Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. A., jos atstovui advokato padėjėjui J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2016-10-16 apie 10.40 val. Musninkų g. 1, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu apgadino abi transporto priemones ir šiais veiksmais padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodoma, kad A. A. iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir šiais veiksmais padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimai jai suprantami, kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta kaltės, kad pasišalino iš įvykio vietos tyčia. Nurodo, kad įvykio dieną atvažiavo į kiemą, išleido draugą ir šiek tiek pavažiavo atbula. Jokio smūgio ar kontakto nepajautė. Kad įvyko eismo įvykis sužinojo tik po savaitės. Nurodo, kad nugaroje yra 4 išvaržos, yra užspaustas nervas, todėl labai apribota jos galimybė judėti. Pažymi, kad teisių turėjimas jos gyvenime labai svarbus. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio aplinkybių, bet tyčia pasitraukti tikrai neturėjo. Nurodo, kad jei būtų pajautusi kontaktą su kitu automobiliu, tuoj pat ieškotų žmogaus, praneštų policijai apie įvykį. Jos gaunamos pajamos nėra didelės, todėl, jei teismas pripažins kalta, prašo mokėjimą išdėstyti. Teismo prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo neapdairumo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, kad įvykio dieną stovėjo balkone, 4 aukšte ir rūkė. Kieme mėlynos spalvos automobilis Audi A3 norėjo apsisukti, bet sunkiai sekėsi. Audi A3 važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį VW Polo automobilį. VW Polo automobilis sujudėjo, bet signalizacija nesuveikė. Nurodo, kad pats smūgis nebuvo stiprus, automobilio Audi A3 variklis dirbo normaliai, jokio garso nuo automobilių kontakto nebuvo. A. A. A3 į VW Polo iš kiemo išvažiavo. Pažymi, kad vairuotojas iš automobilio Audi A3 nebuvo išlipęs. Po įvykio jis (liudytojas) pranešė kaimynui, VW Polo savininkui apie matytą eismo įvykį.

A. A. atstovas adv. pad. J. M. paaiškino, kad A. A. neneigia eismo įvykio fakto. Tačiau siekiant nubausti asmenį pagal ATPK 130 str., būtinas asmens suvokimas, t. y. objektyvioji pažeidimo pusė yra. Tvirtina, kad A. A. neturėjo jokio tikslo pabėgti iš įvykio vietos, nesuvokė savo kaltės, kad pasišalina iš eismo įvykio. Pažymėjo, kad A. A. nebuvo išlipusi iš automobilio, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S.. Automobiliai tik susilietė, signalizacija VW Polo automobilio net nesuveikė, todėl drąsiai galima teigti, kad A. A. nepajautė kontakto su kitu automobiliu. Tvirtina, kad esant tokioms aplinkybėms, taikyti ATPK 130 str. 1 d. numatytą atsakomybę būtų neteisinga, tačiau A. A. baustina už eismo įvykio sukėlimą.

ATPK 127 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog A. A. nagrinėjamu atveju vairuodama automobilį Audi A3 bei važiuodama Musninkų g. 1, atbula, kliudė stovėjusį automobilį VW Polo ir taip apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais ji pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių, taip pat 126 p. nuostatas, įpareigojančias transporto priemonės vairuotoją palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Motyvuojamoji dalis

A. A. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga – teismo posėdžio metu liudytojo R. S. duotais paaiškinimais; nukentėjusiojo N. N. 2016-10-16 duotais paaiškinimais; Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2016-10-16 tarnybiniu pranešimu; eismo įvykio vietos schema; 2016-11-03 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, foto nuotraukomis.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad A. A. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Taigi, 2016-11-03 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodoma, kad A. A. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį ji trauktina administracinėn atsakomybėn.

ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia vairuotojams baudą nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Kelių eismo taisyklių 220 p. sakoma, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nustatyta, ir ginčo nėra dėl to, kad A. A. iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos pasitraukė eismo įvykio dalyviams neužpildžius deklaracijos, taip pat nenubraižius eismo įvykio schemos, taigi pažeisdama Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimus. Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, būtina nustatyti, ar A. A. taikytina atsakomybė už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu A. A. iš esmės pripažino faktą, kad jos sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas automobilis, tačiau nuosekliai tvirtino, kad padarytų apgadinimų nematė, nepajautė, neturėjo tikslo iš eismo įvykio vietos pasišalinti tyčia, vengdama atsakomybės.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad tiek nukentėjusiajam N. N. priklausantis automobilis VW Polo, tiek A. A. priklausantis automobilis Audi A3, buvo apgadinti nežymiai, todėl pats eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu. Iš abiejų automobilių apgadinimų pobūdžio bei lokalizacijos, darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. automobiliui Audi A3 lygiagrečiai susigretinus ir kontaktuojant su stovinčiu automobiliu VW Polo ir atsirėmus į jį. Pažymėtina, kad automobilis Audi A3 pagal savo gabaritus yra toks pats kaip ir automobilis VW Polo, kontakto metu signalizacija nesuveikė. Be to, buvo atsiremta į automobilis VW Polo dureles, jų šoną, padarant jose įdaubą. Taigi kontaktas tarp automobilių nebuvo smūginis, ar tokio pobūdžio, jog automobilis A3, kurį vairavo pažeidėja, turėtų staigiai stabtelti. Aptartų aplinkybių, automobilio Audi A3 vairuotoja galėjo ir nepajusti, jog buvo atsiremta į svetimą automobilį. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog eismo įvykis buvo įvyko šviesiu paros metu, prie Musninkų g. 1 namo, t. y. viešoje vietoje, A. A. vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, kad A. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, vengdama atsakomybės ar kitų neigiamų pasekmių, byloje esančiais įrodymais nenustatyta.

Įvertinus aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma, tikėtina, kad A. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdama, kad buvo apgadintas svetimas (taip pat ir nuosavas) automobilis, t. y. jos veiksmuose nesant tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad A. A. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. pradėta be pagrindo, nes jos veiksmuose nebuvo minėtame straipsnyje nurodyto pažeidimo objektyviosios pusės požymio – tyčinio, sąmoningo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos.

Remiantis, tuo, kas išdėstyta, A. A. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

A. A. administracinę atsakomybę ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo atveju lengvina tai, kad ji šio pažeidimo padarymo faktą pripažino, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas liudija, kad A. A. analogišką pažeidimą, t. y. pažeidimą susijusį su transporto priemonės vairavimu, per metus pakartotinai padaro 3 kartą ir tai yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, teismas sprendžia, kad A. A. už ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kuri yra artima vidutinei, t. y. 45 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutarė:

Pripažinti A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 45 Eur (keturiasdešimt penkių) Eur baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos dalį, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinama ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymu, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 12214003000260220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16062967779.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.