Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, lietuviui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, vykdančiam individualią veiklą ne pagal verslo liudijimą, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas pagal gyvenamąją vietą (VšĮ Radviliškio psichikos sveikatos centre), nes būdamas ribotai pakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje), nes būdamas nepakaltinamas padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė

S. J., būdamas nepakaltinamas, 2018 m. kovo 27 d. apie 22⁰⁰ val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įlenkė nukentėjusiajam R. Z. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galines dureles bei išdaužė durelių stiklą, padarydamas 260 € turtinę žalą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. J., būdamas nepakaltinamas, 2018 m. kovo 29 d. apie 9⁰⁰ val. kavinėje „S“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia nustūmė barmenę A. D. ir pagrobė svetimą UAB „V“ priklausantį turtą – 6 pakelius įvairių cigarečių, kurių vertė 21,05 €, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. J. paaiškino (1 t., b. l. 181; 2 t., b. l. 10), kad R. Z. pažįsta nuo vaikystės, tačiau paskutiniu metu su juo yra susipykęs. 2018 m. kovo 27 d. apie 22 val. ėjo namo pro (duomenys neskelbtini), ir pamatė kieme stovintį R. Z. automobilį „VW Passat“. Sugalvojo jį apgadinti, priėjo ir du kartus koja spyrė į automobilio kairės pusės dureles. Po to nuėjo net nepasižiūrėjęs, kaip apgadino automobilį. Buvo blaivus. Suvokė savo veiksmus. Automobilį apgadino tyčia, norėdamas pakenkti R. Z., nes ant jo pyko. Įvykio metu dėvėjo oranžinę geležinkeliečio aprangą. Anksčiau, galėjo būti 2018 m. vasaris, spyrė į R. Z. priklausančio automobilio „VW Passat“ galinį žibintą ir jį išdaužė, bet tada kaltę neigė. 2018 m. balandžio 12 d. susitiko su R. Z., pažadėjo atlyginti žalą, gailisi dėl savo elgesio.

Kaltę (dėl plėšimo) pripažįsta iš dalies. Prieš kažkiek laiko motinos darbovietėje – kavinėje „S“ ant stalo paliko kamerą ir ją (kažkas) pavogė. Dėl to į policiją nesikreipė. Kadangi iš jo buvo pavogta kamera, įvykio dieną atėjo į kavinę „S“ pasiimti nemokamai cigarečių. Prie baro stovėjusios barmenės jam neleido pasiimti cigarečių, todėl jis jas abi pastūmė į šoną, pasiėmė vieną cigarečių pakelį ir išėjo. Barmenės prašė aplinkinių asmenų, kad jį sulaikytų, šaukė ant jo, kad yra vagis. Už cigarečių pakelį nemokėjo. Jį (savavališkai) pasiėmė, nes buvo supykęs dėl pavogtos kameros. Paėmė tik vieną cigarečių pakelį.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis R. Z. parodė, kad S. J. pažįsta apie 30 metų. Yra kaimynai. Vaikystėje draugavo. Draugystė baigėsi, kai S. J., būdamas paaugliu, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Po to rečiau bendravo. Duodavo jam cigarečių, pašnekėdavo. Vėliau S. J. kažkodėl ėmė ant jo pykti. S. J. kartais prisimena vaikystę, sako: „pameni, kaip vaikystėje norėjai man smogti?“.

Nematė, kas apgadino mašiną. Tačiau tai - ne pirmas kartas. Prieš tai jau 2 kartus sudaužė (automobilį), suspardė buto duris. S. J. ir kitų kaimynų mašiną buvo apmėtęs akmenimis.

2018 m. kovo 27 d. Atėjo kaimynė E. K. ir pasakė, kad kažkas kelis kartus apspardė jo automobilį. Apžiūrėjo savo automobilį ir iškvietė policiją. Padarytą žalą vertina 250-260 €. Pirko dureles, reikėjo jas dažyti, tamsinti stiklus. Mašiną susiremontavo, neturi sąskaitų, čekių ir negali pagrįsti išlaidų. Per programą „Messenger“ paklausė S. J., kodėl sudaužė jo mašiną. S. J. pasakė, kad buvo supykęs. S. J. atlygino 250 €.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Z. parodė (1 t., b. l. 66-67), kad 2018 m. kovo 26 d. apie 14 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), ir daugiabučio namo kieme pasistatė savo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitos dienos vakare apie 22 val. pas jį atėjo kaimynė ir pasakė, kad namuose išgirdo smūgį ir per langą pamatė prie jo automobilio stovintį vyrą. Tas vyras spyrė į jo automobilio kairės pusės galines dureles, sušuko: „dabar galit kviesti mentus“, ir nuėjo (duomenys neskelbtini) link. Nuėjo prie savo automobilio, pamatė, kad įlenktos kairės pusės galinės durelės. Galines dureles vertina 190 €, išdaužtą tų pačių durelių stiklą - 70 €. Iš viso jam padaryta 260 € turtinė žala. Kaimynė sakė, kad tas vyras vilkėjo oranžinę striukę, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą. Iš apibūdinimą suprato, kad tai galėjo būti S. J., nes prieš tris dienas matė jį su oranžine striuke ir gobtuvu ant galvos. S. J. ir anksčiau buvo apgadinęs jo automobilį. Nežino, dėl ko jis taip daro. Mano, kad S. J. yra nestabilios psichikos.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji A. D. parodė, kad įvykio metu dirbo kavinėje „S“ prie turgaus. S. J. ateidavo ten pas savo motiną. Įvykio dieną jo motina atostogavo ir darbe nebuvo. Ji (A. D.) dirbo bare ir pamatė ateinantį S. J.. Jis atsistojo prie baro ir pareikalavo cigarečių. S. J. sakė, kad jis ateis ir ims iš jų cigaretes tol, kol grįš jo motina. Jis perėjo barą, siekė cigarečių. Ji (A. D.) nustūmė jį ir jie susistumdė. S. J. griebė ją už plaukų, už cigarečių ir išbėgo. Tuo momentu, kai jis sugriebė, skaudėjo, vėliau nebe. S. J. paėmė 6 cigarečių pakelius. Įvykį per langelį prie baro matė virėjos. Virėja Asta bandė gaudyti S. J.. Virėja R. D. jam iš paskos šaukė „gaudykit vagį“ ir lyg sugriebė už striukės, kai jis su cigaretėmis bėgo išėjimo iš kavinės link. Po įvykio S. J. ir toliau ateidavo kaip niekur nieko, neatsiprašė. Labai jo bijojo, drebėdavo jį pamačius. Buvo atvejis, kai S. J. atėjo į barą ir daužė indus. Nenorėdama jį vėl sutikti išėjo iš darbo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. parodė (1 t., b. l. 52), kad dirba UAB „V“ priklausančioje kavinėje „S“ adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 29 d. apie 9 val. buvo kavinėje už baro. Atėjo S. J., kavinės darbuotojos R. J. sūnus. Tuo metu R. J. buvo išvykusi atostogų į Angliją. Kavinėje pašalinių asmenų nebuvo. S. J. užėjo už baro ir pasakė: „vogsiu cigaretes tol, kol mama grįš“, ir tiesė rankas prie lentynoje sudėtų cigarečių. Pastūmė jį, kad šis nepaimtų cigarečių. S. J. pastūmė ją atgal. Ji vis vien neleido paimti cigarečių. S. J. griebė jai už plaukų ir pastūmė, dėl to jai skaudėjo, o kita ranka pagrobė šešis pakelius cigarečių: penkis pakelius „Marlboro“ ir vieną pakelį „Winston“. Pagrobęs cigaretes, S. J. pasišalino iš kavinės. Sužalojimai nepadaryti, patyrė tik fizinę žalą. Įvykį matė kavinės darbuotojos A. A., V. K., R. D..

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja E. K. parodė, kad R. Z. yra jos kaimynas. Gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 22³⁰ val. virtuvėje už langų išgirdo triukšmą. Pamatė, kad kažkoks vyras spyrė į automobilio kairės pusės galines dureles. Vyras vidutinio ūgio. Vilkėjo chaki spalvos striukę su ryškiomis oranžinėmis detalėmis, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą. Matė vieną spyrį. Jos automobilis buvo šalia R. Z. automobilio. Apie įvykį pranešė R. Z.. Jis pasakė jai kviesti policiją. Ji paprašė R. Z. patikrinti ir jos automobilį. Jie nusileido į kiemą. Jos ir kitų kaimynų automobiliai nebuvo apgadinti. R. Z. įtarė, kas apgadino automobilį, įvardino savo kaimyną iš to paties namo. R. Z. minėjo, kad jie vaikystėje buvo draugai, dabar nebendrauja, kad ankščiau buvo apgadinti ir kitų kaimynų automobiliai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė (1 t., b. l. 92), kad 2018 m. kovo 27 d. apie 22 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Išgirdo trenksmą kieme. Kieme prie automobilio „VW Passat“, priklausančio jos kaimynui R. Z., pastebėjo stovintį vyrą. Vyras spyrė į minėto automobilio kairės pusės dureles, šaukė: „o dabar kvieskit mentus“, ir nuėjo. Vyras dėvėjo oranžinės spalvos striukę su chaki spalvos detalėmis, su kapišonu. Ji nubėgo pas automobilio savininką ir papasakojo apie įvykį.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja A. A. parodė, kad dirba virėja UAB „V“. Žinojo, kad S. J. yra indų plovėjos R. J. sūnus, nes jis ateidavo pas motiną į darbą. Įvykio metu liudytoja buvo savo darbo vietoje ir išgirdo bare triukšmą. (Prieš įvykį) bare buvo tik A. D.. (Išgirdusi triukšmą) liudytoja atėjo prie baro. Matė, kaip viena ranka S. J. laikė A. D. už plaukų ir tempė, kita - ėmė cigaretes. Nežino, kiek cigarečių pakelių paėmė. Cigaretės yra sudėtos virš virtuvės langelio. Liudytoja bandė nutempti S. J. nuo A. D. už kapišono. Jis užsimojo prieš ją (A. A.), bet atsitraukė. Tada iš virtuvės išbėgo A. D. motina, bandė jį vytis šaukdama: „laikykit vagį“. Išeidamas iš baro S. J. tikrai turėjo cigarečių. Jis pasakė, kad vogs tol, kol grįš motina. Įvykį taip pat matė Vilma, nors ji iš virtuvės neišėjo. Tai – ne pirmas toks kartas. Ir ankščiau S. J. paėmė cigarečių, tačiau niekas niekur nesikreipė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. A. parodė (1 t., b. l. 86-87), kad 2018 m. kovo 29 d. apie 9 val. buvo UAB „V“ kavinės, kur dirba virėja, virtuvėje. A. D. buvo salėje už baro, o ji, V. K. ir R. D. buvo virtuvėje. Išgirdo triukšmą salėje, priėjo prie langelio sienoje, pro kurį paduoda maistą, ir pamatė indų plovėjos R. J. sūnų S. J.. Jis buvo suėmęs barmenei A. D. už surištų plaukų ir lenkė jos galvą prie baro. Liudytoja išbėgo iš virtuvės į salę, sugriebė už S. J. striukės kapišono ir atitraukė jį nuo A. D.. S. J. atsisuko į ją, paleido A. D. plaukus, užsimojo suduoti liudytoja, bet nesudavė. Pamatė, kad kitoje rankoje S. J. turi kelis pakelius cigarečių. Jis pasakė: „vogsiu, kol grįš motina“, ir pasišalino. Tuo metu kavinėje pašalinių asmenų nebuvo. Po šio įvykio S. J. ateina į kavinę, motina jam duoda pinigų, matyt, tam, kad vėl jis savavališkai nepasiimtų iš baro cigarečių.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja R. D. parodė, kad yra nukentėjusiosios A. D. motina, kavinėje „V“ dirba indų plovėja. Įvykio metu rengėsi ir išgirdo šaukiant A. A.. Nepastebėjo, kad A. A. jį laikė už kapišono. Matė, kad S. J. ėjo tarp staliukų nuo baro išėjimo link, išeidamas kažką laikė rankose. A. A. su barmene pasakė, kad S. J. pagrobė cigaretes. Šaukė: „laikykit vagį“. Viskas įvyko labai greitai, per kelias sekundes. Jam išeinant, bare daugiau žmonių nebuvo – tik A. A. ir virėja. A. A. stovėjo šalia baro, prekybinėje pusėje. Iš kavinės darbuotojų įvykį matė V. K., tačiau iš virtuvės ji neišėjo. Įvykį taip pat matė moterys, kurios turgaus salėje prekiauja duona.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. D. parodė (1 t., b. l. 80), kad kavinėje „S“, esančioje (duomenys neskelbtini), dirba indų plovėja. 2018 m. kovo 29 d. apie 9 val. ruošėsi darbui, persirenginėjo. Išgirdo virtuvėje dirbusios A. šauksmą. Nesuprato, ką ji šaukė, todėl išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad virėja A. laiko už kapišono iš matymo pažįstamą toje pačioje kavinėje dirbančios R. sūnų S.. S. buvo užėjęs į barą, rankose laikė daug cigarečių pakelių. S. ėjo, A. jo nesulaikė, nes jis iš jos išsimuistė. Barmenė A. tuo metu stovėjo baro gale prie kavos aparatų, kažką šaukė. S. išėjo iš kavinės. Nuėjo jam iš paskos šaukdama: „laikykit vagį“, bet niekas nesureagavo. Paskui grįžo į kavinę „S“.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja V. K. parodė, kad kavinėje „V“ dirba virėja. Pažįsta darbuotojos sūnų S. J.. Pro langelį virtuvėje matė, kad už baro, prekybinėje pusėje, S. J. užpuolė A. D., o kita darbuotoja bandė atitraukti jį nuo A. D.. Vienoje rankojw S. J. turėjo cigarečių ir, regis, buvo užsimojęs (suduoti) A. D., bet nesudavė. Nematė, kad S. J. temptų A. D. už plaukų, gal tiksliai nepamena. A. A. sugriebė jį lyg už šono. S. J. išsigando, stūmė A. A., išsimuistė iš jo, pabėgo į salės vidurį, šaukė: „vogsiu tol, kol mama sugrįš“, ir išbėgo. Viskas vyko labai greitai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė (1 t., b. l. 83), kad dirba virėja UAB „V“ kavinėje adresu (duomenys neskelbtini). 2018 kovo 29 d. apie 9 val. per langelį, per kurį iš virtuvės į kavinės salę paduoda maistą, pamatė, kad atėjo agresyviai nusiteikęs bendradarbės R. J. sūnus S. J.. Tuo metu kavinėje dirbo barmenė A. D.. Jis atėjo tiesiai už baro, kur stovėjo barmenė, viena ranka stipriai stūmė barmenę nuo baro į kriauklę. A. D. bandė jį stumti nuo savęs, bet jis griebė A. D. už plaukų. Barmenė buvo susisukusi kuodą, jis giebė už to kuodo ir tempė. Ji (V. K.) ir virtuvėje dirbusi kolegė A. A. išbėgo iš virtuvės į kavinę padėti A. D.. Abi bandė atitraukti S. J. nuo barmenės. Jis išsivadavo, paleido A. D., išeidamas iš baro griebė iš ekspozicijos šešis pakelius cigarečių. Imdamas cigaretes jis sakė: „vogsiu tol, kol mama grįš“. R. D. vijosi S. J., tačiau nepavijo. Po įvykio A. D. sakė, kad jai skauda ranką ir galvą toj vietoj, kur plėšė plaukus.

Teisiamajame teismo posėdyje civilinio ieškovo UAB „V“ atstovė E. P. teigė, kad žalos atlyginimo nereikalauja, įmonei padarta žala yra atlyginta.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2018 m. rugsėjo 5-28 d. akte Nr. 86 TPK-214/2018 (2 t., b. l. 24-28) sakoma, kad S. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. kovo 29 d., sirgo psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Šis psichikos sutrikimas jam diagnozuojamas nuo 2000 m. S. J. pažintinė ir emocinė veikla tiesiogiai paveikta lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos. Tai galėjo trukdyti jam teisingai suvokti, įsiminti, atgaminti įvykio aplinkybes ir atliekamus veiksmus. Dėl lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos - S. J. veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo ir kitų asmenų atliekamų veiksmų esmės, tinkamai juos valdyti, negali duoti adekvačių parodymų apie veikos aplinkybes. S. J. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Jis negali suprasti savo veiksmų esmės, jų teisingai valdyti. S. J. negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, dalyvauti teisme, atsakyti už savo veiksmus. S. J. reikia taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teisiamajame teismo posdyje teismo ekspertas psichologas G. B. nurodė, kad S. J. yra diagnozuotas lėtinis sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Šis asmuo nėra visavertis proceso dalyvis, todėl negali dalyvauti teisme nagrinėjant bylą. Ekspertizės išvadose su kolega teigia, kad veikos padarymo metu S. J. negalėjo suprasti savo veiksmų. Ambulatorinio gydymo S. J. nepakanka, nes jis yra nusiteikęs prieš gydymą, medikus, nesupranta, kad serga psichikos sutrikimu, jam būtinus vartoti vaistus laiko nuodais. Šiam asmeniui turėtų būti skirtos priverčiamosios gydymo priemonės Rokiškyje. Norint pasiekti remisiją, reikia nuolatinio gydymo, vidinės ir išorinės asmens motyvacijos, ko S. J. neturi. S. J. 2017 m. buvo trumpai gydytas stacionare, 2018 m. negydytas. Jis kelia didelę riziką ir pavojų visuomenei. Ligai paūmėjus kliedi, girdi balsus ir vykdo veiksmus, kurie gali turėti pavojingų pasekmių.

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. kovo 29 d. protokole aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44-49).

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. kovo 29 d. protokole aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38-43).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų pripažinti, kad S. J. padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, kurios atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų požymius.

S. J. serga psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija ir baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo ir kitų asmenų atliekamų veiksmų esmės, tinkamai jų valdyti, todėl teismas pripažįsta, kad S. J. aptariamas veikas padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 str. 1 d.).

Pripažinęs S. J. nepakaltinamu, teismas gali taikyti priverčiamąją medicinos priemonę (BK 98 str. 1 d.). Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama parenkant priverčiamąją medicinos priemonę, yra šie: asmens psichikos sutrikimas ir jo sunkumas, padarytos pavojingos veikos pobūdis, asmens pavojingumas aplinkiniams (BK 98 str. 2-5 d.).

Teismo ekspertai S. J. konstatavo lėtinį psichikos sutrikimą – paranoidinę šizofreniją. Anot teismo ekspertų, S. J. nesupranta, jog serga, atsisako, vengia savanoriško medikamentinio gydymo. Šiuo psichikos sutrikimu S. J. serga pastaruosius 8-9 metus. Pripažinta, kad 2015 m. S. J. dvi veikas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsniu 2 dalį padarė būdamas ribotai pakaltinamu. Panašu, kad liga progresuoja, nes, be aptariamų dviejų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, 2018 m. birželio 4-5 d. S. J. padarė dar dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas pagal BK 284 straipsnį. Visi atvejai susiję su fizinės jėgos panaudojimu arba grasinimu panaudoti. Iš to daroma išvada, kad, ligai paūmėjus, S. J. tampa agresyvus, jo socialinio pavojingumo rizika aukšta. Todėl teismas pritaria teismo ekspertų pozicijai, kad jų siūlomos priverčiamosios medicinos priemonės yra būtinos ir adekvačios.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens (paciento) gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

S. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 184-185) – taikoma tol, kol įsiteisės nutartis.

Įsiteisėjus nutarčiai, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamojo įstatymo uždrautas veikas, - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš kamerų netoli įvykio vietos Vilniaus g. 212, Šiauliai, prisegtas prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 313, 318, 392-406 straipsniais, teismas

nusprendžia

pripažinti, kad S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

S. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

S. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nutartis.

21,05 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš S. J. UAB „V“ naudai klausimą palikti nenagrinėtu.

Įsiteisėjus nutarčiai, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamojo įstatymo uždraustsas veikas, - kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti byloje.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.