Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-11-11 · Byla Nr. PK-2866-865/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. PK-289-424/2016Nutartis · 2016-10-14Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. PK-2866-865/2016Nutartis · 2016-11-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-11
Bylos Nr.
PK-2866-865/2016
Teisminio proceso Nr.
1-48-3-00017-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. PK-2866-865/2016Teisminio proceso Nr. 1-48-3-00017-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

išnagrinėjusi T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš J. S.- M, darbovietės adresas Vytauto g. 33, Trakai, kuri kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas T. P. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. S. – M pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad J. S. – M 2016-02-08 surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad jis, T. P., 2016 m. vasario 1 d., apie 18.00 val., įėjo į jos, J. S. – M kabinetą, trukdė dirbti, rodė priekabiavimo pobūdžio veiksmus, trukdė jai išeiti iš kabineto, įžeidinėjo. Atlikusi tyrimą komisija dėl jo, T. P., tarnybinio patikrinimo papildomai raštu apklausė J. S. – M, kuri nurodė detalesnes aplinkybes papildomame paaiškinime, tai, jog jis, T. P. 2016 m. vasario 1 d., 18.00 val., atėjęs į jos kabinetą ją ne tik įžeidinėjo, tačiau neleido išeiti jai iš kabineto, panaudojo jėgą sulaikydamas už rankos, užstodamas duris.

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 str.). Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas.

Teismas pažymi, kad formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo negali, nes taip teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Be to, turi būti nurodomi konkretūs galimai padaryti veiksmai, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

T. P. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. S.- M pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, nurodo, jog minėta tarnautoja surašė dėl jo tarnybinį pranešimą, po to papildomą paaiškinimą, išdėstydama aplinkybes. Pažymėtina, jog tarnybiniu pranešimu kaip tik siekiama, kad būtų išsiaiškintos aplinkybės ir atliktas dėl jų tyrimas bei pateiktas jų teisinis vertinimas. Taigi, pareiškėjo nurodytuose teiginiuose, dėl kurių jis teigia, jog jo atžvilgiu yra padarytas šmeižimas nėra nurodytos J. S. – M tyčios ir siekio apšmeižti pareiškėją, t.y. nėra subjektyviosios ir objektyviosios nusikaltimo pusės. Asmens surašymas tarnybinio pranešimo, papildomų paaiškinimų pateikimas kokiai nors komisijai, kuri atlieka tyrimą, nesudaro šmeižimo nusikalstamos veikos sudėties.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą T P skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė