Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo N. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepateikė.

4. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

6. Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi O. G. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

7. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. G., gim. (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l. 8). Po J. G. mirties palikimą priėmė pareiškėjas E. G. ir suinteresuotas asmuo N. G. (e. b. l. 9). Pareiškėjo motina O. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 12). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tėvai buvo sudarę santuoką, santuokoje susilaukė sūnaus E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. G., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10, 15).

8. Pareiškėjo tėvai: O. G. ir J. G. bendroje jungtinėje nuosavybėje, turėjo šį nekilnojamąjį turtą registruotą J. G. vardu: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11).

9. Po O. G. mirties (duomenys neskelbtini) į notarus dėl palikimo priėmimo pareiškėjas ir kiti artimieji giminaičiai, tame tarpe ir brolis N. G. ir tėvas J. G., nesikreipė. Iki mirties abu pareiškėjo tėvai gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po O. G. mirties J. G. valdė likusį jos turtą, prižiūrėjo butą, mokėjo visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, naudojosi sutuoktinei iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, visa tai darė iš karto po O. G. mirties. Visi O. G. asmeniniai daiktai, visas kitas turtas, baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai, kurie iki O. G. mirties buvo jos arba bendras turtas, liko J. G..

10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. G. (po savo sutuoktinės) O. G. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo tėvas atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Valstybės įmonės Registrų centras testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad po O. G. mirties nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (e. b. l. 13).

11. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi duomenys nuoseklūs bei neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo E. G. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Konstatuotina, jog pareiškėjo tėvas J. G. priėmė palikimą po savo sutuoktinės O. G., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo, po O. G. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjo tėvas J. G. turi teisę paveldėti turtą, likusį po palikėjos mirties (CK 5.13 straipsnis).

13. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Valstybei priteistinų išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.