- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-45-282/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.9Kiti bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo klausimai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad V. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. J. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. P., t. y., 2019 m. sausio 25 d., apie 22.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, tris kartus nukentėjusiajam koja spyrė į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam S. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – viršutinio žandikaulio kairio žandikaulio ančio sienelių lūžius, kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžį, kairio skruostikaulio lanko lūžį, nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvas kairės akies vokuose ir smakro dešinėje pusėje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Gintautas Vileikis prašo Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, kuriuo V. J. išteisinta, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, V. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose; tenkinti (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 62,18 Eur sumai ją priteisiant iš V. J.; panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimo panaikinimą dėl (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į V. J. pinigines lėšas – 62,18 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nurodytas pinigines lėšas palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo. Kitą nuosprendžio dalį dėl V. J. panaikintos kardomosios priemonės palikti nepakeistą.
3. Skunde prokuroras nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytomis išvadomis ir bylos aplinkybių vertinimu. Apylinkės teismas, anot prokuroro, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstas, neteisingas ir prieštaringas išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių (pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus) ir tai sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Dėl šių priežasčių 2019 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
4. Prokuroro manymu, priešingai nei skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvacinėje dalyje nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojų E. S., V. G. ir S. A. parodymai įrodo, kad būtent išteisintoji V. J. sudavė koja tris smūgius nukentėjusiajam S. P. į veidą.
5. Be to, prokuroras teigia, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog liudytojų E. S., S. A., V. G., D. Š. ir R. J. parodymai yra paneigti nuosekliais kaltinamosios V. J., nukentėjusiojo S. P., liudytojų E. A., M. M. parodymais.
6. Prokuroras skunde nurodo, kad vertinant nukentėjusiojo S. P. paaiškinimus liudytojui E. A. ir liudytojui M. M., apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis S. P. buvo girtas, t. y. jam nustatytas 2,09 promilių girtumas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 53-54).
7. Liudytojas M. M. apylinkės teisme nurodė, kad nukentėjusysis S. P. buvo neblaivus, buvo sunku suprasti, ką jis (nukentėjusysis) kalba, tačiau iš nukentėjusiojo žodžių suprato, kad jį sumušė juodai apsirengęs vyras. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. nurodė, kad nukentėjusysis S. P. paaiškino, jog išgertuvių metu atėjo du jam nepažįstami asmenys, iš kurių vienas jį sumušė, tačiau negalėjo pasakyti kur tiksliai, kaip ir kokiu būdu jis buvo sužalotas. Prisimena, kad nukentėjusysis jam pasakė, jog konfliktas kilo dėl jo draugės V., nes nepažįstamas asmuo, pradėjo prie jos kabinėtis. Nukentėjusysis apibūdino jį sumušusį asmenį: (duomenys neskelbtini). Veido bruožų neįvardijo. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo liudytojo M. M. parodymus vertinti kaip esminius, paneigiančius išteisintosios V. J. kaltę, nes nukentėjusiojo S. P. pirminiai paaiškinimai liudytojui M. M. yra asmenį neįdentifikuojantys duomenys bei nukentėjusiojo S. P. parodymai yra paneigiami anksčiau paminėtų liudytojų parodymais.
8. Liudytojo E. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pirmosios instancijos teismas vertino, kaip parodymus, kurie patvirtina nukentėjusiojo S. P. parodymus, tačiau prokuroras su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada nesutinka, kadangi liudytojo E. A. parodymuose nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės iš esmės paneigia nukentėjusiojo S. P. parodymus bei jų nepatvirtina. Prokuroras pažymi, kad nors liudytojo M. M. parodymus apylinkės teismas vertino kaip patvirtinančius nukentėjusiojo S. P. parodymus, tačiau minėti parodymai ir nukentėjusiojo S. P. duoti paaiškinimai (duomenys neskelbtini) nebuvo tarpusavyje sulyginti su paaiškinimais, kuriuos nukentėjusysis pasakė liudytojui E. A. S. P. liudytojui E. A. pasakė ,,uždaužė gulintį ant žemės, vienas asmuo šokinėjo jam ant rankos, o kiti su kojomis į galvą spardė“, t. y. kad jį (nukentėjusįjį) sumušė bent trys asmenys. Nukentėjusysis paaiškinimu (duomenys neskelbtini) nurodė kad „atėjo jam du nepažįstami asmenys, kur vienas iš jų jį sumušė“. Todėl, prokuroras teigia, kad apylinkės teismas tarpusavyje palygindamas nukentėjusiojo paaiškinimą ir jo duotus parodymus, negalėjo padaryti išvados, kad nukentėjusiojo S. P. parodymai yra nuoseklūs.
9. Prokuroras atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiojo S. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nustatęs, kad nukentėjusysis, prieš duodamas pirminius parodymus (duomenys neskelbtini), buvo susitikęs su išteisintąja V. J., kuri jam papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, turėjo tokius nukentėjusiojo parodymus vertinti kritiškai. Šie duomenys, prokuroro manymu, leidžia daryti išvadą, kad V. J., kuri kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, papasakodama nukentėjusiajam S. P. apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, siekė suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teismą ir tokiu būdu išvengti jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį negalėjo vadovautis nukentėjusiojo S. P. ir išteisintosios V. J. parodymais, atmetant kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus.
10. Prokuroras nesutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai E. S., S. A., V. G., D. Š. ir R. J. yra suinteresuoti apkalbėti išteisintąją V. J. Prokuroro manymu, minėta pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) prokurorui nutraukus ikiteisminį tyrimą R. J. atžvilgiu, nukentėjusiajam S. P. buvo išsiųstas nutarimo nuorašas, kurio jis neskundė. Anot prokuroro, tai įrodo, kad nukentėjusysis S. P. sutiko su prokuroro pozicija, todėl apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, į tai turėjo atsižvelgti.
11. Apelianto teigimu nukentėjusiojo S. P. parodymai gali būti neobjektyvūs išteisintosios V. J. atžvilgiu, nes jie yra (duomenys neskelbtini) ir iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžios jie (duomenys neskelbtini), be to, S. P. apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką sužinojo iš išteisintosios V. J. paaiškinimų, iki jam duodant parodymus policijos įstaigoje, todėl tiek nukentėjusiojo, tiek išteisintosios parodymus apylinkės teismas turėjo vertinti kaip „bendrą V. J. paruoštą gynybinę versiją“.
12. Išteisintoji V. J., apklausta apylinkės teisme nurodė, kad liudytojas R. J. sumušė S. P. 2019 m. sausio 26 d. apklausta kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime nurodė, kad nukentėjusįjį S. P. sumušė du nepažįstami vyrai (2 t., b. l. 39-41) 2019 m. balandžio 9 d. apklausta įtariamąja V. J. nurodė, kad nukentėjusįjį S. P. spardė vienas vaikinas (2 t. b. l 61-63). Prokuroro manymu, išteisintosios V. J. duoti parodymai leidžia pagrįstai daryti išvadą kad jos parodymų negalima laikyti nuosekliais ir teisingais, todėl būtina juos vertinti kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
13. Prokuroras pažymi, kad V. J. skiriant bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgtina į tai, kad ji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudžiamojoje byloje nustatytos dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. ji nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui kaip recidyvistė bei nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgtina į tai, kad V. J. yra teista (duomenys neskelbtini) kartus: (duomenys neskelbtini) kartus pagal BK 236 straipsnio l dalį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, (duomenys neskelbtini) kartą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtą artimoje aplinkoje. Pagal paskutinį apylinkės teismo nuosprendį jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas buvo pakeista į areštą, todėl bausmės tikslai, prokuroro manymu, gali būti pasiekti V. J. paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
14. Prokuroras taip pat nurodo, kad byloje pareikštas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 62,18 Eur civilinis ieškinys dėl patirtų išlandų už nukentėjusiajam S. P. suteiktas medicinines paslaugas yra pagrįstas, todėl priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nukentėjusiojo patirtos gydymosi išlaidos, t. y. 62,18 Eur, priteistinos iš V. J.
15. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji V. J. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
18. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl V. J. išteisinimo neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos.
20. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad išteisintosios V. J. kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindžia šie byloje surinkti įrodymai: liudytojų E. S., V. G. ir S. A. parodymai, kad būtent išteisintoji V. J. koja sudavė tris smūgius nukentėjusiajam S. P. į veidą. Prokuroro nuomone V. J., nukentėjusiojo S. P. parodymai yra nepatikimi, nes jų parodymai yra nenuoseklūs, jie yra (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoti bylos baigtimi, nukentėjusysis S. P. buvo labai girtas ir apie bylos aplinkybes sužinojo iš V. J.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis buvo girtas, tačiau ir visi kiti įvykio dalyviai taip pat buvo neblaivūs, todėl dėl nukentėjusiojo neblaivumo netikėti jo parodymais, o tikėti su juo kartu girtavusių asmenų parodymais nėra pagrindo.
22. Taip pat akivaizdu, kad V. J. ir nukentėjusysis S. P. buvo (duomenys neskelbtini), paskutiniu metu (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, E. S. ir S. A. sieja giminystės ryšys (duomenys neskelbtini), V. G. (duomenys neskelbtini) pas E. S. ir S. A., D. Š. ir R. J. yra E. S. (duomenys neskelbtini). Liudytojai neginčija, kad jie tarpusavyje bendrauja, yra (duomenys neskelbtini). Taigi, ir jie yra suinteresuoti R. J. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, tuo pačiu apkalbėti V. J. (kuri jiems iki įvykio buvo nepažįstama). Paminėtų liudytojų suinteresuotumą nuslėpti tikrąsias S. P. sužalojimo aplinkybes patvirtina ir tai, kad E. S. tendencingai parodė, jog po sumušimo išeidamas iš namo S. P. kelis kartus griuvo nuo laiptų, atsitrenkė į pavėsinę, ir tokius jo parodymus paneigia teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusiojo kūne rastiems sužalojimams reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į veidą, ir kad kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.
23. Teisus prokuroras, kad nukentėjusiojo ir V. J. parodymai nėra visiškai nuoseklūs, tačiau ir vienas, ir kitas nuosekliai teigė, kad nukentėjusįjį sumušė ne V. J., o pas E. S. atėjęs jiems nepažįstamas vyras (vyrai). Įvertinus tai, kad jie abu įvykio metu buvo neblaivūs, negalima tikėtis, kad jų parodymai būtų visiškai nuoseklūs.
24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis S. P. pats sumušimo aplinkybių dėl girtumo neatsiminė ir visas aplinkybes sužinojo iš V. J. Tai, kad V. J. jam papasakojo apie įvykį, kad pats mažai ką prisiminė, antroje apklausoje (2019-02-19) nurodė ir pats S. P., tačiau, vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą būtina atsižvelgti į tai, kad E. A. ir M. M. sumušimo aplinkybes, t. y. tai, kad jį sumušė vyras (vyrai), S. P. nurodė tuoj po įvykio, akivaizdžiai neįtakotas V. J., būdamas ne tik neblaivus, bet ir ką tik sumuštas. Dėl to nėra jokio pagrindo netikėti E. A. ir M. M. nukentėjusiojo nurodytomis sumušimo aplinkybėmis, tuo labiau, kad jis dar ir apibūdino jį sumušusį vyrą. Kadangi iš M. M. parodymų matyti, kad R. J. jis sulaikė būtent pagal nukentėjusiojo apibūdinimą, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusiojo nurodyti duomenys nėra asmenį įdentifikuojantys duomenys.
25. Be to, ta aplinkybė, kad nukentėjusysis apie sumušimą pasakodamas E. A. ir M. M. bei kitą dieną (2019-01-26) duodamas parodymus (1 t., b. l. 30-31) gana detaliai apibūdino R. J., jo aprangą, apavą, patvirtina, kad R. J. nukentėjusysis tikrai matė, o tai atitinka jo ir V. J. parodymus ir tuo pačiu paneigia E. S., S. A., V. G., D. Š. ir R. J., tvirtinusių, kad D. Š. ir R. J. į įvykio vietą atėjo jau po to, kai S. P. sumuštas išėjo, parodymus.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. J. buvo apklaustas žymiai anksčiau nei E. S., S. A., V. G. ir D. Š. Taigi, jie turėjo galimybę aptarti ir tarpusavyje suderinti parodymus. Šią aplinkybę apylinkės teisme iš dalies patvirtino R. J. žmona liudytoja R. J., kuri nurodė, kad „[...] vyras grįžo (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., sakė, kad (duomenys neskelbtini). Paskui atėjo D. Š., jie kalbėjosi, kas ten įvyko“ (3 t., b. l. 42).
27. Tai, kad R. J., E. S., S. A., V. G. ir D. Š. davė vienodus tikrovės neatitinkančius parodymus apie D. Š. ir R. J. atėjimo į įvykio vietą aplinkybes ir laiką, rodo, jog jie susitarė dėl tokių parodymų turėdami tikslą nuslėpti pastarųjų buvimą įvykio vietoje S. P. sumušimo metu. Dėl to R. J., E. S., S. A., V. G. ir D. Š. parodymus vertinti kaip patikimus nėra pagrindo.
28. Atsižvelgus į visumą aptartų aplinkybių daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė R. J., E. S., S. A., V. G. ir D. Š. parodymais, ir pagrįstai nuosprendį grindė nukentėjusiojo S. P. ir kaltinamosios V. J. parodymais.
29. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis S. P. neskundė prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą R. J. atžvilgiu, nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiojo parodymus, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog S. P. gavo šio nutarimo nuorašą.
30. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų nepažeidė, teisingai įvertino įrodymus, padarė teisingas išvadas ir V. J. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pagrįstai išteisino neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio apeliacinį skundą atmesti.