- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- I-3203-171/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01314-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J. K., I. A.
- Atsakovas
- Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos J. K. atstovui Pauliui Markevičiui, atsakovo atstovui Vidui Vanagui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. A. ir J. K. skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), kurį patikslino (t. I, b. l. 86–90), prašydamos panaikinti 2012-04-16 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimą ir 2012-03-12 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Inspekcijos Klaipėdos skyrius) sprendimą Nr. 140V4-65 bei įpareigoti atsakovą ginčo klausimą išnagrinėti iš naujo, prieš tai apie nagrinėjimą pranešus pareiškėjoms ir įtraukus jas į bylą kaip suinteresuotus asmenis. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad nesutinka su Komisijos 2012-04-16 sprendime, kuriuo atmestas pareiškėjos I. A. skundas dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-12 sprendimo Nr. 140V4-65, padaryta išvada, kad nurodytas 2012-03-12 sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Teigia, kad Komisija nesiaiškino aplinkybės, jog I. A. skundė Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimą tiek asmeniškai, kaip jungtinės veiklos dalyvių įgaliotinė, tiek buto Nr. 9 savininkės J. K. vardu, kaip jos įgaliotinė. Komisija sprendimą priėmė nepranešusi J. K. apie bylos nagrinėjimą, taip pažeisdama jos teisę dalyvauti byloje. Be to, atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, susijusių su (duomenys neskelbtini) buto šildymo būdo pakeitimu ir dėl paties šildymo būdo pakeitimo teisėtumo, taikė įstatymus atgaline tvarka, taip pažeisdamas principą, kad teisės aktai atgal negalioja.
Pareiškėjos remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad, pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą, teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta jam galiojant. Būtent tokia padėtis susidarė šioje byloje, kai pareiškėja, atlikusi paprastojo remonto darbus iki 2009-09-23, tačiau tik už kelerių metų pateikusi deklaraciją apie šildymo keitimo paprastojo remonto statybos darbų užbaigimą, galėjo įgyventi savo teisę įregistruoti atliktus paprastojo remonto darbus pagal jų atlikimo metu galiojusius teisės aktus, kurie nereikalavo jokio statybą leidžiančio dokumento.
Pažymi, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. Palangoje, 7 ir 9 butuose teisėtai atlikti šildymo būdo pakeitimo statybos darbai, jie įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti VĮ Registrų centre. Inspekcijos reikalavimas butų (patalpų) šildymo būdą keisti pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau – Taisyklės) yra neteisėtas, nes jos nereglamentuoja statybos darbų atlikimo. Vadovaujasi Statybos įstatymo 1 straipsniu, 8 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 punktu ir akcentuoja, kad statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ įtvirtina principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Nurodytas statybos rūšių išskyrimas ir atitinkamai statybos darbų priskyrimas šioms statinio statybos rūšims yra grindžiamas Statybos įstatymo nuostatomis (naujas statinys, statinio rekonstravimas, paprastas ar kapitalinis statinio remontas).
Nurodo, kad buto ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Nors kažkiek aktualus teisinis reguliavimas yra susijęs ir su Šilumos ūkio įstatymo reguliavimo sritimi (tiek, kiek keičiant šildymo būdą taikytinas minėto STR 12.11 punktas), tačiau Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nereguliuoja statybos, keičiant šildymo būdą, teisinių santykių, o tiesiogiai nukreipia į šiuos teisinius santykius reguliuojantį Statybos įstatymą.
Mano, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išaiškinus, jog šildymo būdo keitimą paprastojo remonto darbais reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai, o ne Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos ūkio įstatymą detalizuojančios Taisyklės taip negali teisėtai reglamentuoti šildymo būdo pakeitimo paprastuoju remontu darbų, nes statybos darbų reglamentavimas nėra šių Taisyklių paskirtis.
Teismo posėdyje pareiškėjos J. K. atstovas palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad Energetikos inspekcija išnagrinėjo T. Z., kuri su šilumos tiekėju yra sudariusi sutartį, skundą šilumos tiekėjui, kaip viešojo administravimo subjektas, o ne kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, ir priėmė sprendimą nesant pareiškėjos skundo, taip pažeisdama Energetikos įstatymo 34 straipsnį (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 167–172) nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra (nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko). Mano, kad skundžiamas Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-12 raštas Nr. 140V4-65 negali būti laikomas administraciniu aktu pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 15 dalį, nes jis savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Skundžiamame rašte yra nurodyti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir pateikti pasiūlymai, tačiau jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjoms nėra pateikti. Mano, kad bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-12 raštą Nr. 140V4-65, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų padarytą teisės aktų pažeidimą Inspekcija jau buvo išanalizavusi 2009-12-21 rašte Nr. 14-284 bei 2010-02-02 rašte Nr. 2R-(07)-54, kuriuos pareiškėjos bandė nuginčyti administraciniuose teismuose, tačiau jų reikalavimai nebuvo patenkinti.
Paaiškino, kad pareiškėjai I. A., kaip namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, administratorei, taip pat ir buto Nr. 9 gyventojai (kaip šilumos vartotojai ir kaip namo valdytojai), yra privalomos Taisyklėse nustatytos pareigos. Tačiau pareiškėja neužtikrino nustatytų šilumos vartojimo režimų, netinkamai eksploatavo savo šilumos įrenginius.
Atsakovas vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalies, 29 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 123 punkto nuostatomis, teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. 1-172 patvirtinto Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo (toliau – Aprašas) 20.7 punktą, pertvarkant šildymo sistemą ypatinguose statiniuose ir daugiabučiuose gyvenamuose namuose, būtinas pastato paprastojo remonto aprašas. Atliktų darbų atitiktį Aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas.
Mano, kad prieštaravimų tarp šilumos energiją ir statybą reglamentuojančių teisės aktų nėra, remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ bei Statybos įstatymo nuostatomis, pagal kurias statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra priskiriamas statinio paprastajam remontui, kuriam įteisinti rengiamas buto atjungimo nuo centralizuoto namo šildymo sistemos paprastojo remonto projektas ir gaunamas savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas. Pareiškėja tokio pritarimo nepateikė, o jos turimas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2011-12-16 pritarimas Nr. 64 yra išduotas ne J. K. buto inžinerinėms sistemoms keisti.
Sprendžiant, ar patalpose esantys centrinio šildymo šildytuvai ir vamzdynai yra atskiroji vartotojo ar bendrojo naudojimo inžinerinė sistema, būtina atsižvelgti į šių sistemų apibrėžimą, kuris įtvirtintas teisės aktuose, ir į tai, ar vartotojo inžinerinė sistema gali funkcionuoti savarankiškai, ar jos rekonstrukcija nepadarys žalos kitų vartotojų sistemoms. Pareiškėjos nepateikė duomenų, kad jų inžinerinė sistema yra atskirta nuo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos, todėl yra pagrindo teigti, kad jų šildymo sistema yra bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos dalis.
Atsiliepimas
Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklėse nurodytų veiksmų.
Nurodo, kad skundas Komisijai buvo pateiktas I. A. vardu, taigi nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad Komisijos sprendimas neteisėtas dėl to, jog buvo priimtas J. K. nepranešus apie bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad J. K. neskundė Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-12 sprendimo Nr. 140V4-65 Komisijai, todėl byla buvo nagrinėjama tik pagal I. A. skundą. Be to, I. A. nenurodė jokių priežasčių, kurios sutrukdė jai pačiai, kaip J. K. atstovei, informuoti ir į bylos nagrinėjimą įtraukti J. K..
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus raštą nutraukti, o kitą skundo dalį atmesti (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad T. Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2012-02-03 Inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui pateikė skundą (t. I, b. l. 173–174), kad buto Nr. 9 gyventoja I. A. savavališkai atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos, nepakankamai šildo savo butą ir tokiais veiksmais jai sukelia nuostolius, nes jos butui tiekiama šiluma patenka į butą Nr. 9.
UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atstovai kartu su Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistu ir buto Nr. 8 gyventoja T. Z. apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) g. namo 9 buto šilumos įrenginius ir 2012-01-25 apžiūros akte nustatė, kad buto Nr. 8 sienų, besiribojančių su butu Nr. 9, temperatūra yra 12 laipsnių, o lauko sienų temperatūra – 16 laipsnių.
Inspekcijos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs T. Z. skundą, 2012-03-12 rašte Nr. 140V4-65 nurodė, kad skundas yra pagrįstas. Rašte nurodoma, kad, išnagrinėjus gautą rašytinę medžiagą, nustatyta, jog namą administruoja I. A.; namo šilumos tiekėjo ir prižiūrėtojo atstovai 2012-01-25 organizavo 9 buto šilumos įrenginių apžiūrą, tačiau į ją I. A. neatvyko; UAB „Litesko“ filialas I. A. 2012-01-17 raštu informavo, kad, baigus šilumos inžinerinių sistemų pertvarkymo darbus, privaloma gauti Inspekcijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą; nei I. A., nei jos įgaliotas atstovas dėl tokios pažymos į Inspekcijos skyrių nesikreipė. Rašte taip pat išdėstyta, ką nustato Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. T2-281 patvirtintos Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų bei inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklės (toliau – Įrenginių taisyklės), kas užtikrina šių taisyklių laikymosi kontrolę, paaiškinta, kad už padarytus pažeidimus administracinės teisės pažeidimų protokolus surašo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir už Įrenginių taisyklių nesilaikymą, vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 str., Palangos miesto savivaldybės administracija gali skirti administracines nuobaudas buto savininkei ir namo įgaliotam asmeniui. Raštu T. Z. informuota, kad, vadovaujantis Įrenginių taisyklių 143.2 p., už vartotojo patirtą žalą dėl valdytojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo yra atsakingas valdytojas (b. l. 18–19).
Pareiškėja I. A., nesutikdama su 2012-03-12 raštu Nr. 140V4-6, apskundė jį Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1–3), kuri 2012-04-16 sprendimu Nr. 3R-80(AG-66/05-2012) atmetė skundą (t. I, b. l. 7–11).
Ginčo dalykas – Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-12 sprendimo Nr. 140V4-6 ir Komisijos 2012-04-16 sprendimo Nr. 3R-80(AG-66/05-2012) teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, kad teismas 2012-06-01 nutartimi (t. I, b. l. 155–156) priėmė I. A. skundą dėl reikalavimų panaikinti 2012-04-16 Komisijos sprendimą ir Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-12 sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti ginčo klausimą iš naujo bei priėmė J. K. skundą dėl reikalavimo panaikinti 2012-04-16 Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti ginčo klausimą iš naujo. J. K. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-12 sprendimą atsisakyta priimti.
Taigi, atsižvelgdamas į priimtus reikalavimus, teismas vertins kiekvienos pareiškėjos skundo dalių pagrįstumą.
Dėl pareiškėjos I. A. reikalavimų
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011 ir kt.).
Kaip minėta, ginčijamas Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-12 raštas buvo priimtas išnagrinėjus T. Z. prašymą dėl galimai netinkamos namo (šilumos įrenginių) eksploatacijos. Rašte aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, cituojamos Įrenginių taisyklių, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, nurodoma, kad už Įrenginių taisyklių nesilaikymą Palangos miesto savivaldybės administracija gali skirti administracines nuobaudas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai administracinė atsakomybė netaikyta, ginčijamame rašte jokių įpareigojimų I. A., kaip namo valdytojai ar buto savininkei, nepateikta.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad skundžiamas Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-12 raštas nedaro įtakos pareiškėjos I. A. teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, nes juo pareiškėjai nebuvo nustatytos teisės ar pareigos, toks raštas savaime jokių teisinių pasekmių jai nesukėlė, taigi, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 p., administracinės bylos dalis dėl I. A. reikalavimo panaikinti 2012-03-12 Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. 140V4-65 bei įpareigoti atsakovą ginčo klausimą išnagrinėti iš naujo nutrauktina (LVAT 2011-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3177/2011, 2011-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011, 2011-09-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2188/2011, 2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-556/2012 ir kt.).
Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamą praktiką, Komisijai nustačius, kad ginčijamas sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, yra pagrindas nutraukti bylą kaip nežinybingą Komisijai, vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40.4 punktu (LVAT 2008 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2008, 2011 m. birželio 6 d. administracinėje byloje Nr. A525-1499/2011).
Atsižvelgus į išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog skundžiamas 2012-03-12 raštas pareiškėjai I. A. teisinių pasekmių nesukelia, tačiau nepagrįstai jos skundą atmetė, o ne bylą nutraukė.
Dėl pareiškėjos J. K. reikalavimų
Kaip minėta, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato teisę kiekvienam suinteresuotam subjektui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Iš ginčijamo 2012-04-16 Komisijos sprendimo turinio matyti, kad jame nėra nustatyta jokių privalomų reikalavimų pareiškėjai J. K., šis sprendimas jai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Teismas atmeta skundo argumentą, kad Komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad buvo priimtas apie bylos nagrinėjimą nepranešus J. K.. Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Nagrinėjamu atveju Komisijos priimtas sprendimas J. K. teisėms ar pareigoms įtakos neturėjo, pareiškėjos skunde taip pat konkrečiai nenurodo jokių priežasčių ar aplinkybių, kaip Komisija, nagrinėdama I. A. skundą nedalyvaujant J. K., pažeidė pastarosios teises.
Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 32 str. 1 d., atitinkamos administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu.
Nagrinėjamu atveju J. K. nebuvo ginčo šalis nagrinėjant I. A. skundą Komisijoje, Komisijos sprendime jai jokių teisių ir pareigų nenustatyta, taigi bylos dalis dėl J. K. reikalavimo panaikinti 2012-04-16 Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti ginčo klausimą iš naujo nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu. Tai, kad nustačius, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla turi būti nutraukiama, patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2009-04-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2011-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/11, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2011, 2011-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575- 145/11, 2011-09-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2188/2011, 2012-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-556/2012).
Kadangi Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareiškėjos I. A. paduotą skundą, todėl Komisijos sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina; pareiškėjai J. K. ginčijamas Komisijos sprendimas nesukuria konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl ir ši bylos dalis nutrauktina, o pareiškėjų skundas iš esmės nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu,
nutaria:
panaikinti 2012-04-16 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-80(AG-66/05-2012) ir administracinę bylą pagal pareiškėjų I. A. ir J. K. skundą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.