimo su˛alojimo padarymo ivykio vietoje mire, tycia nu˛ude savo artimaji giminaiti – broli V. S..

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. B. kaltu neprisipa˛ino ir parode, kad su savo broliu dvyniu V. S. kartu gyveno 15 metu. Paskutiniu metu bute (duomenys neskelbtini), jie gyveno dviese. Su broliu santykiai buvo draugiški, tarpusavyje jie buvo dvasiškai labai artimi. Ne˛iurint to, jie da˛nai pykdavosi del ivairiu smulkmenu, konfliktu metu susistumdydavo. Budamas umaus budo ir fiziškai stipresnis, konfliktu iniciatoriumi da˛niausiai budavo jis. Rugpjucio 13 d. po pietu jie su broliu nuve˛e i supirkimo punkta parduoti surinkta metalo lau˛a. Gri˛dami nusipirko 0,7 litro talpos buteli degtines ir, apie 16 val. gri˛e namo, dviese kambaryje ji išgere. Po to abu nuejo i parduotuve, nusipirko 2 butelius (0,95 litro talpos) vyno, parsineše ji namo ir toliau girtavo virtuveje. Išgerus apie pusantro butelio vyno nusprende, kad truks vyno rytojaus ryto pagirioms, todel nueje i parduotuve, nusipirko dar buteli vyno. Gri˛dami su broliu susibare, kadangi pastarasis dar norejo eiti i parduotuve pirkti alaus, o jis, nemegdamas alaus, draude broliui tai daryti. Gri˛e namo, tuo metu buvo dar šviesu, išgere likusi pusbuteli vyno, ir toliau gere naujai parsinešta vyna. Po to brolis pasake, kad vis tiek eis pirkti alaus, išejo ir netrukus parsineše buteli alaus, kuri abu išgere. Tuo metu tarp ju vel kilo konfliktas. Girtaudami jie valge baršcius, ir jis eme priekaištauti broliui, kad pastarasis valgo daugiau u˛ ji ir graibo iš sriubos mesa. Susigincije jie susikibo ir susistumde, stumdantis brolis buvo du kartus nuvirtes, keleta kartu trenkesi i krosni. Smugiu i veida broliui nesudave, tik viena karta smoge jam i peti, nuo ko brolis nugriuvo. Broliui griunant, galejo u˛virsti ant jo, taciau šios aplinkybes gerai nepamena. Po konflikto ant brolio kuno jokiu su˛alojimu nesimate, brolis nesiskunde, kad jam skaudetu ar butu su˛alotas. Po to brolis pasake, kad vel eina pirkti alaus, ir išejo, o jis atsigule miegoti. Ryte pabudes rado broli mirusi sedint ant sofos. Buto durys, kuriomis jie visuomet naudodavosi, buvo u˛rakintos iš vidaus ir u˛kabintos kabliuku, kitos, nenaudojamos durys, taip pat buvo u˛rakintos. Jie su broliu turejo tik viena rakta nuo buto, kuris budavo brolio ˛inioje. Budamas girtas, brolis turejo iproti rakta kur nors paslepti, ir rasdavo ji tik po keliu dienu. Nerades rakto, jis išlipo pro langa ir nuejo pas pussesere N. R. prašyti, kad ši apie ivyki praneštu jo motinai. Kai N. R. paklause, kas atsitiko, jis pasake, kad su broliu išgere ir susistumde. Po to jis nusipirko vyno ir gri˛es namo lauke gere. Atvykus mamai, ji atrakino duris savo raktu, o jis, ilipes pro langa, atkabino kabliuka ir atidare duris. Atvykus policijai, jis nesileido sulaikomas, todel pareigunai u˛lau˛e jam rankas, apkumšciavo i nugara ir, nuvede i automobili, u˛dejo antrankius. Yra kategoriškai isitikines, kad nepadare broliui po mirties nustatytu kuno su˛alojimu ir jo nenu˛ude, kadangi niekuomet nera taip intensyviai smurtaves prieš broli ir nebutu galejes taip ˛iauriai ji sumušti. Ma˛daug prieš dvi savaites brolis jau buvo su˛alotas – jam buvo su˛alota ausis, išmuštas dantis, sulau˛yti du šonkauliai. Negali paaiškinti, kokiu budu ant grindu atsirado išrauti brolio plaukai. Brolio kraujas jo panagese galejo atsirasti, kuomet ryte atsibudes ap˛iurinejo mirusi broli, tuo metu kraujas galejo u˛tikšti ir ant kaktos. Jam paciam konstatuoti kuno su˛alojimai galejo atsirasti, kuomet jis girtas griuvinejo, niekas kitas jo su˛aloti negalejo. Jie su broliu draugu neturejo, pas juos niekas iš svetimu neu˛eidavo. Mano, kad išejusi pirkti alaus broli lauke galejo sumušti kokie nors su juo konfliktave asmenys, po ko sumuštas brolis gri˛o namo, u˛sirakino iš vidaus duris ir numire.

Apklausta teismo, nukentejusioji (kaltinamojo ir nu˛udytojo motina) E. R. parode, kad sunus V. ir V. gyveno kartu. Kartais jie apsipykdavo, susistumdydavo. Konfliktu iniciatorius budavo V., kuris išgeres tapdavo agresyvus, tuo tarpu V. buvo fiziškai silpnesnis, prastos sveikatos. 2008-08-14 apie 11 val. jai paskambino N. R. ir pasake, kad mire V.. Nuejusi rado jos laukianti V., o V. negyvas sedejo ant sofos. Ji perrenge V. kelnes, kurios buvo šlapios. Buvo labai sukresta, todel nepastebejo, ar V. buvo su˛alotas. Mate bute pritaškyta krauja, taciau pagalvojo, kad tai išlaistyta burokeliu sriuba.

Liudytoja N. R. parode, kad V. S. ir V. B. yra jos pusbroliai. Broliai jokiu draugu ar pašaliniu ˛moniu i namus nesivesdavo, jie gerdavo ir mušdavosi dviese. V. buvo ramesnis, tylesnis, bet jis ka nors ne taip pasakydavo V., o šis iš karto u˛sidegdavo ir puldavo muštis. V. buvo silpnas, negaledavo apsiginti nuo V., todel da˛nai begdavo kur nors sleptis. 2008 m. rugpjucio 14 d. apie 10.30 val. V. B. atejo pas ja i namus girtas, pasake, kad brolis negyvas, ir papraše paskambinti mamai. Kadangi budamas girtas V. sakydavo, kad broli u˛muš, ji paklause „tai ka, savo pasiekei?“. Šis atsake, kad vakar jie „biški susimuše“. Ji paskambino kaltinamojo mamai, o jam paciam liepe eiti namo. Po valandos nuejo i pusbroliu buta. Ten jau buvo ju mama, policijos pareigunai, o negyvas V. gulejo ant sofos, jo veidas buvo sudau˛ytas, kruvinas. Buto grindys ir sienos buvo kruvinos. E. R. norejo tvarkyti namus ir plauti grindis, taciau pareigunai jai to daryti neleido. Kaimynai T. patvirtino, kad jokiu pašaliniu asmenu nakti broliu bute nesigirdejo.

Liudytojas A. T. parode, kad jis bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1975 metu, gerai pa˛inojo kaimynus V. B. ir V. S.. Broliai nuolat girtaudavo, taciau V. S. buvo taikaus budo, ramus. Tuo tarpu V. B. girtas budavo labai agresyvus, nuolat triukšmaudavo ir mušdavo broli. Broliai visuomet girtaudavo dviese, pašaliniai asmenys pas juos niekuomet neateidavo. Girtas V. mušdavo broli, pastarasis prašydavo nemušti, taciau V., garsiai plusdamasis ir grasindamas u˛mušti, toliau ji mušdavo. Del V. keliamo triukšmo ir smurtavimo prieš broli jam tekdavo nuolat kviesti policija. Ju name garso izoliacija yra labai prasta, todel jo bute labai gerai girdisi iš kaimynu buto sklindantys garsai. 2008 m. rugpjucio 13 d. prieš 17 val. išva˛iuodamas iš namu mate, kaip abu broliai ve˛damiesi savo ve˛imeli gri˛o namo. Gri˛es namo, apie 19 val. išgirdo triukšma, girdejosi abieju broliu balsai. V. vis šauke „apomnis“, girdejosi smugiu garsai, smugius lydedavo V. šauksmas „ar patinka tau, man tai patinka“, garsai sklido iš broliu virtuves. Po to daugiau V. balso nebegirdejo. Apie 22 val. jis girdejo, kaip V. u˛duses triukšmingai ka˛ka sunkiai neše ar tempe iš virtuves i kambari. Negirdejo, kad kas nors butu išejes iš broliu buto ar i ji atejes. Ryte apie 7 val. girdejo, kaip V. vel šauke ant brolio ir grasino u˛mušti, taciau V. balso nebesigirdejo. Apie 8.30 jis išva˛iavo i parduotuve, gri˛es rado V. sedinti prie lango ant suoliuko ir girtaujanti. V. jam pasake, kad mire V., ir praše paskambinti jo motinai, taciau jis telefonu iškviete policija. Netrukus atejo broliu motina. Ji turejo raktus nuo buto, atrakino duris, bet ieiti negalejo, nes durys buvo u˛kabintos iš vidaus. V. ilipo pro langa, atkabino duris ir ileido motina. Jis u˛ejo i buta, tik atvykus pareigunams. Kai iejo i buta, motina perrenginejo lavona, kuris gulejo ant sofos, virtuveje buvo pritaškyta kraujo. V. pradejo triukšmauti, agresyviai elgtis, todel pareigunai ji surakino antrankiais, jokiu su˛alojimu ant jo kuno nepastebejo. Kategoriškai tvirtina, kad vakare ir nakti broliai namuose buvo tik dviese, jeigu butu buves kas nors pašalinis, jis butu tai girdejes. Kaimynas iš gretimo namo (duomenys neskelbtini) turi dideli šuni, kuris kieme yra palaidas, ir svetimas niekas negali praeiti, nes šuo garsiai loja, jo balsas labai skardus, o ta vakara ir nakti šuo nelojo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas savo parodymus patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu (b. l. 108-120, t. 1).

Liudytojas policijos pareigunas V. Paldauskas parode, kad 2008 m. rugpjucio 14 d. apie 11 val. iš Klaipedos m. VPK budetojo gavo pranešima, kad bute (duomenys neskelbtini) gali buti negyvas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, rado kambaryje ant sofos gulinti vyriškos lyties lavona. Lavonas buvo iki puses nuogas, kruvinas. Bute dar buvo kaltinamasis ir dvi moterys, prisistaciusios kaltinamojo mama ir seserimi. Jam atvykus, mama permovinejo mirusiajam kelnes. Bute buvo betvarke, visur buvo pritaškyta kraujo, šlapia. Kaltinamasis buvo apskretes, purvinas, del girtumo su juo buvo neimanoma bendrauti, jis šukavo, neklause pareigunu reikalavimu, todel buvo surakintas antrankiais. Iš esmes analogiškus parodymus dave ir liudytojas policijos pareigunas S. S., kuris taip pat patvirtino, jog kaltinamojo rankos buvo kruvinos, nes u˛dejus V. B. antrankius, jam teko eiti nusiplauti rankas.

Liudytoja A. G. parode, kad ji dirba prekybiniame kioske, esanciame (duomenys neskelbtini) gatves gale. Tame kioske ji dirba ilga laika, todel pa˛inojo netoliese gyvenancius brolius V. B. ir V. S.. 2008-08-13 laikotarpyje tarp 14 ir 17 val. ji mate, kaip abu broliai girti ejo pro jos kioska. Iš prad˛iu jie ketino kioske pirkti alaus, taciau po to susibare, susistumde ir nuejo i šalia esancia parduotuve, nieko pas ja nepirke. Kuomet broliai išejo iš parduotuves, mate, kad vienas iš ju rankoje nešesi vyno buteli, o kitas ruke. Broliai nuejo link (duomenys neskelbtini) gatves, daugiau ta vakara ju nemate. Ji dirbo iki 21 val.

Liudytoja L. D. parode, kad ji ilga laika gyveno netoliese kaltinamojo, dirba kaimynysteje esancioje parduotuveje, tame rajone gyvena labai senai, todel gerai pa˛inojo brolius V. B. ir V. S.. 2008-08-13 broliai buvo u˛eje i parduotuve, pirko du butelius vyno ir cigareciu, daugiau ta diena jie parduotuveje nesilanke. Rugpjucio 14 d. apie 10-11 val. i parduotuve verkdamas atejo V. B., pasake, kad namuose mire jo brolis, po to nusipirko vyno ir išejo. Jai krito i akis, jog kaltinamojo panages buvo kruvinos, kraujas jose buvo jau sud˛iuves.

Iš 2008-08-14 ivykio vietos ap˛iuros protokolo matyti (1 t., b. l. 10-29), kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviaukšcio dvibucio namo pirmame aukšte. Ap˛iurejus lauko duris iš vienos ir iš kitos namo puses, sienas ties lauko durimis, jokiu nusikaltimo pedsaku, kraujo ar lau˛imo ˛ymiu neaptikta. Nerasta kraujo pedsaku ir kieme ant ˛emes, bei prie iejimo i buta. Lauke rastos ir paimtos pilkos spalvos sportines kelnes su sutepimais, panašiais i krauja. Koridoriuke, pereinamojoje virtuveje, V. S. virtuveje ir V. S. kambaryje aptikti panašus i krauja pedsakai (sutepimai ir demes). V. S. virtuveje ant grindu rastas tamsiu plauku kuokštas. V. S. kambaryje šalia kedes ant grindu numesta tamsiai raudonos spalvos, pluoštinio audinio striuke, languoti marškiniai, juodos spalvos, šonuose su baltos spalvos juostomis sportines kelnes, ant kuriu matosi tamsios spalvos sutepimai ir šlapias galimai grindu skuduras. Kambaryje ant stalo bokalas su tamsiai rudos spalvos sutepimais, puodelis su tokiais pats sutepimais, butelis su etikete „KATYUSHA“. Ant grindu matosi keli baso ˛mogaus galimai kruvini koju padu atspaudai. Visi atspaudai pirštais i duris, vienas pedsakas matosi atvirkštinis. Kambario viduryje ant grindu sušluotos šiukšles, tarp kuriu yra ir cigareciu nuoruku, degtuku de˛ute, agurku ˛ieves. Kambaryje u˛ duru ant grindu plokštes atrai˛a, ant kurios matosi galimai kraujo ˛yme, lekštes šuke ir plauku kuokštas. Ant sofos ant nugaros, kojomis nuleistomis link grindu, galva i duru puse, guli vyriškos lyties lavonas. Viršutine kuno dalis nuoga, vilki tik juodomis sportinemis kelnemis ir margomis trumpikemis, kojos basos, ant krutines matosi tamsiu, išrautu plauku kuokštas.

Ap˛iurint ivykio vietoje paimtus daiktus, ant butelio su etikete „KATIUSHA“ rasti tinkami asmens indentifikavimui pirštu pedsakai, atlikus specialisto tyrima nustatyta, kad jie palikti V. B. dešines rankos did˛iuoju pirštu (1 t., b. l. 30-32, 36-39).

Iš specialisto išvados matyti, kad nuoplovoje nuo koridoriaus sienos, butelio, ant plokšciu atrai˛u, dveju sportiniu kelniu, V. S. ranku nagu nuokarpose su panagiu turiniu, nuoplovoje nuo elektros rozetes, V. B. ranku nagu nuokarpose su panagiu turiniu yra V. S. kraujas. Plauku kuokštas, paimtas V. S. virtuveje nuo grindu, yra ˛mogaus galvos plaukai, išrauti panaudojant stipria jega. Dalis plauku padengta ˛mogaus krauju. Atlikus DNR tyrima, nustatytas V. S. DNR profilis. Plauku kuokštas nuo lavono ir plauku kuokštas, paimtas kambaryje nuo grindu, yra ˛mogaus galvos plaukai, išrauti panaudojant stipria jega. Dalis plauku padengta ˛mogaus krauju. Šie plaukai panašus pagal daugeli po˛ymiu tarpusavyje ir i plaukus, paimtus V. S. virtuveje nuo grindu, todel jie gali priklausyti tam paciam asmeniui (1 t., b. l. 51-66).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti (b. l. 91-95, t. 1), kad V. S. mire del širdies tamponados - sustojimo, kuris ivyko stipriai suspaud˛iant ir sulau˛ant bei deformuojant krutines lasta priekio - nugaros kryptimi, sutraiškant širdies dešini prieširdi tarp krutinkaulio ir stuburo slanksteliu kunu. Mirti sukelusi trauma patirta ma˛daug 2008-08-13 paros vakare, nustatyti šie kuno su˛alojimai, neturintys skirtinga patyrimo laika ar eiliškuma nurodanciu po˛ymiu:

· muštines ˛aizdos lupu gleivines (dvi), pakaušio (trys), kaires akies apatinio voko vidinio kampo (viena) srityse, susidare del patirtu traumuojanciu poveikiu kietu buku ar bukabriauniu paviršiumi, ji turinciu daiktu,

· daugines poodines kraujosruvos veido abieju pusiu, kairio smilkinio, krutines lastos priekinio paviršiaus - pilvo viršutinio aukšto, abieju ranku, nugaros abieju pusiu (menciu dešines puses), kry˛mens kairio klubo srityje, susidare 14 ar daugiau traumuojanciu smuginiu kontaktu ribotu nukentejusiojo kuno paviršiaus at˛vilgiu paviršiumi pasekoje,

· apacioje dešineje I danties išmušimas, patirtas del smuginio poveikio kietu buku, ribotai veido at˛vilgiu kontaktavusiu paviršiumi,

· stiprus krutines – pilvo suspaudimas su dauginiais abipusiais ir fragmentiniu krutinkaulio lu˛iais stipriai deformuojant krutines lasta, krutines lastos deformavimas viršijus fiziologine spudumo riba su dauginiais abipusiais šonkauliu lu˛iais (kaireje priekineje pa˛asties linijoje III-IV-V-VI, dešineje vidurio mentes linijoje IV-V-VI-VII-VIII-IX, vidurio pa˛asties linijoje III-IV-V-VI-VII-VIII, priekrutinkaulineje linijoje II-III-IV-V-VI), stiprus pilvo viršutinio aukšto suspaudimas su kraujosruva skrand˛io kuno priekineje sienoje, plon˛arniu pasaito viršutiniame aukšte (nueinancia link dešinio inksto), kraujosruva ma˛ojoje taukineje, kepenu kapsules ir audinio plyšimas su kraujosruva priekiniame krašte (tarpskiltineje riboje) su kraujavimu i pilvapleves ertme, širdies dešinio priešird˛io - apatines ir viršutines tušciuju venu ieigos suspaudimas ir sutraiškymas tarp krutinkaulio vidinio paviršiaus ir stuburo krutinines dalies slanksteliu kunu priekinio paviršiaus su traiškytine širdies dešinio priešird˛io ˛aizda (krutine buvo spaud˛iama ribotu paviršiumi lastos priekio at˛vilgiu, V. S. tuo metu nugara remesi i plokštuma).

V. S. patirta trauma (su˛alojimu visuma) yra sunkus sveikatos sutrikdymo masto, kas sukele V. S. mirti. Pomirtiniu su˛alojimu nekonstatuota. V. S. kraujyje rasta 2,79 promiles, šlapime 3,39 promiles, likvore 3,28 promiles etilo alkholio, kas atitinka sunkaus laipsnio girtuma. Mirties momentu alkoholis buvo eliminacijos fazeje.

Šiai teismo medicinos specialisto išvadai paaiškinti ir papildyti teisme apklaustas išvada daves teismo med. ekspertas V. Armonas parode, kad atsi˛velgiant i V. S. širdies su˛alojimu specifika, mirtis ivyko praejus 6-7 sekundems po širdies su˛alojimu patyrimo, atmetama galimybe, jog per ši laika nukentejusysis galejo atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, pvz., eiti. Ivertinus alkoholio koncentracijos skirtuma lavono skysciuose galima teigti, jog mirtis ivyko, praejus 2-4 val. nuo alkoholio vartojimo prad˛ios ir apie 30 min. nuo alkoholio vartojimo pabaigos. Krutinkaulio, šonkauliu lu˛iu specifika leid˛ia atmesti prielaida, jog jie galejo lu˛ti nuo atskiru smugiu sudavimo ir leid˛ia teigti apie minimu kaulu lu˛ius spaudimo pasekoje. U˛fiksuoti objektyvus su˛alojimu po˛ymiai leid˛ia kategoriškai atmesti prielaida, jog dantis nukentejusiajam galejo buti išmuštas ir dalis šonkauliu sulau˛yta 2 savaites iki aptariamo ivykio. Konstatuotam krutines – pilvo suspaudimui nepakanka vien ˛mogaus jegos, pvz., spaud˛iant ranka, koja ar ˛mogaus svorio jega u˛silipus ant nukentejusiojo, tam reikalinga ir laisvo kritimo jega, pvz., u˛šokimas ant nukentejusiojo. Nera galimybes nustatyti, ar krutines – pilvo suspaudimas buvo padarytas vienkartiniu tokio pobud˛io poveikiu, ar po to dar spaud˛iant ši ribota paviršiu nedideliame intervale, pvz., mind˛ikuojant koja. Atmetama galimybe, jog krutinkaulio lu˛is buvo padarytas, kaltininkui griunant kartu su nukentejusiuoju ir u˛virstant jam ant viršaus – šiuo atveju abieju ˛moniu kunai yra lygiaverciai vienas kito at˛vilgiu, o su˛alojimas padarytas ribotu paviršiumi nukentejusiojo kuno at˛vilgiu. Krutines lastos suspaudimas turejo gautis, nukentejusiajam gulint ant kieto paviršiaus – jam gulint ant lovos, tokio pobud˛io suspaudimas negalimas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad 2008-08-14 14.40 val. specialistui ap˛iurejus V. B., nustatyti šie paros begyje iki ap˛iuros atlikimo padaryti su˛alojimai:

· daugybines poodines kraujosruvos krutines lastos u˛pakalinio paviršiaus dešineje puseje mentes projekcijos srityje ir visoje kaireje puseje, padarytos galimai suduodant daugybinius smugius kietu buku daiktu (daiktais),

· istri˛os juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas - nudreskimas dešinio ˛asto viršutinio trecdalio u˛pakaliniame paviršiuje, padarytas kietu smulkiu bukabriauniu daiktu, galimai rankos piršto nagu dinaminiu slystamuoju budu,

· netaisyklingos formos paviršinis odos nubrozdinimas dešines alkunes u˛pakaliniame paviršiuje, padarytas dinamiškai kontaktuojant su kietu pagrindu, galimai atsitrenkus griuvimo pasekoje,

Ap˛iuros metu V. B. kaktos dešineje puseje rasti u˛tiškimai rausvu skysciu, rausvo skyscio sutepimai abieju ranku tarpupiršciu bei nagu srityse (2 t., b. l. 24-25).

2008-08-14 13.45 val. V. B. patikrinus alkotesteriu, nustatytas 2.99 promiles girtumas (2 t., b. l. 39).

Iš liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo pareigunams pateiktu dokumentu bei policijos surinktos med˛iagos matyti, kad 2004-2006 metais T. eile kartu kreipesi i policija del netinkamo kaimynu V. B. ir V. S. elgesio (1 t., b. l. 121-134, 148-183).

Iš Klaipedos miesto savivaldybes administracijos Civilines metrikacijos skyriaus pateiktu civilines bukles aktu irašu kopiju, itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu ˛inybinio registro pa˛ymu matyti, kad V. B. ir V. S. yra broliai (2 t., b. l. 2-11).

Iš hidrometeorologijos tarnybos pa˛ymos matyti, kad ivyki apimanciu laikotarpiu krituliai Klaipedoje fiksuoti rugpjucio 13 d. 17-17.20 val. ir rugpjucio 14 d. 00.05-00.10 val. (2 t., b. l. 110).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. B. savo kalte neigia, jo kalte del tycinio brolio nu˛udymo visiškai irodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais irodymais.

Nukentejusiosios J. R., liudytoju N. R., A. T., iš dalies ir kaltinamojo V. B. parodymais nustatyta, jog broliai dvyniai V. B. ir V. S. eile metu dviese gyveno bute (duomenys neskelbtini), kartu u˛darbiavo, rinkdavo metalo lau˛a, o prasimane pinigu, kartu girtaudavo. Budamas girtas, V. B. tapdavo agresyvus, tarp broliu nuolat kildavo konfliktai, kuriu metu V. B. smurtaudavo prieš fiziškai silpnesni, ramaus budo V. S.. Kaip toliau nurodo kaltinamasis, rugpjucio 13 d. jie su broliu gri˛o namo apie 16 val., prieš tai pardave metalo lau˛a ir nusipirke buteli degtines. Liudytojas broliu kaimynas A. T. taip pat patvirtino, jog prieš 17 val. išvykdamas iš namu, mate abu brolius pareinancius namo. Kaltinamojo parodymus, jog išgere degtine, jie kartu su broliu nuejo i parduotuve ir nusipirke parsineše namo dar du butelius vyno, visiškai patvirtina ir liudytoju L. D., A. G. parodymai. Pastaroji liudytoja be kita ko nurode, jog eidami i parduotuve broliai jau buvo girti, ir kad ji mate einancius i parduotuve brolius ne veliau kaip 17 val.

Tuo tarpu kaltinamojo aiškinimas, jog jie su broliu dar karta ejo pirkti vyno i netoliese esancia parduotuve, po to vienas brolis ejo i kioska pirkti alaus, ir galiausiai prieš jam u˛miegant brolis dar karta ejo pirkti alaus, byloje surinktais irodymais yra visiškai paneigtas. Liudytoju parduotuves bei kiosko darbuotoju L. D., A. G. parodymais nustatyta, kad ivykio vakara jos dirbo iki 21 val., ir iki to laiko nei V. B., nei V. S. i kioska ar i parduotuve daugiau nebebuvo ateje. Kaip nustatyta liudytojo A. T. parodymais, gri˛es namo, apie 19 val. jis išgirdo broliu buto virtuveje triukšma. Girdejosi abieju broliu balsai, V. vis šauke „apomnis“, girdejosi smugiu garsai, smugius lydedavo V. šauksmas „ar patinka tau, man tai patinka“, po to daugiau V. balso nebegirdejo. Negirdejo, kad kas nors butu išejes iš broliu buto ar i ji atejes. Ivertinus liudytojo A. T. parodymus, jog muštynes broliu bute prasidejo apie 19 val., joms pasibaigus V. balso daugiau nebesigirdejo, ta vakara iš broliu buto daugiau niekas neišejo ir i ji niekas neatejo, liudytoju L. D. ir A. G. parodymus, jog po 17 val. nei vienas iš broliu parduotuveje ar kioske nebesilanke, taip pat teismo medicinos specialisto išvada, jog po patirtu su˛alojimu V. S. per keleta sekund˛iu mire, teismas daro išvada, jog kaltinamojo minimas konfliktas su broliu vyko apie 19 val., po to, kai išgere parsinešta degtine, jie toliau gere papildomai iš parduotuves parsinešta vyna.

Kaltinamojo aiškinimas, jog konflikto metu jie su broliu tik stumdesi, stumdantis brolis buvo du kartus nuvirtes, keleta kartu trenkesi i krosni, smugiu i veida broliui nesudave, tik viena karta smoge jam i peti, nuo ko brolis nugriuvo, broliui griunant, galejo u˛virsti ant jo, po konflikto ant brolio kuno jokiu su˛alojimu nesimate, byloje surinktais irodymais taip pat yra visiškai paneigtas. Aplinkybe, jog kaltinamasis sudave broliui daugybinius smugius rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas, tame tarpe ir i veida, patvirtina ne tik liudytojo A. T. parodymai apie girdetus smugiu garsus ir broliu riksmu turini, taciau ir teismo medicinos specialisto išvada apie nukentejusiajam padarytu su˛alojimu pobudi, kieki ir ju padarymo mechanizma. Akivaizdus su˛alojimai nukentejusiojo veide ir kitose matomose kuno vietose u˛fiksuoti ir ivykio vietos ap˛iuros metu darytose fotonuotraukose, ju buvima patvirtino ir ivykio vietoje kita ryta buve policijos pareigunai bei liudytoja N. R.. Nu˛udytojo krauju suteptos kaltinamojo rankos, ivykio vietos ap˛iuros metu rasti kraujo pedsakai ant ivairiu bute esanciu daiktu (ta patvirtina ir ivykio vietoje buvusiu liudytoju parodymai), kuokštai išrautu V. S. galvos plauku taip pat paneigia kaltinamojo aiškinima, jog tarp jo ir brolio vyko tik susistumdymas, ir patvirtina, kad V. S. buvo mušamas bei ˛alojamas, suduodant jam smugius.

Iš liudytojo A. T. parodymu toliau matyti, kad nutilus apie 19 val. vykusiam konfliktui, apie 22 val. jis girdejo, kaip kaltinamasis u˛duses triukšmingai ka˛ka sunkiai neše ar tempe iš virtuves i kambari. Šie liudytojo parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada, jog V. S. negalejo patirti mirtinu su˛alojimu, guledamas ant minkšto pagrindo, šiuo atveju – ant sofos, kur jis buvo rastas ivykio vietos ap˛iuros metu, leid˛ia daryti išvada, jog nu˛udytojo padetis po mirties buvo keiciama, ir tai padare butent kaltinamasis, A. T. nurodytu laiku perkeldamas jau nebegyva broli iš virtuves i kambari ant sofos.

Tuo budu kaltinamojo aiškinimas, neva jam gulantis miegoti, brolis, kuris nesiskunde jokiais su˛alojimais, ir ant kurio kuno nesimate jokiu išoriniu su˛alojimu išejo pirkti alaus, o atsikeles ryte jis rado broli negyva sedimoje padetyje ant sofos, taip pat visiškai paneigtas. Kaltinamasis pripa˛ista, jog atsibudes ryte, abejas buto duris – tiek naudojamas, tiek ir nenaudojamas, rado u˛rakintas ir u˛kabintas iš vidaus, jokiu pašaliniu asmenu bute nebuvo (kaltinamojo ir apklaustu liudytoju parodymais taip pat nustatyta, kad u˛daro budo broliai niekuomet joku pašaliniu i namus nesivesdavo ir pas juos niekas iš pašaliniu neateidavo). Teismo medicinos specialisto išvadomis nustatyta, jog po patirtu širdies su˛alojimu mirtis V. S. ištiko staiga, keleto sekund˛iu, per kurias jis jau negalejo atlikti jokiu aktyviu veiksmu, begyje. Beje, kaltinamojo ir liudytoju nurodytas broliu girtavimo prad˛ios laikas (apie 16 val.), kaltinamojo parodymai, jog konfliktas su broliu kilo valgant baršcius (kas patvirtina buvus tam tikra girtavimo pertrauka), ir liudytojo A. T. parodymais nustatytas konflikto, kurio metu buvo nu˛udytas V. S., laikas (apie 19 val.) visiškai atitinka teismo medicinos specialisto nustatyta laika, jog nukentejusiojo mirtis ivyko, praejus 2-4 val. nuo alkoholio vartojimo prad˛ios ir apie 30 min. nuo alkoholio vartojimo pabaigos. Tuo budu nekyla jokiu abejoniu, kad V. S. buvo nu˛udytas bute, kuriame gyveno kartu su kaltinamuoju, ir kad tai padare butent kaltinamasis, kadangi kitu asmenu bute nurodytu laiku nebuvo. Kaltinamojo aiškinimas, neva dali konstatuotu kuno su˛alojimu nukentejusysis buvo patyres prieš dvi savaites iki ivykio, taipogi yra paneigtas motyvuotomis teismo medicinos specialisto išvadomis.

Aukšciau aptartais irodymais patikimai nustatyta, jog tarp stipriai apsvaigusiu nuo alkoholio broliu kilus buitiniam konfliktui, kaltinamasis sudave nukentejusiajam daugybinius smugius rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas, bei u˛šokes ant nukentejusiojo, kojomis myne jo krutine ir pilva, padarydamas teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus kuno su˛alojimus, ko pasekoje nukentejusysis nuo patirtu su˛alojimu ivykio vietoje mire. Nekyla abejoniu, jog V. B. pavartotas fizinis smurtas buvo tiesiogine V. S. mirties prie˛astis, tikimybe, kad V. S. galejo buti nu˛udytas kitomis aplinkybemis ar kitu asmenu, yra visiškai paneigta.

Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, nukentejusiajam buvo suduota ne ma˛iau 14 smugiu i ivairias kuno vietas. Liudytojo A. T. parodymais nustatyta, kas smugiai buvo lydimi daugkartiniu nukentejusiojo prašymu liautis smurtauti ir kaltinamojo šauksmu „ar patinka tau, man tai patinka“. Smurtaujama buvo iki pat to, kol nukentejusysis neberode gyvybes po˛ymiu (šis laikas nuo mirtinu su˛alojimu patyrimo, kaip jau mineta, skaiciuojamas sekundemis). Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad V. S. mire del širdies tamponados - sustojimo, kuris ivyko stipriai suspaud˛iant ir sulau˛ant bei deformuojant krutines lasta priekio - nugaros kryptimi, sutraiškant širdies dešini prieširdi tarp krutinkaulio ir stuburo slanksteliu kunu. Stiprus krutines – pilvo suspaudimas su dauginiais abipusiais ir fragmentiniu krutinkaulio lu˛iais stipriai deformuojant krutines lasta, krutines lastos deformavimas viršijus fiziologine spudumo riba, daugybiniai vidaus organu su˛alojimai (be jau minetu širdies su˛alojimu) buvo padaryti u˛šokant ant gulincio nukentejusiojo krutines – pilvo srities, poveikis, specialisto teigimu, buvo toks stiprus, jog jo metu poveikio vietoje priekine kuno dalis buvo visiškai prispausta prie u˛pakalines dalies. Kaltinamasis, daugybiniais smugiais rankomis ir kojomis ˛alodamas nukentejusiji, o po to, nepasitenkines pasiektu rezultatu – nekelianciu pavojaus gyvybei kuno su˛alojimu padarymu, u˛šokdamas ant gulincio nukentejusiojo ir mindamas kojomis gyvybiškai svarbias jo kuno vietas – pilva, krutine, tokiu budu sulau˛ydamas krutines lastos kaulus ir sutraiškydamas gyvybiškai svarbius vidaus organus, neabejotinai numate ir suprato, kad savo veiksmais atims gyvybe kitam ˛mogui, ir samoningai to sieke. Liudytoju N. R., A. T. parodymais nustatyta, jog kaltinamasis, girtas smurtaudamas prieš broli, ir anksciau ne viena karta yra išsakes grasinimus ji u˛mušti. Kaltinamojo ankstesnis elgesys – sistemingas smurtavimas prieš broli, lydimas grasinimu nu˛udyti, nu˛udymo budas, kaltininko veiksmu intensyvumas, nesiemimas jokiu priemoniu meginant suteikti su˛alotajam pagalba akivaizd˛iai patvirtina, kad kaltininkas veike tiesiogine apibre˛ta tycia, suvokdamas, kad kesinasi i kito ˛mogaus gyvybe, ir siekdamas ja atimti. Remiantis išdestytu, V. B. veika, atsi˛velgiant i kaltininko veiksmu tycia ir kilusias pasekmes, kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip tycinis artimojo giminaicio brolio (BK 248 str. 1 d.) nu˛udymas. Aplinkybe, kad kaltinamasis ir nu˛udytasis buvo broliai dvyniai, ir kad ši aplinkybe kaltinamajam buvo ˛inoma, nustatyta kaltinamojo, nukentejusiosios, liudytojos N. R. parodymais ir byloje esanciais giminystes ryši patvirtinanciais dokumentais. Kaltinamojo V. B. kalte del šio nusikaltimo visiškai irodyta ir teismui abejoniu nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip tycinis nu˛udymas itin ˛iauriai. Kolegijos nuomone, šis kaltinamajam inkriminuotas tycini nu˛udyma kvalifikuojantis po˛ymis teisminio bylos nagrinejimo metu nepasitvirtino. Nu­˛u­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kan­ki­nant ar ki­taip itin ˛iau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka del gy­vy­bes at­emi­mo bu­do ar ki­tu ap­lin­ky­biu pa­si­reiš­kia ypa­tin­gu ˛iau­ru­mu. Kan­ki­ni­mas (juo V. B. ir nebuvo kaltinamas) – tai tam tik­ra lai­ka trun­kan­tys veiks­mai, su­ke­lian­tys di­de­les fi­zi­nes, dva­si­nes kan­cias nu­ken­te­ju­sia­jam tie­sio­gi­niu po­vei­kiu i jo ku­na ar­ba su­da­ran­tys sa­ly­gas kil­ti to­kioms kan­cioms (del skaus­mo, al­kio, troš­ku­lio, šal­cio, karš­cio, ver­ciant at­lik­ti nu­ken­te­ju­si­ji ˛e­mi­nan­cius veiks­mus ir pan.). Nu­˛u­dy­mas ki­taip itin ˛iau­riai yra ta­da, kai gy­vy­be at­ima­ma itin skaus­min­gu bu­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­ciais nuo­dais, de­gi­nant, u˛­ka­sant, nu­me­tant iš di­de­lio aukš­cio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­te­ju­sia­jam daug ku­no su­˛a­lo­ji­mu. Šiuo at­ve­ju ne­tu­ri reikš­mes, kiek lai­ko nu­ken­te­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­te ku­no su­˛a­lo­ji­mu su­kel­ta skaus­ma. Nu­˛u­dy­mas itin ˛iau­riai ga­li bu­ti pri­pa­˛in­tas ir ta­da, kai prieš at­imant gy­vy­be ar jos at­emi­mo me­tu iš nu­ken­te­ju­sio­jo bu­vo ty­cio­ja­ma­si (jis ver­cia­mas pats sa­ve ˛a­lo­ti ir pan.), ar­ba kai kal­ti­nin­kas ty­cia truk­do su­teik­ti pa­gal­ba jo su­˛a­lo­tam nu­ken­te­ju­sia­jam, ar­ba kai nu­˛u­do­ma su­ar­dant ˛mo­gaus ku­no ana­to­mi­ni vien­ti­su­ma (pvz., nu­ker­ta­ma gal­va ir pan.), ar­ba kai nu­ken­te­ju­sy­sis nu­˛u­do­mas jo ar­ti­mu­ju aki­vaiz­do­je, taip su­ke­liant jiems di­de­les dva­si­nes kan­cias. Nu­˛u­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal ši punk­ta, jei kal­ti­nin­kas su­vo­ke itin ˛iau­ru gy­vy­bes at­emi­mo ypa­tu­ma.

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis su broliu gyveno viename bute ir palaike iš esmes normalius tarpusavio santykius. Vienok tarp ju neretai kildavo konfliktai, kuriuos inspiruodavo kaltinamasis V. B., pavartojes alkoholio tapdaves agresyviu ir imdaves smurtauti. Šie konfliktai, kaip taisykle pasibaigdave be rimtesniu pasekmiu ir policijos isikišimo, buvo tape iprasta broliu gyvenimo dalimi. Panašaus pobud˛io konfliktas tarp kaltinamojo ir jo brolio, jiems abiems girtaujant, del menkavertes prie˛asties (kaltinamojo nurodyta kilusio konflikto prie˛astis byloje surinktais irodymais nera paneigta) kilo ir rugpjucio 13 d. Konfliktas iš prad˛iu vyko broliams jau iprastu budu – kaltinamasis rankomis ir kojomis muše fiziškai silpnesni broli, sukeldamas jam fizini skausma ir padarydamas gyvybei pavojaus nekeliancius kuno su˛alojimus. Tuo budu byloje surinkti irodymai neduoda pagrindo daryti išvada, jog kaltinamasis butu turejes tycia nu˛udyti broli jau fizinio smurto naudojimo prad˛ioje, ir kad jo panaudotas fizinis smurtas nuo pat prad˛iu buvo nukreiptas i gyvybes atemima. Akivaizdu, jog visi nukentejusiojo patirti su˛alojimai, išskyrus padarytus krutines lastos ir pilvo suspaudimo metu, nors ir padaryti keliolikos poveiku pasekoje, nekele gresmes nukentejusiojo gyvybei nei rimtesnes gresmes jo sveikatai, ir buvo budingi broliams jau iprastam ju tarpusavio santykiu aiškinimosi budui. Nors liudytoju parodymais nustatyta, kad ankstesniais smurtavimo atvejais kaltinamasis yra išsakes nevienkartinius grasinimus nu˛udyti broli, vienok iki aptariamo konflikto kaltinamojo smurtavimas prieš broli neper˛engdavo ribos, keliancios pavoju nukentejusiojo gyvybei. Aptartos aplinkybes igalina daryti išvada, jog kaltinamojo tycia nu˛udyti broli, nepaisant eile kartu anksciau išsakytu bei nerealizuotu grasinimu nu˛udyti, nagrinejamo konflikto metu susiformavo ne prieš pradedant naudoti fizini smurta ir netgi ne smurto naudojimo prad˛ioje, o veliau, kuomet kaltininkas, nebepasitenkindamas iprastine smurto doze, nusprende atimti broliui gyvybe ir ši savo sumanyma tuoj pat realizavo, sutraiškydamas jam gyvybiškai svarbius vidaus organus. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto paaiškinimu, poveikis, kurio metu nukentejusiajam buvo padaryti vidaus organu su˛alojimai, tame tarpe ir mirtini širdies su˛alojimai, galejo buti tiek vienkartinis, kaltininkui u˛šokant ant nukentejusiojo ir stipriai iminant jo krutine bei pilva kojomis, tiek ir lydimas papildomo mind˛ikavimo kojomis ant nukentejusiojo kuno. Nustacius staigu, jau po panaudoto prieš nukentejusiji gyvybei nepavojingo smurto kaltininko tycios nu˛udyti broli susiformavima, ir nesant galimybes paneigti prielaida, jog pavojingi gyvybei bei mirtini nukentejusiojo su˛alojimai buvo padaryti vienkartinio poveikio pasekoje, nera pakankamo pagrindo kaltininko panaudota brolio nu˛udymo buda pripa˛inti itin ˛iauriu. Kaip mineta, kal­ti­nin­kas turi su­vo­kti itin ˛iau­ru gy­vy­bes at­emi­mo ypa­tu­ma. Aptariamu atveju akivaizdu, jog fizinio smurto naudojimo metu susiformavus staigiajai tyciai nu˛udyti, kaltininkas neturejo laiko rinktis nu˛udymo budo ir svarstyti jo ypatumu – tuoj pat realizuodamas kilusi sumanyma nu˛udyti, kaltininkas ji igyvendino, pratesdamas iki to vykusi smurtavima, padidines jo intensyvuma – didele jega suspausdamas nukentejusiojo krutine ir pilva bei tokiu budu su˛alodamas vidaus organus, po ko nukentejusysis tuoj pat nusikaltimo vietoje mire. Taigi ivykio aplinkybes, ankstesni nu˛udytojo ir kaltininko tarpusavio santykiai nepatvirtina kaltininko veiksmu, kuriais buvo atimta gyvybe, ypatingo ˛iaurumo, kuri jis aiškiai suvoktu ar to noretu. Remiantis išdestytu, kaltinamajam inkriminuotas BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytas nu˛udyma kvalifikuojantis po˛ymis pripa˛istamas nepasitvirtinusiu ir iš kaltinimo šalinamas.

Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, ivertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe teismas pripa˛ista tai, jog V. B. nusikalto apsvaiges nuo alkoholio, ir tai turejo neabejotinos tiesiogines itakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis ivykde labai sunku (BK 11 str. 6 d.) smurtini nusikaltima, sukelusi neatstatomas pasekmes ir tuo padariusi ypatinga ˛ala visuomenei. Kaltinamasis nu˛ude itin artima savo giminaiti – broli dvyni, su kuriuo, paties kaltinamojo teigimu, ji siejo tamprus dvasiniai ryšiai, ir kuris keliolika metu buvo ir kaltinamojo šeimos narys. Nors kaltinamojo ankstesni teistumai išnyke, jis administracine tvarka nebaustas, kaltinamasis iki nusikaltimo padarymo oficialiai nedirbo ir neturejo legalaus pragyvenimo šaltinio, byloje apklaustu liudytoju parodymais apibudinamas kaip nuolat girtaujantis ir smurtaves prieš savo broli asmuo, nusikalto besaikio girtavimo pasekoje, be jokio pamatuoto preteksto brutualiai smurtaudamas prieš artima ˛mogu ir ji nu˛udydamas. Akivaizdu, jog nagrinejamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis reiškinys kaltininko gyvenime, o logiška jo pasirinkto savo esme antivisuomeniško gyvenimo budo pasekme. Duodamas parodymus kaltinamasis, siekdamas išvengti atsakomybes melavo, išsisukinejo, bande klaidinti teisma, tokiu budu aiškiai parodydamas, jog nei kiek nesigaili nusikaltes. Atsi˛velgiant i šias ir i kaltinamojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe bei itin didele šios aplinkybes reikšme bausmes skyrimui, atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima, jam skirtina didesne u˛ sankcijos vidurki sankcijoje numatyta terminuoto laisves atemimo bausme. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausme skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi kolegija laiko, jog neišnykusiu teistumu neturinciam kaltinamajam skirti atlikti bausme kalejime nera pakankamo pagrindo.

Daiktiniai irodymai, saugomi Klaipedos apskrities VPK, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teiseju kolegija

V. B. pripa˛inti kaltu padarius nusikaltima, numatyta BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti ji laisves atemimu penkiolikai metu. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose, bausmes prad˛ia skaiciuoti nuo 2008-08-14. Kardomaja priemone iki nuosprend˛io isiteisejimo palikti suemima.

Daiktinius irodymus kiliminio tako atrai˛a, striuke, marškinius, dvi plokštes atrai˛as, trejas kelnes, cigareciu nuorukas, cigareciu pakelius, degtuku de˛utes, ˛iebtuveli, puodeli, bokala, buteli, trumpikes – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. B. – nuo jo nuorašo iteikimo dienos apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma.