Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1266/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
2A-1266/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Spindulio spaustuvė“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1266/2012Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 99.1.1; 99.7
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Spindulio spaustuvė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1694-555/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Spindulio spaustuvė“ dėl paskolos sutarties dalies ir sutartinio įkeitimo lakšto pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BAB spaustuvė „Spindulys“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Spindulio spaustuvė“ (2011 m. rugsėjo 6 d. protokoline nutartimi atsakovas UAB „Kaminera“ pakeistas atsakovu UAB „Spindulio spaustuvė“), prašydamas pripažinti negaliojančiais: 1) 2009 m. balandžio 9 d. tarp AB spaustuvės „Spindulys“ ir UAB „Kaminera“ sudarytos paskolos sutarties Nr. KM/S-09/8 dalį, kuria AB spaustuvė „Spindulys“ įsipareigojo įkeisti UAB „Kaminera“ naudai turimą kilnojamąjį turtą; 2) 2009 m. gegužės 14 d. sutartinio įkeitimo lakštu Nr. 01220090008135 sudarytą įkeitimo sandorį; 3) taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovui AB spaustuvė „Spindulys“ iškėlė bankroto bylą. Vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimus, administratorius nustatė, jog 2009 m. balandžio 9 d. tarp AB spaustuvės „Spindulys“ ir UAB „Kaminera“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. KM/S-09/8, pagal kurią UAB „Kaminera“ suteikė AB spaustuvei „Spindulys“ 400 000 Lt paskolą, o AB spaustuvė „Spindulys“ įsipareigojo prievolės įvykdymo pagal šią ir pagal 2009 m. vasario 1 d. paskolos sutartį Nr. KM/S-09/3 užtikrinimui įkeisti AB spaustuvei „Spindulys“ priklausantį kilnojamąjį turtą pagal sutarties priedą Nr. l. 2009 m. gegužės 14 d. buvo patvirtintas sutartinio įkeitimo lakštas, kuriuo AB spaustuvė „Spindulys“ įkeitė UAB „Kaminera“ įrengimus (kiekis - 83). 2009 m. gegužės 15 d. sutartinio įkeitimo sandoris buvo įregistruotas Hipotekos registre. Anot ieškovo, paskolos sutarties dalies dėl įsipareigojimo įkeisti turtą bei įkeitimo sandorio AB spaustuvė „Spindulys“ sudaryti neprivalėjo, nes buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai, o abi sutarties šalys buvo nesąžiningos. Anot ieškovo, duomenų, kad įkeitimo sandorį ieškovas sudarė priverstine įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Be to, sandoris nėra sudarytas vykdant teismo sprendimą, jokia įstatyminė ar poįstatyminė teisės norma neįpareigojo jo sudaryti. Administratorius taip pat neturi duomenų apie tai, jog paskolos sutartį ir įkeitimo sandorį ieškovas sudarė vykdydamas objektyvų įpareigojimą (įsipareigojimą), kuris būtų pakankama priežastis pripažinti, jog ieškovas privalėjo sudaryti šiuos sandorius.

Ieškovas pažymėjo, jog paskolos sutartimi ieškovas pasiskolino 400 000 Lt sumą, tačiau įkeitimo sandoriu buvo įkeista turto už 2 663 757 Lt (įkeitimo objektai įkainoti bendra 2 663 757 Lt suma įkeitimo lakšto 4 punkte). Todėl akivaizdu, kad įkeisto turto vertė neatitinka įkeitimo užtikrintos prievolės dydžio. Akcinių bendrovių įstatymas draudžia bendrovei, besiskolinančiai iš savo akcininkų, įkeisti jiems savo turtą (ABĮ 15 str. 1 d. 5 p.), tačiau šiuo atveju AB spaustuvė „Spindulys“ įkeitimo sandoriu savo turtą nors ir netiesiogiai, tačiau įkeitė savo akcininkų naudai. UAB „Kaminera“ netiesiogiai valdo AB spaustuvės „Spindulys“ akcininkai, todėl pagal įstatymo analogiją šiems santykiams taip pat taikytinas aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas. Be to, ieškovo nuomone, tikrasis (ne formalusis) įkeitimo sandorio tikslas - ieškovo turtą įkeisti nuo akcininkų priklausantiems subjektams, kad vėliau AB spaustuvės „Spindulys“ akcininkai turėtų nevaržomą teisę per jiems priklausančius subjektus disponuoti šiuo turtu (turėti pirmumo teisę į turtą dėl egzistuojančio įkeitimo). Ppaskolos sutarties ir ginčijamo įkeitimo sandorio sudarymo metu ieškovas jau turėjo mokumo problemų: įmonė nuolatos vėluodavo atsiskaityti su pagrindiniais savo kreditoriais. Metinėje pelno nuostolio ataskaitoje už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d. deklaruotas net 2 073 678 Lt dydžio patirtas nuostolis. Anot ieškovo, AB spaustuvei „Spindulys“ nebuvo jokios būtinybės (pareigos) iš kreditoriaus skolintis 400 000 Lt ir jo pagrindu sutikti įkeisti turtą prievolės nevykdymo atveju, kai įmonės finansinė padėtis buvo akivaizdžiai bloga. Tokio ieškovui itin svarbaus ir gyvybiškai reikalingo turto įkeitimas, užtikrinant žymiai mažesnės prievolės įvykdymą, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog įmonės kreditorių interesai buvo pažeisti. Pasak ieškovo, esant nemokumo būklei sudaryta paskolos sutartis ir įkeitimo sandoris suteikė išskirtinę galimybę kreditoriui perimti įmonės turtą ne Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o nesąžiningai įforminant paskolos davimą ir kilnojamųjų daiktų įkeitimą. Tokiu būdu kreditorius įgijo teisę savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto turto pirmenybės teise. Be to, UAB „Kaminera“ direktorius sandorių sudarymo metu buvo A. T. , kuris taip pat netiesiogiai su R. T. A. T. valdė 16 261 vnt. (50 %) UAB „Kamineros grupė“ akcijų. Likusios 50 % akcijos nuosavybės teise priklausė D. Ž. , kuris buvo AB spaustuvės A. T. „Spindulys“ valdybos narys bei jos akcininkas. UAB „Kamineros grupė“ priklausė 90 % UAB „Kaminera“ akcijų. Taigi, 90 % atsakovo UAB „Kaminera“ akcijų netiesiogiai valdė A. T. ir D. Ž. , kurie buvo AB spaustuvės „Spindulys“ valdybos nariai (A. T. pačiu ir direktorius, o D. Ž. - ieškovo akcininkas). Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja šalių nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 7 p.). Šalių nesąžiningumą ir iš anksto buvusį neteisėtą susitarimą, anot ieškovo, taip pat patvirtina ir faktas, kad iš karto po paskolos sutarties ir įkeitimo sandorio sudarymo UAB „Kaminera“ tapo AB spaustuvės „Spindulys“ akcininke.

Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. AB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti 2009 m. spalio 16 d. dokumentų priėmimo - perdavimo akto, kurį sudaro 68 lapai, pagrindu. Iš viso bankroto administratoriui pagal šį aktą buvo perduotos 3 818 vnt. bylos (segtuvai). Perduotų dokumentų apimtis, didelis kreditorių ir sudarytų sandorių skaičius nulėmė, jog ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Taip pat nurodė, kad netiesioginis turto įkeitimas savo akcininkų naudai per susijusias įmones sudarė sąlygas ginčyti šį sandorį tik gavus visus tai pagrindžiančius dokumentus, be to, ieškinio pareiškimas ir nagrinėjimas turi įtakos ne bankroto administratoriaus, o visų AB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių teisėms, todėl atnaujintas ieškinio senaties terminas sudarytų sąlygas užtikrinti visų kreditorių teisėtų interesų apsaugą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiais 2009 m. balandžio 9 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp AB spaustuvės „Spindulys“ ir UAB „Kaminera“, dalį, kuria AB spaustuvė „Spindulys“ įsipareigojo įkeisti UAB „Kaminera“ naudai turimą kilnojamąjį turtą, bei 2009 m. gegužės 14 d. sutartinio įkeitimo lakštą Nr. 01220090008135. Priteisė iš atsakovo UAB „spindulio spaustuvė“ 30 666 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus dėl kreditorių teisių pažeidimo, sudarius 2009 m. balandžio 9 d. sandorį. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovui nors ir nebuvo iškelta bankroto byla, tačiau jis turėjo sunkumų atsiskaitant su kitais kreditoriais, ginčo sandoriu skolinosi lėšas, kurias panaudojo pradelstoms skoloms padengti. Be to, sudarius įkeitimo sutartį, ieškovas gautą paskolą panaudojo atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, tuo pačiu prisiėmė papildomus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalėjo ir vietoj atsiskaitymo su esamais kreditoriais, 400 000 Lt paskolos grąžinimui įkeitė visą savo kilnojamąjį turtą, kurio vertė daugiau kaip 6 kartus viršijo gautos paskolos dydį. Tokiu būdu, anot teismo, sudarant ginčijamas paskolos ir įkeitimo sutartis buvo užtikrinti ne teisėti AB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių interesai, o asmenų, jų šeimos narių, susijusių su atsakovo UAB „Kaminera“, interesai. Teismo teigimu, šiais sandoriais pakito ieškovo mokumas ir buvo pažeisti kreditorių interesai CK 6.66 straipsnio prasme, kadangi kreditoriui, prieš pat bankroto bylos iškėlimą suteikusiam paskolą, buvo suteikta pirmenybės teisė patenkinti savo reikalavimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtąA. T. . Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, jog ginčijamo sandorio AB spaustuvė „Spindulys“ sudaryti neprivalėjo. Anot teismo, sąlygų, kad ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamas paskolos ir įkeitimo sutartis, byloje nenustatyta. Be to, ieškovas turėjo pradelstų įsiskolinimų, įkeitimo sandoriu prieš pat bankroto bylos iškėlimą buvo įkeista turto už 2 663 757 Lt, kas, teismo vertinimu, reiškia, jog įkeisto turto vertė akivaizdžiai neatitinka įkeitimo užtikrintos prievolės dydžio. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovo akcijas valdė asmenys, kurie ginčo sandorių sudarymo metu buvo skolininko valdybos nariai ir akcininkai, nes paskolos sutarties ir įkeitimo sandorio sudarymo metu UAB „Kaminera“, kurios 90 procentų akcijų valdė UAB „Kamineros grupė“, direktorius buvo A. T. , kuris su R. T. valdė 50 procentų UAB „Kamineros grupė“ akcijų ir kurios likusią 50 procentų akcijų dalį valdė ieškovo valdybos narys ir akcininkas D. Ž. . Be to, teismas pažymėjo, jog įvertinus suteiktos paskolos dydį bei įkeisto turto vertę, pripažintina, kad įkeisto turto vertė akivaizdžiai neatitinka įkeitimu užtikrintos prievolės dydžio, t.y. egzistuoja priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, kas taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad sandorio šalys yra nesąžiningos (CK 6.67 str. 4 p.).

Teismas pripažino, jog ieškovas praleido ieškinio senatį, nes nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki ieškinio padavimo teisme praėjo daugiau, nei CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tačiau, atsižvelgęs į ieškovo nurodytus argumentus dėl perduodamų dokumentų apimties, darbo krūvio, sandorio aplinkybių patikrinimo bei įvertinimo, nusprendė šį terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.).

Teismas tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, pripažindamas, kad ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas, numatytas CK 6.66 straipsnyje.

Teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo UAB „Spindulio spaustuvė“ priteisė 30 638 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas UAB „Spindulio spaustuvė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 30 666 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumažinant priteistą sumą iki 139 Lt, taip pat prašo teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškinys actio Pauliana pagrindu yra neturtinio pobūdžio, todėl žyminis mokestis už tokį ieškinį nustatomas kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą. Dėl šios priežasties ir nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys turi būti apmokestintas neturtino pobūdžio reikalavimas.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog buvo pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, neteisingai nustatė ieškinio sumą, nuo kurios apskaičiuotas priteistas žyminis mokestis. Teismas ieškinio suma laikė įkeistų daiktų įkainojimą įkeitimo sutartyje – 2 663 757 Lt, tačiau ginčijant įkeitimo sandorį, ieškinio suma nustatoma ne pagal įkeistų daiktų vertę, o pagal pagrindinės užtikrinamos prievolės (šiuo atveju paskolos) vertę, t. y. pagal negrąžintą paskolos sumą. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai iš įkeistų daiktų gaunama didesnė suma negu užtikrinta prievolė, tai ta didesnė (negu užtikrinta reikalavimo suma) dalis niekada netampa įkaito turėtojo nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalis kaistina.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo klausimas dėl to, ar apelianto reiškiamas ieškinys actio Pauliana pagrindu laikytinas turtiniu ar neturtiniu.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuosatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog tenkinant ieškovo bankrutuojančios AB spaustuvės „Spindulys“ ieškinio reikalavimus, iš atsakovo UAB „Spindulio spaustuvė“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 30 638 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Spindulio spaustuvė“, nesutikdamas su priteista žyminio mokesčio suma, apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovo pareikštas ieškinys actio Pauliana pagrindu yra neturtinio pobūdžio, todėl žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Šiuo atveju pareikštu ieškiniu kreditorius siekia atkurti nesąžiningo skolininko (atsakovo) mokumą ir taip apginti savo, kaip kreditoriaus, teises. Kasacinės instancijos teismas tokį ieškinį kvalifikavo kaip neturtinį ir apmokestinamą žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ne tik kreditoriai gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo actio Pauliana pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Administratorius, actio Pauliana pagrindu ginčydamas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, sudarytus sandorius, taip pat kaip ir kreditoriai, siekia atkurti skolininko (šiuo atveju įmonės, kuriai iškelta bankroto byla) mokumą ir taip apginti šiuo atveju ne atskirų, o visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Todėl pagrįstas yra apelianto teiginys, jog nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės pareikštas actio Pauliana ieškinys laikytinas neturtiniu ir turi būti apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą (šio straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.).

Kaip matyti iš apeliaciniame skunde pareikšto reikalavimo, atsakovas ginčija ne tik sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 30 638 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, bet ir tą dalį, kuria iš jo valstybei priteista 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir atsakovas atsisakė apeliacinio skundo dalies, kuria ginčijo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas pagrįstai priteisė būtent iš ginčą pralaimėjusios šalies – atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Todėl ši sprendimo dalis paliekanma nepakeista.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl ieškovo pareikšto ieškinio pobūdžio, laikydamas jį turtiniu, todėl netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydį. Skundžiama pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria atsakovo valstybei priteista 30 638 Lt bylinėjimosi išlaidų, keistina, iš atsakovo valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 139 Lt (326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti.

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu iš atsakovo UAB „Spindulio spaustuvė“ valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 139 Lt (vieno šimto trisdešimt devynių litų).

Kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAlgirdas GailiūnasDonatas Šernas