- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- e2-662-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01835-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- Lietuvos
- Ieškovas
- M. K.
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta M. K. prašymo pripažinti advokatu netenkinti, atsižvelgiant į inter alia 2018 m. liepos 3 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-365/2018, nurodytus motyvus, ir įpareigoti Lietuvos advokatūrą pripažinti asmenį advokatu. Taip pat, ieškovas prašė iš Lietuvos advokatūros priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis.
1.1. Nurodė, kad 2018 m. vasario 9 d. kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su prašymu pripažinti advokatu, prie prašymo pridėjo visus reikiamus dokumentus. 2018 m. kovo 8 d. įvyko Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdis, kuris buvo atidėtas, delsiama priimti sprendimą, nors jis turėtų būti priimamas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo dokumentų gavimo. Dėl šios priežasties asmuo kreipėsi į Viliaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti jį advokatu, tačiau 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu šis ieškinys buvo atmestas – Vilniaus apygardos teismas konstatavo Lietuvos advokatūros neveikimo nepagrįstumą, neteisėtumą, tačiau nustatė, jog nebeliko ginčo dalyko, nes Lietuvos advokatūra nors ir praleisdama keturiasdešimt penkių dienų terminą, bet prašymą pripažinti advokatu išnagrinėjo.
1.2. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 12 d. advokatų taryba nurodė asmeniu, jog jis kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo advokatu ir nusprendė sustabdyti prašymo pripažinti advokatu svarstymą iki teismo sprendimo priėmimo arba kol paaiškės kiti faktai, leidžiantys priimti sprendimą.Visgi Lietuvos advokatūra 2018 m. rugsėjo 20 d. posėdyje nusprendė vėl svarstyti prašymą dėl pripažinimo advokatu ir nusprendė netenkinti minėto prašymo, nes asmuo neatitinka Advokatūros įstatymo 7, 8 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
1.3. Advokatų taryba nenurodė pagrįstų motyvų, dėl kurių M. K. negali būti pripažintas advokatu, kiekviename posėdyje nurodyti motyvai skyrėsi. Advokatų tarybos motyvai dėl neatitikimo įstatymų reikalavimams dėl užimamų teisėjo pareigų yra abejotini ir keisti, nes Advokatų tarybos nuomone vykdyti teisingumą ir dirbti teisėju asmuo gali, o būti pripažintas advokatu – ne. Be to, Advokatų taryba kaip teisiniu faktu, rėmėsi 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-124- 365/2018, kuris nėra įsiteisėjęs ir kuriuo negalima remtis vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu. Kitą vertus, šioje byloje asmuo dalyvavo kaip pranešėjas ir liudytojas, todėl vien tai negali preziumuoti neatitikimo Advokatūros įstatyme ir Lietuvos advokatų etikos kodekse nustatytiems elgesio ir veiklos reikalavimams, keliamiems asmeniui, siekiančiam būti advokatu. Esant tokioms aplinkybėms priimtas Advokatų tarybos sprendimas naikintinas ir Lietuvos advokatūra įpareigotina pripažinti mane advokatu.
Atsiliepimas
2. Lietuvos advokatūra atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad ieškovo 2018 m. vasario 9 d. prašymas „Dėl pripažinimo advokatu“ Lietuvos advokatūroje buvo gautas 2018 m. vasario 12 d. (šias aplinkybes patvirtina Lietuvos advokatūros gavima žyma), kuris buvo nagrinėjamas paskutiniame ankstesnės kadencijos Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdyje praėjus tik dvidešimt keturioms dienoms nuo šio prašymo gavimo dienos bei nepraleidus tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimui nustatyto termino (Advokatūros įstatymo 10 str.2 d.). Advokatų taryba posėdyje, į kurį buvo pakviestas ieškovas, nagrinėjo pareikštą prašymą bei vertino pateiktus kartu su prašymu dokumentus, pagrindžiančius ieškovo atitikimą Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems reikalavimams, tačiau pritrūkus duomenų, susijusių su pareiškėjo reputacijos vertinimu, priėmė procedūrinį sprendimą šio prašymo svarstymą atidėti. Advokatų taryba įžvelgė galimą neatitikimą tarp pateiktos Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. charakteristikos ir paviešintos visuomenės informavimo priemonėmis informacijos. Nors pateiktoje kartu su prašymu charakteristikoje nurodyta, kad M. K., dirbantis Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėju, pasižymi strateginiu mąstymu, tinkamai vadovauja procesui, užtikrina tvarką ir rimtį posėdžių metu, rūpinasi nepertraukiamu, greitu bylos išnagrinėjimu, per visus darbo metus teisme nebuvo gauta proceso dalyvių pastabų ar nusiskundimų dėl netaktiško teisėjo elgesio, vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, M. K. 2011 m. buvo iškelta drausmės byla, kas sukėlė papildomų klausimų Advokatų tarybai, sprendžiant ieškovo prašymo tenkinimo klausimą Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso kontekste. Remiantis aukščiau paminėtu informacijos šaltiniu, Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs 2012 m. M. K. drausmės bylą, sprendime galimai pasisakė dėl „netoleruotino, neatitinkančio nešališkumo, padorumo, sąžiningumo, taktiškumo, mandagumo ir garbingumo reikalavimų“ M. K. elgesio. Teisėjų garbės teismas galimai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) teismo teisėjas M. K. savo pareigas atliko aplaidžiai ir pažemino teisėjo vardą bei padarė išvadą, kad teisėjas M. K. nesilaikė Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, savo pareigas atliko aplaidžiai bei pakenkė teismo autoritetui. Šių aplinkybių M. K., svarstant prašymą dėl jo pripažinimo advokatu, Advokatų tarybai nenurodė. Taigi, kilus papildomų klausimų, ar M. K., eidamas teisėjo pareigas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, kurie yra esminiai, nagrinėjant ieškovo prašymo pagrįstumą Advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso ribose, Advokatų taryba 2018 m. kovo 8 d. pagrįstai priėmė procedūrinį sprendimą prašymo svarstymą atidėti, paaiškindama ieškovui, kad trūksta informacijos bei galimai yra neatitikimų tarp dokumentų.
2.2. 2018 m. balandžio 13 d. visuotinio advokatų susirinkimui išrinkus naują Advokatų tarybą, 2018 m. gegužės 17 d. posėdyje ieškovo prašymas pripažinti jį advokatu svarstomas nebuvo, kadangi Lietuvos advokatūra (išrinkus naują Advokatų tarybą) kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl papildomos informacijos, susijusios su Ieškovo reputacijos vertinimu, suteikimo, tačiau atsakymo į paklausimą iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros iki 2018 m. gegužės 17 d. negavo. Advokatų tarybos 2018 m. birželio 12 d. posėdyje ieškovo prašymas pripažinti jį advokatu buvo svarstomas, tačiau buvo nutarta sustabdyti sprendimo priėmimą iki teismo sprendimo priėmimo arba kol paaiškės kiti faktai, leidžiantys priimti sprendimą (šio Advokatų tarybos sprendimo ieškovas neginčijo). Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. liepos 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-365/2018, apie kurį Lietuvos advokatūra sužinojo iš žiniasklaidos priemonių ir teismo leidimu susipažino su jo turiniu, Advokatų tarybos posėdyje 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nutarta netenkinti ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu, nurodžius, jog M. K. neatitinka Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. Taigi, Advokatų taryba nepagrįstai nedelsė bei nevilkino ieškovo prašymo išsprendimo, o veikė savo kompetencijos ribose pagal Advokatūros įstatymo nuostatas ir jose apibrėžtus reikalavimus bei, skirtingai nei nurodo ieškovas savo ieškinyje, laikėsi nuoseklios pozicijos dėl pretendento (ieškovo), siekiančio būti pripažintu advokatu, reputacijos vertinimo.
2.3. Lietuvos advokatūra atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-365/2018, ieškovą įvertino ne tik kaip nepatikimą liudytoją, bet ir konstatavo, jog ieškovas darė poveikį liudytojui. Pastebėtina, jog poveikis liudytojui užtraukia netgi baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį. Taigi, Advokatų taryba nematė pagrindo išspręsti ieškovo prašymo kitaip, nei atsisakyti pripažinti šį asmenį advokatu, kaip neatitinkantį asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų. Šiuo atveju, Advokatų taryba pagrįstai svarstė dėl M. K. reputacijos (pabrėžtina - tik Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso keliamų reikalavimų ribose) bei 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžio, charakterizuojančio jo asmenybę, pagrindu pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl pripažinimo advokatu.
Šalies argumentai
3. M. K. dublike palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.
3.1. Nurodė, kad įstatymai nenustato skundžiamo sprendimo turinio reikalavimų, tačiau AĮ 10 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad sprendimas atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu turi būti motyvuotas. Taigi, šiuo atveju atsakovė priimdama nemotyvuota sprendimą, kuris yra protokolinis, kaip nurodo pati atsakovė savo atsiliepime, apribojama teisė žinoti neigiamo sprendimo motyvus ir juos apskųsti. Kita vertus, nesant imperatyvaus reikalavimo priimti motyvuotą sprendimą, o ne protokolinį ir be motyvų, tai tik dar vienas pagrindas jį panaikinti.
3.2. Kokie įrodymai ir koks įrodymų vertinimas atliktas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendyje, baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-365/2018 iš viso negali būti sprendžiama šioje byloje, nes nuosprendis negali būti kvestionuojamas, ir negalima juo remtis civilinėje byloje. Be to, atsiliepime neteisingai nurodyta, jog liudytojas advokatas G. G. prieš kelis mėnesius neva kreipėsi į STT dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Tačiau liudytojo G. G. parodymuose tokių jo parodymų nėra, priešingai, nurodyta, kad pas jį buvo atvykę STT pareigūnai.
3.3. Teisėjo vaidmuo teisinėje sistemoje yra ypatingas, nes teisėjams keliami ypač aukšti etikos ir moralės reikalavimai, todėl tiek darbe, tiek su pareigomis nesusijusioje veikloje jų reputacija ir elgesys turi būti nepriekaištingi. Šiuo atveju atsakovė suabejojo ieškovo kaip pretendento būti pripažintam advokatu, teisėjo reputacija, kai tuo tarpu advokatams keliami žymiai mažesni reikalavimai.
Atsiliepimas
4. Lietuvos advokatūra su ieškovo dubliku bei jame išdėstytais motyvais nesutiko ir palaikė savo atsiliepime į iekinį idėstytus motyvus.
4.1. Nurodė, kad motyvuoti Advokatų tarybos sprendimą pagal esamą teisinį reguliavimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Advokatų tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolo Nr. 4 išraše yra pažymėta, jog M. K. prašymo pripažinti advokatu nutarta netenkinti, atsižvelgiant į inter alia 2018 m. liepos 3 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-365/2018, nurodytus motyvus.
4.2. Atsakovė šioje civilinėje byloje nekvestionuoja nuosprendžio, nesivadovauja juo, tačiau nurodo argumentus dėl priimto Advokatų tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. pagrįstumo. Pabrėžtina ir tai, kad vertinant ieškovo reputaciją, teisės aktai nedraudė Advokatų tarybai vertinti visas jai paaiškėjusias ieškovo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas.
4.3. Atsakovės nuomone, ieškovas sumenkino advokato svarbą teisinėje sistemoje, savo dublike nurodydamas, kad šios kategorijos teisininkams keliami mažesni reikalavimai, nei teisėjams. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis, todėl advokatams turi būti keliami kuo didžiausi ne tik profesinės kvalifikacijos, teisinio išsilavinimo, tačiau ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Advokatų taryba kiekvienu atveju individualiai vertina asmens, siekiančio tapti advokatu, asmenybę pagal turimą medžiagą, o tai, jog pretendentas, siekiantis tapti advokatu, yra aukštos kvalifikacijos teisininkas ar eina aukštas pareigas, nesudaro pagrindo taikyti išimties. Advokatų taryba kiekvienu atveju individualiai vertina asmens, siekiančio tapti advokatu, asmenybę pagal turimą medžiagą. Šiuo gi atveju, Advokatų taryba nevertino M. K., kaip teisėjo, reputacijos, tačiau ieškovo einamos pareigos neužkirto galimybės vertinti jo, kaip asmens, pretenduojančio tapti advokatu, reputacijos bei pagrįstai suabejoti dėl jo galimybės verstis advokato profesine praktika, esant Vilniaus apygardos teismo išvadoms bei įrodymų vertinimui 2018 m. liepos 3 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. l-124-365/2018dalyje, dalyje dėl liudytojo M. K., kuri, beje, taip pat šio asmens veiksmu nevertino, kaip teisėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
5. Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su 2018 m. vasario 9 d. prašymu „Dėl pripažinimo advokatu“, kuris Lietuvos advokatūroje buvo gautas 2018 m. vasario 12 d., bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau - Advokatūros įstatymas) 9 straipsniu, pateikė šiuos dokumentus: M. K. 2018 m. vasario 2 d. rekomendaciją, Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. charakteristiką, 2018 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. 236, patvirtinantį stojamojo nario mokesčio sumokėjimą, ir M. K. 2018 m. vasario 9 d. sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo.
6. Pagal Advokatūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jo įrašymo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, priima Advokatų taryba, kaip Lietuvos advokatūros valdymo organas.
7. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo ieškovo ieškinį atsakovui dėl įpareigojimo priimti sprendimą ir 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes nustatė, jog atsakovas priėmė sprendimą iki bylos išnagrinėjimo teisme, tačiau sprendimu teismas konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai sprendimą dėl ieškovo prašymo priėmė praleidęs Advokatūros įstatyme nustatytą 45 dienų terminą.
8. Nagrinėjamu atveju teismas neanalizuoja ir nevertina aplinkybių, susijusių su ieškovo ginčijamo sprendimo priėmimo termino praleidimu, nes šias aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendime.
9. Lietuvos Advokatūros Advokatų taryba 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu netenkino ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu. Iš Advokatų tarybos posėdžio protokolo matyti, jog sprendimas netenkinti ieškovo prašymo yra priimtas atsižvelgiant į inter alia 2018 m. liepos 3 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr.1-124-365/2018, nurodytus motyvus. Sprendime nurodyta, jog ieškovas neatitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme ir Lietuvos advokatų etikos kodekse nustatytų elgesio ir veiklos reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam būti pripažintam advokatu.
10. Ieškovas nurodo, jog toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas bei atsakovas įpareigotinas jį pripažinti advokatu.
11. Advokatūros įstatymo 10 str. 3 d. nustato, jog sprendimas atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu turi būti motyvuotas. Pareiškėjas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu įteikimo dienos šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Minėto straipsnio 4 d. numato, jog jeigu Lietuvos advokatūra per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas gali per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą pripažinti pareiškėją advokatu.
12. Ieškovas nurodo, jog atsakovas priimdamas sprendimą atsisakyti tenkinti jo prašymą pripažinti jį advokatu, savo sprendimo nemotyvavo. Kaip matyti iš Advokatų tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. protokolo išrašo, sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas, nes yra nukreipiama į 2018 m. liepos 3 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje, išdėstytus motyvus, jų konkrečiai nenurodant. Be to, nurodyta, jog ieškovas neatitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme ir Lietuvos advokatų etikos kodekse nustatytų elgesio ir veiklos reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam būti pripažintam advokatu, tačiau nėra nurodoma konkrečių reikalavimų, kurių neatitinka ieškovas. Todėl pagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovo sprendimas neatitinka Advokatūros įstatymo 10 str. 3 d. reikalavimų, nes nėra tinkamai motyvuotas. Nenurodžius konkrečių reikalavimų, kurių neatitinka ieškovas, pažeidžiama ir apribojama asmens teisė žinoti ir ginčyti sprendimo teisėtumą.
13. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog Advokatūros įstatymo nuostatos nenumato asmenims, kurie siekia būti pripažinti advokatais (įskaitant ir asmenis, einančius aukštos kvalifikacijos teisininko pareigas) išlygų ar lengvatų dėl jų reputacijos vertinimo Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimų kontekste. Todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovas šiuo metu eina teisėjo pareigas, nesudaro pagrindo be atskiro vertinimo visų Adovaktūros įstatymo keliamų reikalavimų konstekste, pripažinti asmenį advokatu.
14. Atsakovo sprendimo atsisakyti pripažinti ieškovą advokatu argumentai yra atskleidžiami atsakovo procesiniuose dokumentuose ir iš jų galima daryti išvadą, jog ginčijamas sprendimas grindžiamas tuo, jog ieškovas neatitinka Advokatūros įstatymo 8 str. 6 p. bei Etikos kodekso 6 str. 2 d. 2 p. reikalavimų.
15. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus, atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos advokatų taryba, byla Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Lietuvos advokatų taryba, byla Nr. 3K-3-1243/2000).
16. Nepriekaištingos reputacijos sąvokos pateikimą, nepriekaištingą reputaciją reglamentuojantys aktai numato tik ją naikinančias arba patvirtinančias sąlygas. Tačiau labai svarbu išsiaiškinti ir pačią nepriekaištingos reputacijos sąvoką. Paprastai sąvoka „reputacija“ (lot. reputatio – apskaičiavimas, apmąstymas), priklausomai nuo konteksto, kuriame ji vartojama, laikoma garbės sinonimu arba garbei artima, bet netapačia sąvoka. Reputacija – viešoji, paprastai teigiama nuomonė, apie žmogaus asmenines savybes, kompetentingumą, gebėjimus, bendravimo savybes. Aptartos sąvokos reiškia tam tikrą žmogaus padorumo statusą, jo atitikimą nerašytiems, bet visuomenėje priimtiems etiniams, doroviniams standartams, nusipelnymą aplinkinių pagarbos ir vertinimo bei paties pagarbos sau, kurios žmogus vertas kaip asmenybė. Žodis „reputacija” dabartinės lietuvių kalbos žodyne apibūdinamas kaip „viešoji nuomonė apie kieno nors (papr. asmens) ypatybes“. Žodis „nepriekaištingas“ suprantamas kaip „kuriam negalima nieko prikišti, labai geras“. Todėl nepriekaištingos reputacijos asmuo tiesiogiai semantine prasme turėtų būti suprantamas kaip asmuo, apie kurį viešoji nuomonė yra labai gera ir nieko negalima jam prikišti.
17. Advokatūros įstatymo 7 str. numato, jog fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jei jis be kitų reikalavimų dar yra ir nepriekaištingos reputacijos. Minėto įstatymo 8 str. reglamentuoja atvejus, kuomet pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu. Tokie atvejai yra jeigu jis: 1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos; 2) yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos; 3) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai; 4) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, arba yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo dveji metai; 5) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 6) neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse.
18. Atsakovas išvadą dėl to, jog ieškovas neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse, padarė tik vadovaudamasis 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu. Atsakovas nurodė, jog ieškovas minėtoje baudžiamojoje byloje buvo įvertintas net tik kaip nepatikimas liudytojas, bet ir darė poveikį liudytojui. Teismas pažymi, jog priimant ginčijamą sprendimą minėtas nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs ir atsakovas neturėjo pagrindo juo remtis (CPK 18 str). Byloje nėra duomenų, jog ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar ieškovas būtų nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką. Todėl darytina išvada, jog vien remiantis baudžiamojoje byloje teismo pateiktu ieškovo kaip liudytojo parodymų vertinimu konstatuoti, jog ieškovas neatitinka Advokatūros įstatymo 8 str. 6 p. bei Etikos kodekso 6 str. 2 d. 2 p. reikalavimų, nėra pagrindo.
19. Įvertintina tai, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino ir rėmėsi tik 2018 m. liepos 3 d. nuosprenžiu baužiamojoje byloje. Pažymėtina tai, jog atsakovas nurodo, jog jo žiniomis ieškovui 2011 metais buvo iškelta drausmės byla, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi į atitinkamas institucijas ir gavo dumenis apie tai.
20. Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
21. Ieškovas prašo panaikinus ginčijamą sprendimą, įpareigoti atsakovą pripažinti jį advokatu.
22. Advokatūros įstatymo 10 str. 3 d. nenumatyta, jog teismas, panaikinęs sprendimą atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu, tuo pačiu įpareigoja Lietuvos advokatūrą pripažinti pareiškėją advokatu. Ieškovas nurodo, jog šiuo atveju turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktika ir taikytina minėto straipsnio 2 d.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo priėmęs sprendimą atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu. Sprendimas grindžiamas ieškovo vertinimu tik vienu aspektu – nepriekaištingos reputacijos aspektu. Tuo tarpu pripažįstant asmenį advokatu turi būti vertinama, ar jis atitinka kitus Advokatūros įstatymo reikalavimus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti ir vertinti, ar ieškovas atitinka visus Advokatūros įstatymo keliamus reikalavimus. Todėl konstatavus ginčijamo sprendimo neteisėtumą, atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti ieškovo pripažinimo advokatu klausimą.
24. Iš esmės patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta: M. K. prašymo pripažinti advokatu netenkinti, atsižvelgiant į inter alia 2018 m. liepos 3 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-365/2018, nurodytus motyvus, ir įpareigoti Lietuvos advokatūrą klausimą dėl ieškovo pripažinimo advokatu spręsti iš naujo.
Priteisti iš Lietuvos advokatūros ieškovo M. K. naudai 75 Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.