Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-527-370/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-11-05
Bylos Nr.
2A-527-370/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Albina Pupeikienė
Ieškovas
O. K. B., O. K., V. K.
Atsakovas
AB „Limarko laivininkystės kompanija“
Trečiasis asmuo
L. M.
Kategorijos
  • 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-527-370/2008

Teisėja S. Barvidytė Procesinio sprendimo kategorija 17.1; 44.2; 44.2.4.2;

44.5.2.16; 106.1; 106.7; 99.5 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei O. K. B., jos atstovui advokatui V.Janušauskui, atsakovės AB „Limarko laivininkystės kompanija“ atstovams Lukui Daukšui ir Mindaugui Petrauskui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1402-37/2008 pagal ieškovių O. K. ir V. K. ieškinį atsakovei AB „Limarko laivininkystės kompanija“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. M., bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-18 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės 2007-09-20 ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti kiekvienai po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007-04-20 neaiškiomis aplinkybėmis, dirbdamas AB „Limarko laivininkystės kompanija“ laive „Lyra“ elektromechaniku, mirė tėvas ir vyras N. K. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius nepripažino mirties įvykio nelaimingu atsitikimu darbe, todėl mirusiojo šeima neteko galimybės gauti išmokos pagal Nelamingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Darbdavys visiškai nesirūpino dėl N. K. mirties priežasčių nustatymo. 2007 m. balandžio mėnesio eksperto išvados darbdavį pasiekė tik 2007 m. liepos mėnesį. Tai ieškovėms leidžia manyti, kad darbdavys tyčia nuslėpė reikšmingus faktus dėl N. K. mirties, nes Cotonou uoste darbdavys turėjo savo atstovus, kurie informaciją atsakovei pateikė operatyviai. Darbdavys, gavęs ekspertų išvadas, turėjo pakankamai laiko nuslėpti reikšmingus įvykio faktus. Darbdavys suteikė tik simbolinę 5 000 Lt kompensaciją, kuri nepadengė net laidotuvių išlaidų. Nei laivo savininkas, nei laivo kapitonas neužtikrino N. K. saugumo, nes neužkirto kelio nei alkoholio, nei narkotikų patekimui į laivą. Pagal tyrimo duomenis N. K. buvo neblaivus. Laivo kapitonas jo nepakeitė kitu įgulos nariu Cotonou uoste, duomenys buvo suklastoti ir pateikti tik po N. K. mirties, siekiant jį neigiamai charakterizuoti. Kadangi laivo kapitonas nepakankamai užtikrino N. K. saugumą laive, todėl atsakomybę dėl padarytos žalos turi prisiimti atsakovė. Mirus vyrui ir tėvui ieškovės patyrė pinigais nepamatuojamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, kurių piniginę išraišką gali nustatyti teismas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apie N. K. mirtį buvo pranešta 8 val. vakaro telefonu. Dėl mirusiojo kūno parvežimo dokumentus tvarkė ambasada Paryžiuje, dėl kūno parvežimo susitarė su AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“. Tačiau paaiškėjo, kad lėktuvas buvo mažas ir į jį netilpo karstas, todėl kūnas buvo pargabentas kitą naktį. Darbdavio atstovas yra laivo kapitonas. Įgula buvo saugi. N. K. buvo tinkamai supažindintas su darbų saugos, sveikatos ir priešgaisrinės saugos instrukcijomis, kurios draudžia vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius N. K. mirties nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe. Klaipėdos miesto prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. K. mirties. N. K. mirtį sukėlė asmeninio ir privataus pobūdžio aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-03-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovėms iš atsakovės priteisė po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas: O. K. – 1300 Lt, V. K. – 1100 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad N. K. 2007-04-20 mirė dėl asfiksijos atpylus skrandžio turinį, o plaučių edema komplikavo apsinuodijimą kokainu ir metakvalonu. Jis saugos darbe instruktažą išklausė du kartus, t. y. 2006-07-31 ir 2007-04-03. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius savo išvadoje nurodė, kad kenksmingi ir pavojingi veiksmai, galėję turėti įtakos nukentėjusiojo, t.y. N. K., mirčiai, darbo vietoje nenustatyti. Įvykio tyrimas buvo nutrauktas N-1 formos aktas nebuvo rašomas pagal Vyriausybės 2004-09-02 nutarimo Nr. 1118 12 p., nustatyta, kad N. K. mirė ne nuo gaisro metu patirtų traumų, o nuo kitų su gaisru nesusijusių priežasčių. Klaipėdos miesto prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. K. mirties. Ieškovių motyvas, kad laivo kapitonas pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto 40 p. neužtikrino N. K. saugumo, atmestinas, nes laive pastebėjus gaisrą ir suveikus gaisro aliarmui tuojau buvo paskelbtas bendras laivo aliarmas – gaisras ir imtasi visų priemonių gaisrui gesinti ir nukentėjusiems ieškoti. Patalpose aptiktas N. K. kūnas buvo išneštas į lauką, pradėtas daryti dirbtinis kvėpavimas, tačiau bandymas gaivinti rezultatų nedavė. Teismas pripažino, kad N. K. mirė darbe, dirbdamas jūroje. Atsakovės atstovai, pranešdami ir bendraudami su ieškovėmis apie tėvo ir vyro mirtį, elgėsi nepakankamai apdairiai ir nepagarbiai, artimo netekties metu išsakė priekaištus dėl netinkamo N. K. darbo ir blogos darbuotojo reputacijos. Mirusiojo kūnas nebuvo pargabentas laiku. Atsakovės darbuotojai nebuvo pakankamai dėmesingi, atidūs ir rūpestingi, kad nesukeltų papildomų išgyvenimų mirusiojo N. K. žmonai ir dukrai. Šių paminėtų aplinkybių atsakovė nepaneigė. Vadovaudamasis CK 6.250 str. ir atsižvelgdamas į sąžiningumo ir teisingumo kriterijus bei atsakovės turtinę padėtį ieškovėms priteisė po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas. Neturtinę žalą dėl gyvybės atėmimo mirusiojo artimiesiems privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Teismas sprendimu nenustatė, kad atsakovė yra atsakinga už N. K. mirtį. Nei Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius, nei Klaipėdos miesto prokuratūra taip pat nenustatė, kad atsakovė yra atsakinga už N. K. mirtį. Ieškovės savo patirtos neturtinės žalos atsiradimą grindė ne N. K. mirties faktu, o atsakovės veiksmais po jo mirties. Teismas visiškai nenagrinėjo nei civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nei civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos pagrindų. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus bei neįvertinus reikšmingų bylos aplinkybių. Neteisinga teismo išvada, kad N. K. mirė darbo metu. Pagal byloje esantį darbo apskaitos žiniaraštį, mirusiajam N. K. buvo nustatytas budėjimo grafikas nuo 8 iki 12 val. ir nuo 20 iki 24 val. Iš byloje esančių kapitono ir kitų įgulos narių raportų matyti, kad N. K. mirė apie 5 val. kilus gaisrui, t. y. ne darbo metu. Išvadą, kad atsakovės atstovai elgėsi neapdairiai ir nepagarbiai, netinkamai atsiliepė apie mirusįjį, teismas padarė remdamasis vien ieškovės O. K. 2008-03-05 teismo posėdyje išsakytais žodžiais, kuriuos jai neva perdavė ieškovė V. K., kuri šiame posėdyje nedalyvavo. Atsakovė neturėjo galimybės apsiginti, liko neaišku, kada ir kokie atsakovės darbuotojai ir kaip netinkamai atsiliepė apie mirusįjį bei kokiomis aplinkybėmis tai įvyko. Todėl pirmosios teismas priėmė sprendimą iki galo neištyręs faktinių bylos aplinkybių. Teismas sprendime rėmėsi aplinkybe, kad mirusiojo palaikai nebuvo pargabenti tą dieną, kada buvo planuota, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė negali atsakyti už palaikų pervežimą atlikusios bendrovės veiksmus ar neveikimą. Atsakovė su AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ suderino palaikų pervežimą 2007-05-15, tą pačią dieną apmokėjo pateiktą sąskaitą, pervežimo važtaraštis taip pat buvo išrašytas skrydžiui 2007-05-15 dienos vakare. Palaikų pargabenimas viena diena vėliau nebuvo nulemtas atsakovės veiksmų ar neveikimo. Be to, atsakovės darbuotojas, sužinojęs apie pasikeitusią situaciją dėl palaikų pargabenimo, negalėjo elgtis kitaip, kaip tik apie tai informuoti mirusiojo artimuosius. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė visas ieškovių bylinėjimosi išlaidas, nors jų ieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik 20 procentų.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovės prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teisme. Trečiasis asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovės pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodo aplinkybes: darbdavys visiškai nesirūpino N. K. mirties priežasčių nustatymu; ieškovių manymu, darbdavys tyčia nuslėpė reikšmingus faktus dėl N. K. mirties; laivo kapitonas neužtikrino N. K. saugumo aplaidžiai vykdydamas savo pareigas, nes neužkirto alkoholio, narkotikų bei psichotropinių vaistų patekimui į laivą; laivo kapitonas neatliko tyrimo dėl N. K. mirties priežasties ir aplinkybių nustatymo. Dėl nurodytų priežasčių atsakomybę dėl padarytos žalos turi prisiimti darbdavys, t. y. atsakovė.

Iš ieškovių nurodyto teisinio ieškinio pagrindo – CK 6.250, 6.263, 6.264, 6.284 straipsniai, Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto 40 punktas – akivaizdu, kad ieškovės savo reikalavimus sieja su darbdavio atsakomybe dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, padarytos asmenį sužalojus ar atėmus gyvybę, atlyginimo, teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Nagrinėjamu atveju deliktinei atsakomybei atsirasti būtina atsakomybės sąlygų visuma: turi būti nustatyta žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Taip pat turi būti ir specialiosios darbdavio atsakomybės sąlygos: nukentėjusįjį bei atsakovą siejantys darbo teisiniai santykiai bei aplinkybė, jog žalos atsiradimas susijęs su darbine nukentėjusiojo veikla. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant šį ginčą tikslinga pasisakyti dėl kiekvienos civilinės atsakomybės sąlygos buvimo atskirai.

Dėl specialiųjų darbdavio civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 1997-01-16 nutarime Nr. 2 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę, išaiškino, jog laikytina, kad žala padaryta darbuotojo sveikatai ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, jeigu ji padaroma: 1) organizacijos teritorijoje (darbo vietoje arba atliekant darbines pareigas ne darbo vietoje); 2) ne organizacijos teritorijoje, bet vykdant darbines pareigas, jeigu ir ten darbdavys privalėjo sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas; 3) kitais „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų“ 12 p. nurodytais atvejais (nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 715). Kad N. K. buvo atsakovės darbuotojas ir mirė atsakovės laive „Lyra“, byloje neginčijama.

Dėl žalos. Ieškovių patirtos žalos faktas yra niekieno neginčijamas, todėl teisėjų kolegija jo nenagrinėja.

Dėl kaltės. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, jis laikomas kaltu, kol neįrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (CK 6.248 str.). Bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalą padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Darbdavio pareiga atlyginti žalą išnyksta, jeigu jis įrodo, kad darbuotojas buvo suluošintas ar kitaip sužalotas dėl jo paties ar kitų asmenų kaltės (LAT teisėjų senato 1997-01-16 nutarimo Nr. 2 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus 3 punktas, CK 6.253 str. 1, 5 d., Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d.). Byloje atsakovės kaltė dėl N. K. mirties nebuvo nustatyta. Nustatyta, kad N. K. mirė dėl asfiksijos ir narkotinių medžiagų perdozavimo (t. I, b. l. 16, 65), darbo vietoje kenksmingi ir pavojingi veiksniai, galėję turėti įtakos nukentėjusiojo mirčiai, nenustatyti, todėl įvykis nepripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Pažymėtina, kad veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o su teise. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas dėl ieškovių ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų. Teismas atmetė ieškovių motyvus, kad trečiasis asmuo, laivo kapitonas, pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto nuostatas, neužtikrino N. K. saugumo, nurodė, kad kapitonas tinkamai vykdė savo pareigas. Ieškovės pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Ieškovių argumentas, kad laivo kapitonas neužkirto kelio alkoholio, narkotikų bei psichotropinių vaistų patekimui į laivą, yra nepagrįstas. N. K. mirė vienas užsirakinęs savo kajutėje, laisvu nuo darbo metu. Iš laivo kapitono atliktos papildomos įgulos narių apklausos protokolų (t. I, b. l. 78–82) matyti, kad nė vienas įgulos narys nežinojo ir net neįtarė, kad N. K. vartojo ar galėjo vartoti narkotines medžiagas. Pačios ieškovės ieškinyje teigia manančios, kad duomenys dėl N. K. blaivumo buvo suklastoti, siekiant jį neigiamai charakterizuoti, susirašinėdama su atsakove ieškovė O. K. nurodė, kad tėvas visada buvo prieš narkotikus (t. I, b. l. 69). Darbdavys neturi nei teisinių, nei faktinių galimybių atlikti policinių funkcijų ir kontroliuoti savo darbuotojus ne darbo metu visą parą, juo labiau, kad nebuvo jokių priežasčių manyti, kad N. K. vartojo narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas. N. K. buvo tinkamai supažindintas su darbų saugos, sveikatos ir priešgaisrinės saugos instrukcija, kuri draudžia vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas. Laivo kapitonas netoleravo įgulos narių alkoholio vartojimo (t. I, b. l. 49–52). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Byloje neginčytinai nustatyta, jog N. K. mirtis ištiko dėl asfiksijos atpylus skrandžio turinį (t. I, 16, 60–66). Visos ieškinio faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, išskyrus jau anksčiau kolegijos aptartą dėl kelio neužkirtimo alkoholio, narkotikų bei psichotropinių vaistų patekimui į laivą, negalėjo turėti jokio priežastinio ryšio su N. K. mirtimi ir dėl to ieškovių patirta neturtine žala, kadangi jos atsirado jau po N. K. mirties. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atliekamas įvykio tyrimas buvo nutrauktas Nelamingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 12 punkto pagrindu (nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu). Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus išvada įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta.

Nesant visų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų ieškovių ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 6.245 str. 1 d., 6.253, 6.263 str.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies tuo pagrindu, kad atsakovės darbuotojai, pranešdami ir bendraudami su ieškovėmis apie tėvo ir vyro mirtį, elgėsi nepakankamai apdairiai ir nepagarbiai artimo netekties metu išsakė priekaištus dėl netinkamo N. K. darbo ir blogos darbuotojo reputacijos; apie N. K. kūno pargabenimą atsakovė pranešė, tačiau kūnas buvo pargabentas kitą naktį, nei apie tai buvo informuota. Šie atsakovės veiksmai, teismo nuomone, ieškovėms sukėlė didelį papildomą skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš ieškinio reikalavimo ribų (CPK 265 str. 2 d.), kadangi tenkino ieškinį visai kitu pagrindu, nei buvo pareikštas ieškovių ieškinys. Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 punktą ieškinyje turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas; pagal 4 punktą – ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui. Ieškovas, disponuodamas savo teisėmis, savarankiškai sprendžia dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, o teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui paruošti atsikirtimus. Pagal bendrą taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei faktinio ieškinio pagrindo. Teismas nėra saistomas tik ieškovo nurodyto teisinio ieškinio pagrindo, kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis ieškovės grindė reikalavimą (ieškinio faktinį pagrindą), nenustatė esant pakankamomis ieškiniui tenkinti. Apie atsakovės darbuotojų veiksmus, kuriuos įvertinęs teismas abiem ieškovėms priteisė po 10 000 Lt, viena iš ieškovių – O. K. – nurodė tik paskutiniame teismo posėdyje, kuriame kita ieškovė – V. K. – apskritai nedalyvavo (t. II, b. l. 15–25), tokių aplinkybių nebuvo nurodžiusi, jau nekalbant apie ieškinio pagrindo keitimą CPK 141 str. nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai ieškinį tenkino remdamasis aplinkybėmis, kuriomis nebuvo grindžiamas ieškinio reikalavimas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenagrinėja pirmosios instancijos teismo argumentų pagrįstumo dėl ieškinio tenkinimo minėtų faktinių aplinkybių pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas – ieškinį atmesti (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendž i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Iš ieškovių O. K. B. ir V. K. atsakovei AB „Limarko laivininkystės kompanija“ priteisti po 336 Lt atsakovės už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Algirdas GailiūnasAlbina Pupeikienė